Santrauka
Kartu jis atsuko į Europą jos politinį veidą ir eile sėkmingų karų pasiekė tai, kad Rusija taip pat įžengė į pirmaeilių Europos galybių tarpą. Kotryna II taip pat kvietė į Rusiją išgarsėjusius rašytojus ir pati rašė. Tarp Rusijos ir Prūsijos buvo atnaujinta jau daug kartų daryta sutartis, kuria abi valstybės pasižadėjo remti Poniatausko kandidatūrą ir žiūrėti, kad Respublikoje nebūtų padaryta jokių reformų.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Kotryna II taip pat kvietė į Rusiją išgarsėjusius rašytojus ir pati rašė. | c-001 | |
| t-002 Tarp Rusijos ir Prūsijos buvo atnaujinta jau daug kartų daryta sutartis, kuria abi valstybės pasižadėjo remti Poniatausko kandidatūrą ir žiūrėti, kad Respublikoje nebūtų padaryta jokių reformų. | c-002 | |
| t-003 Rusija užėmė rytinę Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos dalį iki Dauguvos ir Dniepro. | c-003 | |
| t-004 Šiaurės Europą dengęs ledynas buvo apėmęs ir vidurio Rusiją. | c-004 | |
| t-005 Rytų Pabaltijyje ir šiaurės rytų Rusijoje medžiotojų bei žvejų kultūra tęsėsi panašiu lygiu apie porą tūkstančių metų. | c-005 | |
| t-006 Lietuva yra kryžkelėje tarp Vakarų ir Rytų Europos: per Lietuvą eina tiesiausias kelias iš Vokietijos į Rusiją, per Lietuvą vokiečiai veržėsi į rytus, o rusai į vakarus. | c-006 | |
| t-007 Rusijai sunaikinus senąją Lietuvos valstybę, Lietuvos vardas po 1831 m. sukilimo numalšinimo oficialiai nebebuvo vartojamas – jį pakeitė „Šiaurės Vakarų kraštas“. | c-007 | |
| t-008 Rusijos imperijoje žydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo 1791 m. Jekaterinos II nubrėžtos sėslumo ribos. | c-008 | |
| t-009 1795 m. Rusija, Austrija ir Prūsija galutinai pasidalijo Lenkijos ir Lietuvos valstybę, o didžioji Lietuvos dalis atiteko Rusijai. | c-009 | |
| t-010 1654–1667 m. Lietuvą ir Lenkiją ištiko Rusijos ir Švedijos invazija, vadinama tvanu. | c-010 | |
| t-011 Lenkijoje nebuvo ir sentikių, atsiskyrusių nuo stačiatikių dėl liturgijos ir persekiojamų Rusijoje – antrojoje XVII a. | c-011 | |
| t-012 Karai su Maskvos didžiąja kunigaikštyste, vėliau Rusija, dėl rytinių teritorijų kėlė ATR ir Rusijos konfliktus. | c-012 | |
| t-013 Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos. | c-013 | |
| t-014 Netrukus į pagalbą konfederatams atėjo Rusijos kariuomenė: gegužės 22-ąją ji įžengė į LDK prie Polocko, prasidėjo 1792 m. karas tarp LLV ir Rusijos. | c-014 | |
| t-015 Brutaliu, diskriminaciniu rusinimu valdžia siekė aneksuotas Lenkijos ir Lietuvos žemes paversti tiesiog Vakarų Rusija. | c-015 | |
| t-016 Lietuvos vardas pašalintas iš Vilniaus ir Gardino gubernijų pavadinimų, buvusios LLV žemės imtos traktuoti kaip Vakarų Rusija, o buvusios LDK teritorija pavadinta Šiaurės Vakarų kraštu. | c-016 | |
| t-017 Tokios politikos Lenkijos karalystėje ir aneksuotose buvusios LLV žemėse Rusijos imperijos valdžia laikėsi 40 metų ir „pasiekė“ ne tokių rezultatų, kokių tikėjosi. | c-017 | |
| t-018 Sierakausko manymu, po mėnesio kito turėjo prasidėti Anglijos ir Prancūzijos intervencija prieš Rusiją. | c-018 | |
| t-019 1579 m. iš Vilniaus karalius per Bazilijų Lopacinskį išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją. | c-019 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Kotryna II taip pat kvietė į Rusiją išgarsėjusius rašytojus ir pati rašė.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kotryna II taip pat kvietė į Rusiją išgarsėjusius rašytojus ir pati rašė. Prie jų dar prisidėjo Austrijos Juozapas II.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tarp Rusijos ir Prūsijos buvo atnaujinta jau daug kartų daryta sutartis, kuria abi valstybės pasižadėjo remti Poniatausko kandidatūrą ir žiūrėti, kad Respublikoje nebūtų padaryta jokių reformų.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tarp Ru- sijos ir Prūsijos buvo atnaujinta jau daug kartų daryta sutartis, kuria abi valstybės pasižadėjo remti Poniatausko kandidatūrą ir žiūrėti, kad Respublikoje nebūtų padaryta jokių reformų. Taip pat jos įsipareigojo priversti seimą, kad kitatikių, t. y. pravosla- vų ir protestantų teisės būtų sulygintos su katalikų teisėmis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rusija užėmė rytinę Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos dalį iki Dauguvos ir Dniepro.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Rusija užėmė rytinę didžiosios Lietuvos kunigaikštijos dalį iki Dauguvos ir Dniepro. Tuo būdu Rusijai teko Lat- gala, šiaurinė dalis Polocko vaivadijos su pačiu miestu, beveik visos Vitebsko ir Mstislaulio vaivadijos ir dalis Minsko vaivadi- jos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Šiaurės Europą dengęs ledynas buvo apėmęs ir vidurio Rusiją.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Šiaurės Europą dengęs ledynas, kuris buvo apėmęs Pabaltijį, šiaurės Lenkiją, vidurio Rusiją, ėmė trauktis iš Baltijos plotų. Jis Pabaltijyje ir artimose srityse paliko dabartinį žemės reljefą (upes ir ežerus, kalvas ir žemumas) su charakteringomis morenomis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rytų Pabaltijyje ir šiaurės rytų Rusijoje medžiotojų bei žvejų kultūra tęsėsi panašiu lygiu apie porą tūkstančių metų.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Rytų Pabaltijyje ir šiaurės-rytų Rusijoje medžiotojų ir žvejų kultūra panašiame laipsnyje tęsėsi porą tūkstančių metų. Yra duomenų spręsti, kad tose srityse laikėsi vis tos pačios kilmės, stambūs ir plačiaveidžiai vietiniai gyventojai, Crô-Magnon rasės seni europiečiai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuva yra kryžkelėje tarp Vakarų ir Rytų Europos: per Lietuvą eina tiesiausias kelias iš Vokietijos į Rusiją, per Lietuvą vokiečiai veržėsi į rytus, o rusai į vakarus.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietuva yra kryžkelėje tarp Vakarų ir Rytų Europos: per Lietuvą eina tiesiausias kelias iš Vokietijos į Rusiją, per Lietuvą vokiečiai veržėsi į ry- tus, o rusai į vakarus. Todėl kai kas yra sakęs: „Jei Šveicarijai būdinga aukšti kalnai, Italijai – meno kūriniai, Suomijai – ežerai, o Lietuvą reikė- tų pavadinti kraštu, kuriame labai pavojinga gyventi mažai tautai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rusijai sunaikinus senąją Lietuvos valstybę, Lietuvos vardas po 1831 m. sukilimo numalšinimo oficialiai nebebuvo vartojamas – jį pakeitė „Šiaurės Vakarų kraštas“.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Rusijai sunaikinus senąją Lietuvos valstybę, Lietuvos vardas po 1831 m. sukilimo numalšinimo ofi- cialiai nebebuvo vartojamas – jį pakeitė „Šiaurės Vakarų kraštas“. Lietu- vos vardas įgijo naujų prasmių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rusijos imperijoje žydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo 1791 m. Jekaterinos II nubrėžtos sėslumo ribos.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Aišku, šis klausimas dar per mažai tirtas, bet pasauliui žinomas „Rusijos žydų“ fenomenas paaiškinamas paprastai – Rusijos imperijoje žydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo „sėslumo ribos“, o ši visiškai sutapo su buvusios LDK arba Abiejų Tautų Respublikos rytine riba. Ją nubrėžė Rusijos imperatorė Jekaterina II 1791 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1795 m. Rusija, Austrija ir Prūsija galutinai pasidalijo Lenkijos ir Lietuvos valstybę, o didžioji Lietuvos dalis atiteko Rusijai.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
1795 Rusija, Austrija ir Prūsija galutinai pasidalija Lenkijos ir Lietuvos valsty- bę. Didžioji Lietuvos dalis atitenka Rusijai. 1918 II 16 Vokietijos okupacijos sąlygomis J.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1654–1667 m. Lietuvą ir Lenkiją ištiko Rusijos ir Švedijos invazija, vadinama tvanu.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Civilizaciniam Lietuvos judėjimui barokine Europos „šalikele“ truk- dė milžiniški kaimynų smūgiai: valdant švedų kilmės Vazų dinastijai (1587–1668), Lietuvą ir Lenkiją ištiko „tvanas“ – Rusijos ir Švedijos in- vazija (1654–1667), o valdant Saksų dinastijai (1697–1763) Lietuva tapo Šiaurės karo (1700–1721) tarp Rusijos ir Švedijos kovų arena. Šio karo pasekmė – tiesioginis Rusijos kišimasis į Lenkijos ir Lietuvos vidaus rei- kalus, galų gale privedęs prie Lenkijos ir Lietuvos Valstybės padalijimų ir panaikinimo. ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lenkijoje nebuvo ir sentikių, atsiskyrusių nuo stačiatikių dėl liturgijos ir persekiojamų Rusijoje – antrojoje XVII a.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lenkijoje nebuvo ir sentikių, atsiskyrusių nuo stačiatikių dėl liturgijos ir persekiojamų Rusijoje – antrojoje XVII a. pusėje jie kėlėsi į LDK. LDK kultūrinę įvairovę didino etninis aspektas: nors kai kurios konfesinės ir etninės ribos sutapo (žydų, totorių, karaimų, iš dalies ir sentikių), dažnai konfesijos apėmė įvairias etninės kilmės bendruomenes.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karai su Maskvos didžiąja kunigaikštyste, vėliau Rusija, dėl rytinių teritorijų kėlė ATR ir Rusijos konfliktus.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Apšvieta ateina į LDK Nuolatiniai karai su turkais, ypač Maskvos didžiąja kuni- gaikštyste (vėliau – Rusija) dėl rytinių teritorijų, bandymai išeiti į Baltijos jūrą ir įsitvirtinti Livonijoje kėlė konfliktus tarp ATR ir Rusijos bei XVII a. kariškai sustiprėjusios Švedijos. Livonijos karuose 1558–1583 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuome- nę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos. Lietuva ir Lenkija šiame kare ekonomiškai ir politiškai nusilpo, jų teritoriją nuniokojo svetimos ir savos kariuomenės, atsirado anarchijos
L I E T U V O S I S T O R I J A 88 apraiškų ir magnatų tarpusavio kovų, be to, švedai sugriovė nedidelius Lietuvos uostus Palangoje ir Šventojoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Netrukus į pagalbą konfederatams atėjo Rusijos kariuomenė: gegužės 22-ąją ji įžengė į LDK prie Polocko, prasidėjo 1792 m. karas tarp LLV ir Rusijos.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Netrukus į pagalbą konfe- deratams atėjo Rusijos kariuomenė: gegužės 22-ąją ji įžengė į LDK prie Polocko, prasidėjo 1792 m. karas tarp LLV ir Rusijos. Vadinamojoje Ru- sijos „Lietuvos kariuomenėje“ buvo 33,7 tūkst.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Brutaliu, diskriminaciniu rusinimu valdžia siekė aneksuotas Lenkijos ir Lietuvos žemes paversti tiesiog Vakarų Rusija.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Brutaliu, diskriminaciniu rusinimu valdžia siekė aneksuotas Lenki- jos ir Lietuvos žemes paversti tiesiog Vakarų Rusija. Radikaliau nusiteikę bajorai nesusitaikė su buvusios savo valstybės praradimu, todėl bandė ją atkurti – per Napoleono karus ir du sukili- mus – 1830–1831 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvos vardas pašalintas iš Vilniaus ir Gardino gubernijų pavadinimų, buvusios LLV žemės imtos traktuoti kaip Vakarų Rusija, o buvusios LDK teritorija pavadinta Šiaurės Vakarų kraštu.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietuvos vardas pašalintas iš Vilniaus ir Gardino gubernijų pavadinimų, buvusios LLV žemės imtos traktuoti kaip Vakarų Rusija, o buvusios LDK teritorija pavadinta Šiaurės Vakarų kraštu. Pasikeitė valdžios kursas ir bažnyčios atžvilgiu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tokios politikos Lenkijos karalystėje ir aneksuotose buvusios LLV žemėse Rusijos imperijos valdžia laikėsi 40 metų ir „pasiekė“ ne tokių rezultatų, kokių tikėjosi.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Tokios politikos Lenkijos karalystėje ir aneksuotose buvusios LLV žemėse Rusijos imperijos valdžia laikėsi 40 metų ir „pasiekė“ ne tokių rezultatų, kokių tikėjosi. Nors visuose apskrities centruose, didesniuo- se miesteliuose buvo pastatytos cerkvės, bet.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Sierakausko manymu, po mėnesio kito turėjo prasidėti Anglijos ir Prancūzijos intervencija prieš Rusiją.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Sierakausko manymu, po mėnesio kito turėjo prasidėti Anglijos ir Prancūzijos intervencija prieš Rusiją. Šiems tikslams įgyvendinti už Anykščių esančio Andrioniškio miške prie Teresboro palivarko (dabar Knebių kaimas) sukilėliai įrengė stovyklą, į kurią sutraukė didesnę dalį savo pajėgų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1579 m. iš Vilniaus karalius per Bazilijų Lopacinskį išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Iš šio miesto 1579 metais jis išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją per Bazilijų Lopacinskį ir 1581 metais į Švediją per garsųjį Lauryną Gos- lickį60, be to, pats priėmė garbingas pasiuntinybes: nuo toto rių chano 1579 ir 1582 metais ir 1579 metais patį Gotardą Ketlerį, Kuršo kunigaikštį, be šių, ir Maskvos pasiuntinius, su kuriais turėjo daugiausia darbo. Pagaliau čia, Vilniuje, šis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugu mu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisin gai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nu sipelniusius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |