Kartu jis atsuko į Europą jos politinį veidą ir eile sėkmingų karų pasiekė tai, kad Rusija taip pat įžengė į pirmaeilių Europos galybių tarpą. Kotryna II taip pat kvietė į Rusiją išgarsėjusius rašytojus ir pati rašė. Tarp Rusijos ir Prūsijos buvo atnaujinta jau daug kartų daryta sutartis, kuria abi valstybės pasižadėjo remti Poniatausko kandidatūrą ir žiūrėti, kad Respublikoje nebūtų padaryta jokių reformų.
Būdamas arčiausiai karo židinio, Stepono Batoro laikais Vilnius virto pagrindine kariuomenių susibūrimo vieta; la bai dažnai čia būdavo ir pats karalius. Iš šio miesto 1579 metais jis išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją per Bazilijų Lopacinskį ir 1581 metais į Švediją per garsųjį Lauryną Gos- lickį60, be to, pats priėmė garbingas pasiuntinybes: nuo toto rių chano 1579 ir 1582 metais ir 1579 metais patį Gotardą Ketlerį, Kuršo kunigaikštį, be šių, ir Maskvos pasiuntinius, su kuriais turėjo daugiausia darbo. Pagaliau čia, Vilniuje, šis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugu mu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisin gai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nu sipelniusius.
Draugiški valstybių vadovų santykiai leido \nparengti Lietuvos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybinių santykių sutartį. \nAbiejų šalių parlamentų pirmininkai – V. Landsbergis ir B. Jelcinas – ją \npasirašė 1991 m. liepos 29 d. (įsigaliojo po metų).
Vis dėlto Vilniaus, Lietuvos ir Abiejų \nTautų Respublikos tradicijų naikinimas lėmė, kad Rusija sugebėjo pasisa-\nvinti tokius iš LDK erdvių kilusius fenomenus kaip pirtį ir „horilką“ arba \n„vodką“. Aišku, šis klausimas dar per mažai tirtas, bet pasauliui žinomas \n„Rusijos žydų“ fenomenas paaiškinamas paprastai – Rusijos imperijoje \nžydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo „sėslumo ribos“, o ši visiškai sutapo \nsu buvusios LDK arba Abiejų Tautų Respublikos rytine riba. Ją nubrėžė \nRusijos imperatorė Jekaterina II 1791 m.
Ekonomistų teigimu, lito susiejimas su JAV doleriu buvo vienas išmintin-\ngiausių ekonominės politikos sprendimų per visą atsikūrusios Lietuvos \nlaikotarpį. \nNauji išbandymai šalies ekonomikos laukė 1998–1999 m., kilus Rusi-\njos finansų krizei.
Brutaliu, diskriminaciniu rusinimu valdžia siekė aneksuotas Lenki-\njos ir Lietuvos žemes paversti tiesiog Vakarų Rusija.\nRadikaliau nusiteikę bajorai nesusitaikė su buvusios savo valstybės \npraradimu, todėl bandė ją atkurti – per Napoleono karus ir du sukili-\nmus – 1830–1831 m.
Atkūrusios nepriklausomybę Lietuvos valstybės teritorija Vakaruo-\nse įgijo sieną su Rusija, Kaliningrado sritimi, Potsdamo konferencijoje \natiduota 50-čiai metų administruoti SSRS. Demokratinė Rusija, kaip ir \nLietuva siekusi atsiskirti nuo SSRS, atvirai rėmė lietuvių tautos kovą dėl \nnepriklausomybės. Kitą dieną po 1991 m.
