Santrauka
Kartu jis atsuko į Europą jos politinį veidą ir eile sėkmingų karų pasiekė tai, kad Rusija taip pat įžengė į pirmaeilių Europos galybių tarpą. Kotryna II taip pat kvietė į Rusiją išgarsėjusius rašytojus ir pati rašė. Tarp Rusijos ir Prūsijos buvo atnaujinta jau daug kartų daryta sutartis, kuria abi valstybės pasižadėjo remti Poniatausko kandidatūrą ir žiūrėti, kad Respublikoje nebūtų padaryta jokių reformų.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Rusija pasisavino iš LDK erdvių kilusius pirties ir „horilkos“ arba „vodkos“ fenomenus. |
| t-002 Rytų Pabaltijyje ir šiaurės rytų Rusijoje medžiotojų bei žvejų kultūra tęsėsi panašiu lygiu apie porą tūkstančių metų. |
| t-003 1998–1999 m. Rusijos finansų krizė sukėlė naujų išbandymų Lietuvos ekonomikai. |
| t-004 Rusijos valdžia brutaliu, diskriminaciniu rusinimu siekė aneksuotas Lenkijos ir Lietuvos žemes paversti Vakarų Rusija. |
| t-005 Atkūrusi nepriklausomybę Lietuva vakaruose įgijo sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi. |
| t-006 Šiaurės Europą dengęs ledynas buvo apėmęs ir vidurio Rusiją. |
| t-007 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymas parodė, kad skaityti mokėjo beveik pusė etninių lietuvių, o rusiškai skaitė tik kas penktas. |
| t-008 Rusijai sunaikinus senąją Lietuvos valstybę, Lietuvos vardas po 1831 m. sukilimo numalšinimo oficialiai nebebuvo vartojamas – jį pakeitė „Šiaurės Vakarų kraštas“. |
| t-009 Rusijos imperijoje žydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo 1791 m. Jekaterinos II nubrėžtos sėslumo ribos. |
| t-010 Karai su Maskvos didžiąja kunigaikštyste, vėliau Rusija, dėl rytinių teritorijų kėlė konfliktus tarp ATR ir Rusijos. |
| t-011 XVII–XVIII a. Rusijos ir Švedijos karai prisidėjo prie Rusijos kišimosi į Lenkijos ir Lietuvos vidaus reikalus. |
| t-012 Šiaurės Europą dengęs ledynas, kuris buvo apėmęs Pabaltijį, šiaurės Lenkiją, vidurio Rusiją, ėmė trauktis iš Baltijos plotų. |
| t-013 1579 m. Steponas Batoras iš Vilniaus per Bazilijų Lopacinskį išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją. |
| t-014 Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos. |
| t-015 1654–1667 m. Lietuvą ir Lenkiją ištiko Rusijos ir Švedijos invazija, vadinama tvanu. |
| t-016 1905 m. pradžioje Rusijos sostinėje prasidėjusi pirmoji socialinė demokratinė revoliucija greitai pasiekė Lietuvos miestus. |
| t-017 1792 m. gegužės 22 d. Rusijos kariuomenė įžengė į LDK prie Polocko ir pradėjo LLV karą su Rusija. |
| t-018 1997 m. spalį Lietuva ir Rusija pasirašė sutartį dėl valstybinės sienos, išskirtinės ekonominės zonos ir žemyninio šelfo Baltijos jūroje atskyrimo. |
| t-019 Karai su Maskvos didžiąja kunigaikštyste, vėliau Rusija, dėl rytinių teritorijų kėlė konfliktus tarp ATR ir Rusijos. |
| t-020 1579 m. Steponas Batoras iš Vilniaus per Bazilijų Lopacinskį išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją. |
| t-021 1795 m. Rusija, Austrija ir Prūsija galutinai pasidalijo Lenkijos ir Lietuvos valstybę, o didžioji Lietuvos dalis atiteko Rusijai. |
| t-022 1991 m. liepos 29 d. Vytautas Landsbergis ir Borisas Jelcinas pasirašė Lietuvos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybinių santykių sutartį. |
| t-023 T. Narbutas dalyvavo 1808–1809 m. Rusijos–Švedijos kare, o mūšyje prie Abo miesto buvo kontūzytas. |
| t-024 Kotryna II taip pat kvietė į Rusiją išgarsėjusius rašytojus ir pati rašė. |
| t-025 Istorinės savimonės ištakų ieškant: Teodoras Narbu tas 1808-1809 metų Rusijos-Švedijos kare // Lietuvių atgimimo isto rijos studijos. |
Ryšiai
- Turėjo valdovą: Aleksejus Michailovičius
- Buvo valdoma: Jogaila (kunigaikštis, XIV–XV a.), Riurikaičių dinastija
- Puolė Rusiją: Karolis XII, Krymo totoriai
- Buvo siuntimo vieta: Steponas Batoras
- Buvo žygio kryptis: Napoleono kariuomenė
- Gyvenamoji vieta: Mordviai
- Turėjo priklausinį: Kijevas, Lietuva, Smolenskas, Užnemunė