Santrauka

Užnemunė Prūsų karalystėje. Užnemunė Varšuvos kunigaikštystėje ir Lenkų karalystėje. Žuvus Napoleono galybei, Užnemunė taip pat pasiliko Lenkų karalystėje, kur veikė Napoleono įstatymai; jie čia išliko ir panaikinus Lenkų karalystę.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Lietuvos Užnemunėje buvo žinomi vakarų baltų sūduviai.c-001
t-002 Bet Užnemunė buvo padalinta, ir ordinui atiteko dalis didžiųjų girių, tiesia linija nuo Salyno į Šešupę.c-002
t-003 Vilniaus gubernijoje - 81 mūšis, Augustavo gubernijoje, į kurią įėjo lietuviškoji Užnemunė - 62 mūšiai.c-003
t-004 Jie apsigyveno ne tik Lietuvos pusėje esančioje dykroje, bet ir anapus sienos (1422 m. tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino nustačius sieną, Lietuvai atiteko tik dalis senųjų jotvingių teritorijos – Užnemunė).c-004
t-005 Tačiau vėliau jis pretendavo tik į visą Žemaitiją iki Nemuno (vadinasi, ir Klaipėdą) bei Užnemunę.c-005
t-006 Prūsija prisijungė Užnemunę ir pavadino ją „Naująja Prūsija“ (Prūsijai ji priklausė iki 1806 m., kai Napoleonas įkūrė Varšuvos kunigaikštiją; 1815 m. Užnemunė atiteko Rusijai).c-006
t-007 Lietuvos Užnemunė priklausė gubernijai, iš pradžių vadintai Augustavo, o nuo 1867 m. Suvalkų gubernija.c-007
t-008 Iki 1807 m. Užnemunė priklausė Prūsijai, 1807–1814 m. – Napoleono Bonaparto įkurtai Varšuvos kunigaikštystei.c-008
t-009 Nors didžiosios etninės Lietuvos dalies raidos ir Užnemunės politinės sąlygos skyrėsi, modernios tautos formavimasis vyko ta pačia kryptimi.c-009
t-010 Lietuvos Užnemunėje nurodyta kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lietuvių kalbai paliekant disciplinos statusą (žinoma, mokyti lietuviškai reikėjo iš vadovėlių, parašytų kirilika).c-010
t-011 Jį atnaujino pobaudžiavinė inteligentų karta, Rusijos aukštųjų mokyklų auklėtiniai, kilę daugiausia iš Užnemunės krašto.c-011
t-012 Autonomijai numatyta teritorija apėmė etnografines lietuvių žemes, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiusią Užnemunę, arba Suvalkiją.c-012
t-013 Lietuvos Užnemunę, kuri dabar dažniausiai buvo vadinama Suvalkija (mat didžioji jos dalis priklausė Suvalkų gubernijai).c-013
t-014 Lietuvos Užnemunėje tarp vakarinių baltų buvo žinomi sūduviai.c-014
t-015 148 Uturiai, prie Betygalos 177 Uzbekas, chanas 183, 241, 242 Užnemunė 61, 78, 95, 96, 105, 108, 254, 326 Užpaliai 118 Užsienio Lietuvių Spaudos Metraštis 17 Vaclovas, Čekijos karalius 336, 356, žr.c-015
t-016 Užnemunė Prūsų valdžioje ir Lenkų karalystėje Užnemunė Prūsų karalystėje.c-016

