Užnemunė

Santrauka

Užnemunė Prūsų karalystėje. Užnemunė Varšuvos kunigaikštystėje ir Lenkų karalystėje. Žuvus Napoleono galybei, Užnemunė taip pat pasiliko Lenkų karalystėje, kur veikė Napoleono įstatymai; jie čia išliko ir panaikinus Lenkų karalystę.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Lietuvos Užnemunėje buvo žinomi vakarų baltų sūduviai.		c-001
t-002 Bet Užnemunė buvo padalinta, ir ordinui atiteko dalis didžiųjų girių, tiesia linija nuo Salyno į Šešupę.		c-002
t-003 Vilniaus gubernijoje - 81 mūšis, Augustavo gubernijoje, į kurią įėjo lietuviškoji Užnemunė - 62 mūšiai.		c-003
t-004 Jie apsigyveno ne tik Lietuvos pusėje esančioje dykroje, bet ir anapus sienos (1422 m. tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino nustačius sieną, Lietuvai atiteko tik dalis senųjų jotvingių teritorijos – Užnemunė).		c-004
t-005 Tačiau vėliau jis pretendavo tik į visą Žemaitiją iki Nemuno (vadinasi, ir Klaipėdą) bei Užnemunę.		c-005
t-006 Prūsija prisijungė Užnemunę ir pavadino ją „Naująja Prūsija“ (Prūsijai ji priklausė iki 1806 m., kai Napoleonas įkūrė Varšuvos kunigaikštiją; 1815 m. Užnemunė atiteko Rusijai).		c-006
t-007 Lietuvos Užnemunė priklausė gubernijai, iš pradžių vadintai Augustavo, o nuo 1867 m. Suvalkų gubernija.		c-007
t-008 Iki 1807 m. Užnemunė priklausė Prūsijai, 1807–1814 m. – Napoleono Bonaparto įkurtai Varšuvos kunigaikštystei.		c-008
t-009 Nors didžiosios etninės Lietuvos dalies raidos ir Užnemunės politinės sąlygos skyrėsi, modernios tautos formavimasis vyko ta pačia kryptimi.		c-009
t-010 Lietuvos Užnemunėje nurodyta kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lietuvių kalbai paliekant disciplinos statusą (žinoma, mokyti lietuviškai reikėjo iš vadovėlių, parašytų kirilika).		c-010
t-011 Jį atnaujino pobaudžiavinė inteligentų karta, Rusijos aukštųjų mokyklų auklėtiniai, kilę daugiausia iš Užnemunės krašto.		c-011
t-012 Autonomijai numatyta teritorija apėmė etnografines lietuvių žemes, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiusią Užnemunę, arba Suvalkiją.		c-012
t-013 Lietuvos Užnemunę, kuri dabar dažniausiai buvo vadinama Suvalkija (mat didžioji jos dalis priklausė Suvalkų gubernijai).		c-013
t-014 Lietuvos Užnemunėje tarp vakarinių baltų buvo žinomi sūduviai.		c-014
t-015 148 Uturiai, prie Betygalos 177 Uzbekas, chanas 183, 241, 242 Užnemunė 61, 78, 95, 96, 105, 108, 254, 326 Užpaliai 118 Užsienio Lietuvių Spaudos Metraštis 17 Vaclovas, Čekijos karalius 336, 356, žr.		c-015
t-016 Užnemunė Prūsų valdžioje ir Lenkų karalystėje Užnemunė Prūsų karalystėje.		c-016

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Lietuvos Užnemunėje buvo žinomi vakarų baltų sūduviai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Latviją). Iškilo dar didesnė kilčių diferenciacija. Apie kiltinį susiskirstymą pas vakarinius baltus (prusus) jau galima kalbėti žymiai anksčiau, ir ten žinomi Lietuvos Užnemunėje sūduviai, Rytprūsiuose sembai, galindai, bartai, nadruviai, skalviai ir kt. Lietuvos ir Latvijos teritorijoje rytiniai baltai ilgiau sudarė vieną kamieną, bet ir čia nuo V-VI amž. po Kr. ryškiau vienos nuo kitų atsiskiria tokios kiltys : lietuviai, žiemgaliai, kurie vėliau (XIII amž.) randami kairiajame Dauguvos deltos krante, pietuose nusitęsę iki Šiaulių - Upytės.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Bet Užnemunė buvo padalinta, ir ordinui atiteko dalis didžiųjų girių, tiesia linija nuo Salyno į Šešupę.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Gaudamas Žemaičius iki Nevėžio, ordinas pirmą kartą išreika lavo ir žymią dalį Sūduvos dykros, į kurią, kaip į jo paties XIII amž. gale nukariautą kraštą, vis reiškė pretenzijas. Bet Užnemunė buvo padalinta, ir ordinui atiteko dalis didžiųjų girių, tiesia linija nuo Salyno į Šešupę. Toliau siena apytikriai buvo nužymėta upė mis (Šešupė, Neta, Bebras, Narevas).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Vilniaus gubernijoje - 81 mūšis, Augustavo gubernijoje, į kurią įėjo lietuviškoji Užnemunė - 62 mūšiai.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Per 1863 metus atkakliausiai sukilėliai ko- vėsi su caro kariuomene Kauno gubernijoje, kurioje įvyko 168 mūšiai ir susidūrimai su caro kariuomene. Vilniaus gubernijoje - 81 mūšis, Augustavo gubernijoje, į kurią įėjo lietuviškoji Užnemunė - 62 mūšiai.

Prieš mūšį

Lietuvos sukilėlių vadovybė vyriausiuoju sukilėlių ginkluotojų pajėgų vadu 1863 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Jie apsigyveno ne tik Lietuvos pusėje esančioje dykroje, bet ir anapus sienos (1422 m. tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino nustačius sieną, Lietuvai atiteko tik dalis senųjų jotvingių teritorijos – Užnemunė).