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Lietuvos Užnemunėje buvo žinomi vakarų baltų sūduviai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Latviją). Iškilo dar didesnė kilčių diferenciacija. Apie kiltinį susiskirstymą pas vakarinius baltus (prusus) jau galima kalbėti žymiai anksčiau, ir ten žinomi Lietuvos Užnemunėje sūduviai, Rytprūsiuose sembai, galindai, bartai, nadruviai, skalviai ir kt. Lietuvos ir Latvijos teritorijoje rytiniai baltai ilgiau sudarė vieną kamieną, bet ir čia nuo V-VI amž. po Kr. ryškiau vienos nuo kitų atsiskiria tokios kiltys : lietuviai, žiemgaliai, kurie vėliau (XIII amž.) randami kairiajame Dauguvos deltos krante, pietuose nusitęsę iki Šiaulių - Upytės.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Bet Užnemunė buvo padalinta, ir ordinui atiteko dalis didžiųjų girių, tiesia linija nuo Salyno į Šešupę.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Gaudamas Žemaičius iki Nevėžio, ordinas pirmą kartą išreika­ lavo ir žymią dalį Sūduvos dykros, į kurią, kaip į jo paties XIII amž. gale nukariautą kraštą, vis reiškė pretenzijas. Bet Užnemunė buvo padalinta, ir ordinui atiteko dalis didžiųjų girių, tiesia linija nuo Salyno į Šešupę. Toliau siena apytikriai buvo nužymėta upė­ mis (Šešupė, Neta, Bebras, Narevas).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Vilniaus gubernijoje - 81 mūšis, Augustavo gubernijoje, į kurią įėjo lietuviškoji Užnemunė - 62 mūšiai.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Per 1863 metus atkakliausiai sukilėliai ko- vėsi su caro kariuomene Kauno gubernijoje, kurioje įvyko 168 mūšiai ir susidūrimai su caro kariuomene. Vilniaus gubernijoje - 81 mūšis, Augustavo gubernijoje, į kurią įėjo lietuviškoji Užnemunė - 62 mūšiai.

Prieš mūšį

Lietuvos sukilėlių vadovybė vyriausiuoju sukilėlių ginkluotojų pajėgų vadu 1863 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Jie apsigyveno ne tik Lietuvos pusėje esančioje dykroje, bet ir anapus sienos (1422 m. tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino nustačius sieną, Lietuvai atiteko tik dalis senųjų jotvingių teritorijos – Užnemunė).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Jie apsigyveno ne tik Lietuvos pusėje esančioje dykroje, bet ir anapus sienos (1422 m. tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino nustačius sieną, Lietuvai atiteko tik dalis senųjų jotvingių terito- rijos – Užnemunė). Ilgainiui lietuvius Vokiečių ordino valstybėje (vėliau pasivadinusioje Prūsijos hercogija, o dar vėliau – Prūsijos karalija) pradė- ta vadinti lietuvininkais, o jų žemes – Prūsų Lietuva arba Mažąja Lietu- va (visa kita Lietuva vėliau – atrodo, XIX a.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Tačiau vėliau jis pretendavo tik į visą Žemaitiją iki Nemuno (vadinasi, ir Klaipėdą) bei Užnemunę.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tačiau vėliau jis pretendavo tik į visą Žemaitiją iki Nemuno (vadinasi, ir Klaipėdą) bei Užnemunę. Taigi, net po Žalgirio mūšio pagrindinė Vytauto konflikto su Ordinu priežastis – Žemaitija.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: Prūsija prisijungė Užnemunę ir pavadino ją „Naująja Prūsija“ (Prūsijai ji priklausė iki 1806 m., kai Napoleonas įkūrė Varšuvos kunigaikštiją; 1815 m. Užnemunė atiteko Rusijai).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Prūsija prisijungė Užnemunę ir pavadino ją „Naująja Prūsija“ (Prūsijai ji priklausė iki 1806  m., kai Napoleonas įkūrė Varšuvos kunigaikštiją; 1815 m. Užnemunė atiteko Rusijai).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-007

Santrauka: Lietuvos Užnemunė priklausė gubernijai, iš pradžių vadintai Augustavo, o nuo 1867 m. Suvalkų gubernija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvos Užnemunė pri-

3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 101 klausė gubernijai, kuri iš pradžių vadinta Augustavo, o nuo 1867 m. Su- valkų gubernija – tai maždaug šeštadalis dabartinės Lietuvos teritorijos. Iki 1807 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-008

Santrauka: Iki 1807 m. Užnemunė priklausė Prūsijai, 1807–1814 m. – Napoleono Bonaparto įkurtai Varšuvos kunigaikštystei.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Iki 1807 m. Užnemunė priklausė Prūsijai, 1807–1814 m. – Napoleono Bonaparto įkurtai Varšuvos kunigaikštystei.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-009

Santrauka: Nors didžiosios etninės Lietuvos dalies raidos ir Užnemunės politinės sąlygos skyrėsi, modernios tautos formavimasis vyko ta pačia kryptimi.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nors didžiosios etninės Lietuvos dalies raidos ir Užnemunės politinės sąlygos skyrėsi, modernios tautos formavimasis vyko ta pačia kryptimi. LDK branduolį sudariusių žemių prijungimas prie Rusijos valstiečių padėties iš esmės nepakeitė.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-010

Santrauka: Lietuvos Užnemunėje nurodyta kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lietuvių kalbai paliekant disciplinos statusą (žinoma, mokyti lietuviškai reikėjo iš vadovėlių, parašytų kirilika).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvos Užnemunėje nurodyta kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lie- tuvių kalbai paliekant disciplinos statusą (žinoma, mokyti lietuviškai rei- kėjo iš vadovėlių, parašytų kirilika). Kaip neprivaloma disciplina lietuvių kalba įsileista ir į kelias Užnemunės vidurines mokyklas, Maskvos uni- versitete paskirta dešimt valstybės stipendijų šių mokyklų auklėtiniams, turintiems atestate lietuvių kalbos pažymį.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-011

Santrauka: Jį atnaujino pobaudžiavinė inteligentų karta, Rusijos aukštųjų mokyklų auklėtiniai, kilę daugiausia iš Užnemunės krašto.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

“ Praėjus 20 metų nuo 1863 m. sukilimo etninių lietuvių tautinis sąjūdis prasidėjo iš naujo. Jį atnaujino pobaudžiavinė inteligentų karta, Rusijos aukštųjų mokyklų auklėtiniai, kilę daugiausia iš Užnemu- nės krašto.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-012

Santrauka: Autonomijai numatyta teritorija apėmė etnografines lietuvių žemes, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiusią Užnemunę, arba Suvalkiją.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Teritorija, kurioje ši autonomija veiktų, apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiu- sią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta. Kitose rezoliucijose žmonės raginti nemokėti valdžiai mokesčių, neiti į kariuomenę, imtis organizuoti lokalinę savivaldą – tai paskatino Lietuvos kaimus ir miestelius visiškai perimti į savo rankas valsčių savivaldybes.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-013

Santrauka: Lietuvos Užnemunę, kuri dabar dažniausiai buvo vadinama Suvalkija (mat didžioji jos dalis priklausė Suvalkų gubernijai).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Svarstant Valstybės Dūmoje Lenkijos politinės autonomijos klausimą lietuvių veikė- jai išsakė mintį, kad tokiu atveju nuo karalystės reikėtų atskirti jos lietuviš- kąją dalį, t. y. Lietuvos Užnemunę, kuri dabar dažniausiai buvo vadinama Suvalkija (mat didžioji jos dalis priklausė Suvalkų gubernijai).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-014

Santrauka: Lietuvos Užnemunėje tarp vakarinių baltų buvo žinomi sūduviai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Apie kiltinį susiskirstymą pas vakarinius baltus (prusus) jau galima kalbėti žymiai anksčiau, ir ten žinomi Lietuvos Užnemunėje sūduviai, Rytprūsiuose sembai, galindai, bartai, nadruviai, skalviai ir kt. Lietuvos ir Latvijos teritorijoje rytiniai baltai ilgiau sudarė vieną kamieną, bet ir čia nuo V-VI amž.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-015

Santrauka: 148 Uturiai, prie Betygalos 177 Uzbekas, chanas 183, 241, 242 Užnemunė 61, 78, 95, 96, 105, 108, 254, 326 Užpaliai 118 Užsienio Lietuvių Spaudos Metraštis 17 Vaclovas, Čekijos karalius 336, 356, žr.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

148 Uturiai, prie Betygalos 177 Uzbekas, chanas 183, 241, 242 Užnemunė 61, 78, 95, 96, 105, 108, 254, 326 Užpaliai 118** Užsienio Lietuvių Spaudos Metraštis **17 Vaclovas, Čekijos karalius 336, 356, žr.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-016

Santrauka: Užnemunė Prūsų valdžioje ir Lenkų karalystėje Užnemunė Prūsų karalystėje.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Užnemunė Prūsų valdžioje ir Lenkų karalystėje

Užnemunė Prūsų karalystėje. Prūsija per trečiąjį padalinimą gautąsias žemes pavadino Naujaisiais Rytprūsiais. Jos visos buvo padalintos į Plocko ir Balstogės departamentus. Lietuviškoji Užnemunė priklausė Balstogės departamentui.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai