Prūsija

Santrauka

Tada Gustavas Adolfas persikėlė kariauti į Lenkiją ir užėmė jos priklausomą Prūsiją. Prūsijoje (ji, kaip Lenkijos lenas, buvo valdoma Brandenburgo elektoriaus) 6 metams buvo palikti švedams kai kurie uostai, jų tarpe ir Klaipėda. To meto Lietuvos miestuose beveik visi pirkliai buvo vokiečiai, kurie, priešams užplūdus, daugumas išbėgo į Prūsiją, ypač į Karaliaučių. Žemaičių kraštas tarp Išlos ir Nemuno buvo vadinamas Prūsais arba Parusais. Su šiuo kraštu siejama Rusnės salos vardo kilmė.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-009 Sutikdami apsikrikštyti, Jogaila ir Vytautas reikalavo, kad Vokiečių Ordinas grąžintų Lietuvai žemes iki Deimės ir Alės upių Prūsijoje.		c-001
t-010 Vytautas pareiškė galįs siekti Prūsijos, nes šis kraštas esą anksčiau priklausė jo protėviams.		c-002
t-011 Zigmantas siekė su kryžiuočių pagalba sudaryti Lietuvos, Prūsijos, Vengrijos ir Čekijos sąjungą prieš Lenkiją.		c-003
t-012 Lietuvių pirkliai Prūsijoje ir Livonijoje galėjo laisvai prekiauti be naujų muitų, išskyrus senuosius.		c-004
t-013 1231 m. Prūsijoje pradėjęs veikti Kryžiuočių ordinas buvo stipresnis ir geriau organizuotas nei kalavijuočiai.		c-005
t-014 1793 m. sausio 23 d. Prūsija su Rusija pasirašė susitarimą dėl Abiejų Tautų Respublikos II padalijimo.		c-006
t-015 XVIII a. pabaigoje didesnė dalis LDK kariuomenei skirtų muškietų buvo nupirkta stiprią karinę pramonę turėjusioje Prūsijoje.		c-007
t-016 Vokiečių ordino valstybėje, vėliau Prūsijoje, lietuvius imta vadinti lietuvininkais, o jų žemes – Prūsų Lietuva arba Mažąja Lietuva.		c-008
t-017 XVIII a. Prūsijoje oficialiai vartotas Lietuvos vardas, nes buvo įsteigtas Lietuvos departamentas su centru Gumbinėje.		c-009
t-018 Abraomo Kulviečio ir Martyno Mažvydo kultūrinė programa Prūsijoje pradėjo lietuviakalbės raštijos tradiciją.		c-010
t-019 Lenkijai ir Lietuvai grasino ne tik stiprėjanti Petro I Rusija, bet ir 1701 m. karalyste tapusi Prūsija – šios centralizuotos valstybės ilgainiui nulems tolesnį ATR likimą.		c-011
t-020 1793 m. sausio 21 d. Prancūzijoje nukirsdinus Liudviką XVI, sausio 23-iąją Rusija kartu su Prūsija įvykdė antrąjį LLV padalijimą.		c-012
t-021 Sukilimo pralaimėjimas pagreitino finalą – 1795 m. spalio 24 d. Peterburge Rusija, Austrija ir Prūsija pasirašė konvenciją dėl trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo.		c-013
t-022 Prūsija prisijungė Užnemunę ir pavadino ją „Naująja Prūsija“ (Prūsijai ji priklausė iki 1806 m., kai Napoleonas įkūrė Varšuvos kunigaikštiją; 1815 m. Užnemunė atiteko Rusijai).		c-014
t-023 Kai kuriems lenkų daliniams pavyko prasiveržti atgal į Karalystės teritoriją, kitų dalinių likučiai perėjo sieną su Prūsija.		c-015
t-024 Carienės Kotrynos II vykdytuose Respublikos padalijimuose trečdalį jos teritorijos teko užleisti Prūsijai ir Austrijai.		c-016
t-026 Sutikdami apsikrikštyti, Jogaila ir Vytautas reikalavo grąžinti Lietuvai žemes iki Deimės ir Alės upių Prūsijoje.		c-018
t-027 Vytautas pareiškė galįs siekti Prūsijos, nes šis kraštas seniau priklausė jo protėviams.		c-019
t-029 Suvalkų kraštas tada buvo beveik negyvenamas, apaugęs tankiais miškais (Wildnis), pro kuriuos į Prūsiją ėjo tik du keliai^2 ), o Lietuvai priklausančios rusų žemės — retai gyvenamos; taigi ir Vytauto dvarų juose buvo mažiau.		c-021
t-030 Salyno taikoje nutarta, kad lietuvių pirkliai Prūsijoje ir Livonijoje galės laisvai prekiauti be naujų muitų.		c-022
t-031 Tremtiniai persikėlė per jūrą ir įsikūrė Prūsijoje, Žemaitijoje bei Karelijoje tarp vietinių gyventojų.		c-023
t-032 Prūsijos dokumentuose Vilija dar XIII a. vadinta Neria.		c-024
t-033 Kryžiuočiai, užėmę Prūsiją, sunaikino Romuvą.		c-025
t-034 1325 m. Vilniuje pasirašyta Gedimino sutartis su Lokietka numatė bendrą kovą su Prūsijos ordinu.		c-026
t-035 1375 m. ekspedicija iš Prūsijos sukėlė Vilniui grėsmę.		c-027
t-036 Vaidila 1380 m. nuvyko į Prūsiją ir paruošė Jogailai dirvą slaptam sandėriui su arkikomtūru.		c-028
t-037 Skirgaila nuvyko į Prūsiją ir, remdamasis sandėriu su Ordinu, rengė naujus Kęstučio ir Lietuvos antpuolius.		c-029
t-038 Prūsiją pasiekus žiniai apie Jogailos derybų sėkmę, Konradas Ciolneris Rotenšteinas 1385 m. rugpjūtį puolė Lietuvą.		c-030
t-039 1322-ųjų žiemą, po ilgos ramybės, nauja kryžiuočių eks­ pedicija patraukė į Prūsiją.		c-031
t-040 Per didelius šalčius Prūsijoje ir Livonijoje nušalo visi vaismedžiai.		c-032
t-041 Prūsijoje pasklido gandas, kad Gediminas laiškais skelbė norą priimti krikštą.		c-033
t-042 Gedimino laiškai Prūsijoje sukėlė didelę nuostabą.		c-034
t-043 Prūsijos teutonų broliai pasiuntė kariuomenę ir sudegino Vytenio pranciškonams skirtą bažnyčią.		c-035
t-044 Riteriai grįždami paėmė dokumentus į Prūsiją, todėl jie atsidūrė kryžiuočių archyve.		c-036
t-046 1390 m. sausio pradžioje Vytautas išsiuntė savo šeimą iš Gardino į Prūsiją.		c-038
t-047 Kai rugpjūtį Prūsijoje baigta pasirengtis mūšiams, atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos.		c-039
t-048 Po nesėkmingos Vilniaus pilies apsupties kryžiuočiai nusiaubė kraštą ir grįžo į Prūsiją bei Livoniją.		c-040
t-049 Vilniaus prekyba buvo išsišakojusi su Prūsijos ir Livonijos miestais, Pskovu, Naugardu ir Maskva.		c-041
t-050 1394 m. Prūsijos ordinas pasinaudojo proga pradėti karą ir niokoti Lietuvą.		c-042
t-051 Didysis magistras pasiuntė du Ordino vyresniuosius iš Prūsijos pas Lenkijos karalių.		c-043
t-053 210 ## Puslapis 227 III KNYGA čų su Vytautu nuolat susijęs su Ordinu, visiškai pasidavęs jo įtakai, dabar, remiamas stipraus šalininko ir visos Prūsijos bei Livonijos kryžiuočių galybės, buvo taip pakerėtas noro tapti Lietuvos valdovu, jog nebeįstengė slėpti.		c-045
t-054 Livonija vis glaudžiau šliejosi prie Prūsijos.		c-046
t-055 Nuo tada liovėsi vyravusi Prūsijos ordino įtaka krašto likimui, ir sve­ timšalių riterių brolija jau nežvangino savo ginklais prie Vilniaus sienų.		c-047

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Sutikdami apsikrikštyti, Jogaila ir Vytautas reikalavo, kad Vokiečių Ordinas grąžintų Lietuvai žemes iki Deimės ir Alės upių Prūsijoje.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

bergan pas ciesorių Karolių IV vieną savo giminaitį tartis dėl priėmimo krikščionių tikėjimo. Iš savo pusės, sutikdami apsi­ krikštyti, jiedu pirmiausia reikalavo, kad Vokiečių Ordinas Lie­ tuvai grąžintų žemes iki Deimės ir Alės upių Prūsijoje ir Žiemga­ lius bei Kuršius Livonijoje. Kadangi Lietuvai apsikrikštijus Ordino egzistencijai Lietuvos pasieniuose nebūtų buvę pagrindo, tai jiedu siūlė Ordinui išsikelti į Rusijos pietus, ginti krikščionis nuo totorių užpuldinėjimo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Vytautas pareiškė galįs siekti Prūsijos, nes šis kraštas esą anksčiau priklausė jo protėviams.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Bet Vytautas mąstė apie visišką Žemaitijos krašto priskyrimą Lie­ tuvai, nepaisant jokių terminų, ir todėl nebesutiko su reikalavi­ mais, aprėkiančiais jo valdžią. Jis griežtai pareiškė, ne tiktai niekada neišsižadėsiąs savo tėviškės, Veliuonos, bet galįs siek­ ti ir Prūsijos, nes ir tas kraštas seniau priklausė jo protėviams. Ordino gi pasiuntiniui, kuris dar kaltino Vytautą, kad jis nebeiš­ duoda Torne žadėto rašto apie Žemaitijos grąžinimą po savo ir Jogailos mirties, dabar jis tokį raštą kartu su Jogaila parašė, bet labai neformalų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Zigmantas siekė su kryžiuočių pagalba sudaryti Lietuvos, Prūsijos, Vengrijos ir Čekijos sąjungą prieš Lenkiją.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tačiau Zigmantas nė ne­ manė to padaryti. Jis tą reikalą gerai apsvarstęs, pasiūlė su­ šaukt kur nors Prūsų pasieny suvažiavimą, žadėdamas dėl jo vietos ir laiko pasitarti kartu su Vytautu^1 ). Tuo pačiu laiku Zigmantas pasiuntė lenkų laiško nuorašus ir Vytautui, taip pat ir Ordinui, kurį nuo to laiko Romos ciesorius informuodavo apie kiekvieną žingsnį, liečiantį karūnacijos reikalą, siekdamas su kryžiuočių pagalba sudaryti iš Lietuvos, Prūsijos, Vengrijos ir Čekijos sąjungą prieš Lenkiją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Lietuvių pirkliai Prūsijoje ir Livonijoje galėjo laisvai prekiauti be naujų muitų, išskyrus senuosius.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jau Salyno taikoje (1398) buvo paliesti prekybos reikalai, kuriais abi šalys pasirodė labai užinteresuotos. Joje buvo nu­ tarta, kad lietuvių pirkliai Ordino žemėse — Prūsijoje ir Livo­ nijoje, o šio pirkliai Lietuvoje, nevaržomi naujų muitų, išsky­ rus senuosius, galės laisvai prekiauti. Taip pat buvo susitarta užkariauti savarankiškus, turtingus ir prekybai patogius Psko­ vo bei Naugardo miestus ir pasidalyti juos taip, kad pirmasis tektų Ordinui, o antrasis — Vytautui^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: 1231 m. Prūsijoje pradėjęs veikti Kryžiuočių ordinas buvo stipresnis ir geriau organizuotas nei kalavijuočiai.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Nemuno gynybinė sistema 1231 m. Prūsijoje pradėjęs veikti Kryžiuočių ordinas buvo stip- resnis ir geriau organizuotas nei kalavijuočiai. Po pralaimė- jimo Saulės mūšyje kalavijuočių likučiai buvo prijungti prie Kryžiuočių ordino.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: 1793 m. sausio 23 d. Prūsija su Rusija pasirašė susitarimą dėl Abiejų Tautų Respublikos II padalijimo.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Siekiant dar labiau susilpninti Abiejų Tautų Respubliką, 1793 m. sausio 23 d. Prūsija su Rusija pa- sirašė susitarimą dėl jos II padalijimo, po kurio Abiejų Tautų Respublika neteko apie 300 tūkst. kv. km teritorijos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: XVIII a. pabaigoje didesnė dalis LDK kariuomenei skirtų muškietų buvo nupirkta stiprią karinę pramonę turėjusioje Prūsijoje.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Puslapis 151

Pėstininkų muškieta titnagine spyna (pėstininkų fuzėja). Kalibras — 18 mm, Prūsija, XVIII a. pabaiga. Lygiavamzdžiai šautuvai titnaginėmis spynomis XVIII-XIX a. buvo pėstininkų ginkluotės pagrindas, artimajame mūšyje juos naudodavo su pritvirtintais durtuvais. Didesnė dalis XVIII a. pa- baigoje LDK kariuomenei skirtų muškietų, kaip ir kitų šaunamųjų ginklų, buvo nupirkta stiprią karinę pramonę turinčioje Prūsijoje. Tačiau sprendžiant iš 1792 m. dokumentuose aptinkamų žinių, kartais Prūsijoje būdavo įsigyjama ne ypač geros kokybės šautuvų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Vokiečių ordino valstybėje, vėliau Prūsijoje, lietuvius imta vadinti lietuvininkais, o jų žemes – Prūsų Lietuva arba Mažąja Lietuva.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Ilgainiui lietuvius Vokiečių ordino valstybėje (vėliau pasivadinusioje Prūsijos hercogija, o dar vėliau – Prūsijos karalija) pradė- ta vadinti lietuvininkais, o jų žemes – Prūsų Lietuva arba Mažąja Lietu- va (visa kita Lietuva vėliau – atrodo, XIX a. – pradėta vadinti Didžiosios Lietuvos vardu). Paradoksas – svetima valstybė, o lietuviškos raštijos kur kas daugiau nei pačioje Lietuvoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: XVIII a. Prūsijoje oficialiai vartotas Lietuvos vardas, nes buvo įsteigtas Lietuvos departamentas su centru Gumbinėje.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nors XVIII a. Prūsijoje buvo net oficia- liai vartojamas Lietuvos vardas – įsteigtas Lietuvos departamentas, kurio centras Gumbinė, – ilgainiui dėl germanizacijos ir savaiminio lietuvių vokietėjimo lietuvių kalbos vartojimas Prūsijoje siaurėjo, o po Antrojo pasaulinio karo, iš Prūsijos pasitraukus seniesiems gyventojams, lietuviš- kai kalbančiųjų nebeliko. Neliko ten ir Lietuvos vardo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Abraomo Kulviečio ir Martyno Mažvydo kultūrinė programa Prūsijoje pradėjo lietuviakalbės raštijos tradiciją.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Visų pirma – tai Abraomo Kulviečio ir Martyno Mažvydo kultūrinė programa, pateikusi pirmą lietuvišką knygą, o ir pradėjusi lietuviakalbės raštijos tradiciją, tačiau ji buvo kuriama emigracijoje – Prūsijoje, ir jos neprireikė LDK elitui. 1595 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Lenkijai ir Lietuvai grasino ne tik stiprėjanti Petro I Rusija, bet ir 1701 m. karalyste tapusi Prūsija – šios centralizuotos valstybės ilgainiui nulems tolesnį ATR likimą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lenkijai ir Lietuvai grasino ne tik stiprėjanti Petro I Rusija, bet ir 1701 m. karalyste tapusi Prūsija – šios centralizuotos valstybės ilgainiui nulems tolesnį ATR likimą. Žlugus Saksų dinastijai, 1764 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: 1793 m. sausio 21 d. Prancūzijoje nukirsdinus Liudviką XVI, sausio 23-iąją Rusija kartu su Prūsija įvykdė antrąjį LLV padalijimą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1793 m. sausio 21 d. Prancūzijoje nukirsdinus Liudviką XVI, sausio 23-iąją Rusija kartu su Prūsija įvykdė antrąjį LLV padalijimą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Sukilimo pralaimėjimas pagreitino finalą – 1795 m. spalio 24 d. Peterburge Rusija, Austrija ir Prūsija pasirašė konvenciją dėl trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Sukilimo pralaimėjimas pagreitino finalą – 1795 m. spalio 24 d. Peter- burge Rusija, Austrija ir Prūsija pasirašė konvenciją dėl trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Prūsija prisijungė Užnemunę ir pavadino ją „Naująja Prūsija“ (Prūsijai ji priklausė iki 1806 m., kai Napoleonas įkūrė Varšuvos kunigaikštiją; 1815 m. Užnemunė atiteko Rusijai).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Prūsija prisijungė Užnemunę ir pavadino ją „Naująja Prūsija“ (Prūsijai ji priklausė iki 1806  m., kai Napoleonas įkūrė Varšuvos kunigaikštiją; 1815 m. Užnemunė atiteko Rusijai).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Kai kuriems lenkų daliniams pavyko prasiveržti atgal į Karalystės teritoriją, kitų dalinių likučiai perėjo sieną su Prūsija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kai kuriems lenkų daliniams pavy- ko prasiveržti atgal į Karalystės teritoriją, kitų dalinių likučiai perėjo sieną su Prūsija. Rudenį Rusija susigrąžino ir Lenkijos karalystę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Carienės Kotrynos II vykdytuose Respublikos padalijimuose trečdalį jos teritorijos teko užleisti Prūsijai ir Austrijai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Nuo «nebylių seimo » (1717) į tolimą perspektyvą užmestos Petro politikos vaisius ir buvo carienės Kotrynos II-sios pravesti padalinimai respublikos, kurios trečdalį ji turėjo užleisti Prūsijai ir Austrijai. Tai sudarė visai naują epochą Lietuvos istorijoje. Buvo aišku, kad jungtinės lietuvių ir lenkų respublikos pateki­ mas į Rusijos orbitą turėjo vieną dieną sąmoningai pribrandinti jos galą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Sutikdami apsikrikštyti, Jogaila ir Vytautas reikalavo grąžinti Lietuvai žemes iki Deimės ir Alės upių Prūsijoje.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Iš savo pusės, sutikdami apsi­ krikštyti, jiedu pirmiausia reikalavo, kad Vokiečių Ordinas Lie­ tuvai grąžintų žemes iki Deimės ir Alės upių Prūsijoje ir Žiemga­ lius bei Kuršius Livonijoje. Kadangi Lietuvai apsikrikštijus Ordino egzistencijai Lietuvos pasieniuose nebūtų buvę pagrindo, tai jiedu siūlė Ordinui išsikelti į Rusijos pietus, ginti krikščionis nuo totorių užpuldinėjimo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-019

Santrauka: Vytautas pareiškė galįs siekti Prūsijos, nes šis kraštas seniau priklausė jo protėviams.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jis griežtai pareiškė, ne tiktai niekada neišsižadėsiąs savo tėviškės, Veliuonos, bet galįs siek­ ti ir Prūsijos, nes ir tas kraštas seniau priklausė jo protėviams. Ordino gi pasiuntiniui, kuris dar kaltino Vytautą, kad jis nebeiš­ duoda Torne žadėto rašto apie Žemaitijos grąžinimą po savo ir Jogailos mirties, dabar jis tokį raštą kartu su Jogaila parašė, bet labai neformalų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-020

Santrauka: Zigmantas siekė su kryžiuočių pagalba sudaryti Lietuvos, Prūsijos, Vengrijos ir Čekijos sąjungą prieš Lenkiją.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jis tą reikalą gerai apsvarstęs, pasiūlė su­ šaukt kur nors Prūsų pasieny suvažiavimą, žadėdamas dėl jo vietos ir laiko pasitarti kartu su Vytautu^1 ). Tuo pačiu laiku Zigmantas pasiuntė lenkų laiško nuorašus ir Vytautui, taip pat ir Ordinui, kurį nuo to laiko Romos ciesorius informuodavo apie kiekvieną žingsnį, liečiantį karūnacijos reikalą, siekdamas su kryžiuočių pagalba sudaryti iš Lietuvos, Prūsijos, Vengrijos ir Čekijos sąjungą prieš Lenkiją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-021

Santrauka: Suvalkų kraštas tada buvo beveik negyvenamas, apaugęs tankiais miškais (Wildnis), pro kuriuos į Prūsiją ėjo tik du keliai^2 ), o Lietuvai priklausančios rusų žemės — retai gyvenamos; taigi ir Vytauto dvarų juose buvo mažiau.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Suvalkų kraštas tada buvo beveik negyvenamas, apaugęs tankiais miškais (Wildnis), pro kuriuos į Prūsiją ėjo tik du keliai^2 ), o Lietuvai priklausančios rusų žemės — retai gyvenamos; taigi ir Vytauto dvarų juose buvo mažiau.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-022

Santrauka: Salyno taikoje nutarta, kad lietuvių pirkliai Prūsijoje ir Livonijoje galės laisvai prekiauti be naujų muitų.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Joje buvo nu­ tarta, kad lietuvių pirkliai Ordino žemėse — Prūsijoje ir Livo­ nijoje, o šio pirkliai Lietuvoje, nevaržomi naujų muitų, išsky­ rus senuosius, galės laisvai prekiauti. Taip pat buvo susitarta užkariauti savarankiškus, turtingus ir prekybai patogius Psko­ vo bei Naugardo miestus ir pasidalyti juos taip, kad pirmasis tektų Ordinui, o antrasis — Vytautui^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-023

Santrauka: Tremtiniai persikėlė per jūrą ir įsikūrė Prūsijoje, Žemaitijoje bei Karelijoje tarp vietinių gyventojų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Likimo lemties tremtiniai, sutelkę į draugę valtis, vadovauja­ mi išsirinkto vado, persikėlė per jū­ rą ir įsikūrė Prūsijoje, Žemaitijoje bei Karelijoje, tarp vietinių gyventojų. Žr.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-024

Santrauka: Prūsijos dokumentuose Vilija dar XIII a. vadinta Neria.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Prūsijos dokumen­ tuose dar XIII amžiuje ji vadinta Ne­ ria. Tad, manau, jog lietuviai seniau vadino Vilija, Neris arba Neria to­ dėl, kad ši upė išrausė sau gilią va­ gą, suformuodama aukštas smėlin­ gas pakrantes.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-025

Santrauka: Kryžiuočiai, užėmę Prūsiją, sunaikino Romuvą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tas Romuvas sunaikino kryžiuočiai, už­ ėmę Prūsiją; tačiau nežinia, ar kitos, ar tos pačios iš anos žemės perkel­ tos, buvo pačioje Lietuvoje, prie Kauno, ant Nevėžio kranto, .

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-026

Santrauka: 1325 m. Vilniuje pasirašyta Gedimino sutartis su Lokietka numatė bendrą kovą su Prūsijos ordinu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dar didesnis garsas apie Vilnių pasklido 1325 me­ tais, kai ryšius nutraukus su kryžiuočiais tame mieste buvo laisva valia pasirašyta toji Gedimino sutartis su Łokietka, ku­ ria nutarta bendromis jėgomis stoti į kovą su Prūsijos ordi­ nu, išvaduota 20 000 lenkų belaisvių ir Aldona, Gedimino duktė, išleista už Lokietkos sūnaus Kazimiero Didžiojo. Tad iš to naujai iškilusio miesto nusidriekė dviejų kaimyninių tau­ tų vėlesnio susijungimo ir galios pirmosios gijos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-027

Santrauka: 1375 m. ekspedicija iš Prūsijos sukėlė Vilniui grėsmę.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kita ekspe­ dicija iš Prūsijos 1375 metais irgi buvo sukėlusi Vilniui pa­ našią grėsmę. Tąkart Vinrichas, vasario pradžioje kirtęs Lie­ tuvos sieną su didele govėda baronų ir riterių iš Prancūzijos bei Vokietijos, sutelktų stoti po kryžiaus ženklu, turėjo sku­ binai trauktis atgal į Prūsiją dėl staigaus atodrėkio ir upių polaidžio. Ordino maršalas Gotfridas Lindenas, įsibrovęs su daugybe komtūrų ir savanorių, sudegino Trakų paviete Se­ meliškes ir pašėlusiai veržėsi iki Vilniaus tvirtovių, tik ne­ pavykus staiga užimti gerai ginamo miesto, grįžo atgalios plėšti aplinkinių žemių23.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-028

Santrauka: Vaidila 1380 m. nuvyko į Prūsiją ir paruošė Jogailai dirvą slaptam sandėriui su arkikomtūru.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kaip pasiuntinys nuvykęs į Prūsiją, Vai­ dila 1380 metais paruošė dirvą Jogailai sudaryti slaptą san­ dėrį su arkikomtūru, siekiant užsitikrinti saugumą nuo kry­ žiuočių ir palengvinti jiems Kęstučio valdų puolimą28.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-029

Santrauka: Skirgaila nuvyko į Prūsiją ir, remdamasis sandėriu su Ordinu, rengė naujus Kęstučio ir Lietuvos antpuolius.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tuo tarpu Skir­ gaila antrąkart grįžo iš Polocko nieko nepešęs, bet sugebėjo pasikalbėti su Jogaila, dar tebesėdėjusiu kalėjime. Gavęs pa­ vedimą, nuvyko į Prūsiją ir, remdamasis sandėrio su Ordinu galia, ėmė rengti naujus Kęstučio ir Lietuvos antpuolius. Išti­ sus 1382-uosius metus tęsėsi tarpusavio žudynės ir pade­ ginėjimai, o kryžiuočiai, niokodami viską pakeliui, jau net Šalčininkus ir Trakus buvo pasiekę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-030

Santrauka: Prūsiją pasiekus žiniai apie Jogailos derybų sėkmę, Konradas Ciolneris Rotenšteinas 1385 m. rugpjūtį puolė Lietuvą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kai tik Prūsiją pasiekė žinia, kad Jogailos derybos su Lenki­ jos didikais ir Vengrijos karaliene Elžbieta dėl Jadvygos ran­ kos sėkmingos, didysis magistras Konradas Ciolneris Ro- tenšteinas tuojau pat, surinkęs didžiules pajėgas, 1385 metų rugpjūtį ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siautėti visame krašte. Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stip­ rias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medi­ ninkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nunio­ kotos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-031

Santrauka: 1322-ųjų žiemą, po ilgos ramybės, nauja kryžiuočių eks­ pedicija patraukė į Prūsiją.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1322-ųjų žiemą, po ilgos ramybės, nauja kryžiuočių eks­ pedicija patraukė į Prūsiją. Atskirus pulkus vedė: Silezijos kunigaikštis Bernardas iš Svidnicos, grafas Geroldzekas iš Švabijos, abu Reino grafai iš Julicho ir Vildenbergo, didikai iš Lichtenbergo, taip pat Plihta su savo broliu iš Čekijos ir daug kitų riterių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-032

Santrauka: Per didelius šalčius Prūsijoje ir Livonijoje nušalo visi vaismedžiai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau greitai užėjo tokie baisūs šalčiai, kad ne tik Prūsijoje ir Livonijoje nušalo visi vaismedžiai, o jūra 15 my­ lių pasidengė tokio storio ledu, kad juo iš Danijos iki Liube­ ko buvo galima keliauti0; tad ir kryžiuočiai nieko negalėjo imtis, baimindamiesi, kad iš pietų atvykę ir prie smarkių šalčių nepripratę kariai visi nežūtų. Taigi tas žygis nuėjo perniek; vis dėlto antpuoliai senu papročiu nesiliovė ir tais metais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-033

Santrauka: Prūsijoje pasklido gandas, kad Gediminas laiškais skelbė norą priimti krikštą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ir kaip tik 70

Puslapis 87

I KNYGA Kai plėšikaujančių lietuvių gaujos, dažniausiai valdovo numylėtinių ir bičiulių vedamos, su laukiniu įniršiu šitaip niokojo krikščionių žemes, Prūsijoje pasklido gandas, jog ka­ ralius Gediminas į visas šalis išsiuntinėjo laiškus, skelbda­ mas apie savo norą priimti krikštą ir prisijungti prie tikinčių­ jų. Netrukus su tais laiškais ir Prūsijoje buvo susipažinta.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-034

Santrauka: Gedimino laiškai Prūsijoje sukėlė didelę nuostabą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

)

Puslapis 90

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Lengva numanyti, kokią didelę nuostabą tie laiškai su­ kėlė Prūsijoje. Žinia, niekas nedrįso abejoti jų tikrumu, bet neįmanoma buvo suderinti Gedimino poelgių su skelbia­ mais juose pareiškimais. Dar niekas nenutuokė juos buvus kunigaikščio gudrybe ir apgaule, ypač, kai greitai kitas išti­ ko dalykas, kurio tikslų irgi negalima buvo suprasti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-035

Santrauka: Prūsijos teutonų broliai pasiuntė kariuomenę ir sudegino Vytenio pranciškonams skirtą bažnyčią.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Taip pat mūsų pirmtakas karalius Vytenis buvo pasiun­ tęs savo laišką ponui legatui Pranciškui ir ponui arkivysku­ pui Fridrichui, prašydamas, kad jie atsiųstų jam du brolius iš pranciškonų ordino, [drauge] paskirdamas jiems vietą ir jau pastatytą bažnyčią. Apie tai sužinoję, Prūsijos iš teutonų namo broliai pasiuntė aplinkiniais keliais savo kariuomenę ir minėtą bažnyčią sudegino. Taip pat jie smurtu ima ponus arkivyskupus ir vyskupus, ir dvasininkus, kaip matyti pono Jono atveju, kuris buvo numarintas kurijoje viešpaties Bonifacijaus metu, ir pono 85

Puslapis 102

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS sancte et Reverende, nos christianos non impugnamus, ut fi­ dem catholicam destruamus, sed ut iniuriis nostris resista­ mus, sicut faciunt Reges et principes christiani, quod patet quia hahemus nohiscum fratres de ordine fratrum minorum et de ordine fratrum predicatorum, quihus dedimus plenam libertatem baptizandi, predicandi et alia sacra ministrandi.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-036

Santrauka: Riteriai grįždami paėmė dokumentus į Prūsiją, todėl jie atsidūrė kryžiuočių archyve.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Be abejonės, anie riteriai grįždami paėmė juos į Prūsiją, taip jie ne „per Or­ dino piktadarystę” atsidūrė kryžiuočių archyve. Šitai vėlei liu­ dija, kokią vertę teturi Kotzebue, bent jau jo nuomonės, klasikiniam paminklui Prūsijos istorijai, Klijo išgarbintam.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-038

Santrauka: 1390 m. sausio pradžioje Vytautas išsiuntė savo šeimą iš Gardino į Prūsiją.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1390 metų sausio pradžioje visą savo šei­ mą iš Gardino išsiuntęs į Prūsiją, ruošdamasis atnaujinti anks­ tesnes sutartis su didžiuoju magistru Konradu Ciolneriu, dar labiau įtvirtino Gardiną kaip savo buveinę, sustiprino ir kitų savo pilių gynybą. Tų karingų vienuolių viršininkas, greitas pasinaudoti kaimynų nesutarimais, tik ir laukdamas pro­ gos išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, vieną komtūrą at­ siuntė į Gardiną, kur tasai sausio 19 dieną netoli nuo šios pilies sudarė sutartį su Vytautu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-039

Santrauka: Kai rugpjūtį Prūsijoje baigta pasirengtis mūšiams, atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kai rug­ pjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvy­ ko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų pa­ pročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai leng­ vai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-040

Santrauka: Po nesėkmingos Vilniaus pilies apsupties kryžiuočiai nusiaubė kraštą ir grįžo į Prūsiją bei Livoniją.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

• • — 126

Puslapis 143

Il KNYGA po įtemptos, tačiau perniek nuėjusios, pilies apsupties, kry­ žiuočiai galop atsitraukė ir, palikę Vilnių, kraštą ugnimi ir kalaviju nusiaubę, grįžo į Prūsiją ir Livoniją. Puolėjų nuos­ toliai buvo irgi ne mažesni; be daugybės nukautų karių, prie Vilniaus šūvio pakirstas žuvo Lietuvos kunigaikštis, Kęstu­ čio sūnus, Vytauto tikras brolis Tautvilas ir Hohenšteino gra­ fas Algardas34.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-041

Santrauka: Vilniaus prekyba buvo išsišakojusi su Prūsijos ir Livonijos miestais, Pskovu, Naugardu ir Maskva.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Juk tas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, glo­ bojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su Prūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Mask­ va, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir tolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vil­ nius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki ko­ kių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė. Esant karinei valdžiai, viešpataujant valdovams, besirūpinan­ tiems vien nukariavimais ir, po teisybei, naujos monarchijos kūrimu, toje sumaištyje, kuri anuomet dar tvyrojo šiaurės kraštuose, kai barbariškumas lėtai ir sunkiai traukėsi, įveik­ tas Kristaus tikėjimo šviesos, miestai tikrai dar negalėjo su­ klestėti!

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-042

Santrauka: 1394 m. Prūsijos ordinas pasinaudojo proga pradėti karą ir niokoti Lietuvą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Prūsijos ordi­ nas iš sykio griebėsi tos patogios progos pradėti karą ir nio­ koti tuos pavojingus jam kaimynus (1394 m.); kitais metais Švitrigaila, kryžiuočių pulku vedinas, kartu su didžiuoju ma­ gistru Konradu Jungingenu įsibrovė į Lietuvą ir, nusiaubę prie Gardino panemunės pavietus, sudegino Drohičiną, Nau­ garduką, Mirą ir Lydą, paėmė 2 200 belaisvių, 1 400 žirgų ir prisiplėšė daugybę grobio, niekur nesutikę pasipriešinimo, net iki Šalčininkų nusigavo51. Visa tai vyko žiemos pabaigo­ je, tik staigus atodrėkis privertė vokiečių kariuomenę skubi­ nai grįžti į savo kraštą, taigi jie nepriėjo iki sostinės ir pen­ kiolika dienų teplėšė Lietuvą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-043

Santrauka: Didysis magistras pasiuntė du Ordino vyresniuosius iš Prūsijos pas Lenkijos karalių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

To pasiuntinio pranešta dar man, jog mūsų didysis magistras pasiuntė du Or­ dino vyresniuosius iš Prūsijos pas Lenkijos karalių, ir kad apie tai Vytautas rašė Manvydui, iš jo pačių lūpų mūsų žinianešys šitą girdėjęs. Dar duodame žinoti, Jūsų Prakilnybe Malonusis Pone Magistrė, ir apie tai, kad (de Vörste) Vytautas vokiečių pir­ kliams įsakė apie Sekmines kraštą jo apleisti .

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-045

Santrauka: 210 Puslapis 227 III KNYGA čų su Vytautu nuolat susijęs su Ordinu, visiškai pasidavęs jo įtakai, dabar, remiamas stipraus šalininko ir visos Prūsijos bei Livonijos kryžiuočių galybės, buvo taip pakerėtas noro tapti Lietuvos valdovu, jog nebeįstengė slėpti.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

210

Puslapis 227

III KNYGA čų su Vytautu nuolat susijęs su Ordinu, visiškai pasidavęs jo įtakai, dabar, remiamas stipraus šalininko ir visos Prūsijos bei Livonijos kryžiuočių galybės, buvo taip pakerėtas noro tapti Lietuvos valdovu, jog nebeįstengė slėpti troškimo at­ keršyti. Šį norą dar labiau sustiprino Vilniuje gauta žinia, kad Podolės bajorai, vadovaujami Gregoro Kierdėjaus, klastingai sugavę Daugirdą Gedgailą, anuomet Vytauto vardu valdžiusį Podolę, visą šį kraštą nuo Lietuvos atplėšė Lenkijai, atiduo­ dami viršenybę Bučackiams.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-046

Santrauka: Livonija vis glaudžiau šliejosi prie Prūsijos.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Rusija visą laiką buvo palanki arba vis dar pakluso svy­ ruojančiai Lietuvos galiai. Livonija vis glaudžiau šliejosi prie Prūsijos. Per itin galingas Švitrigailos sąjungas radosi di­ desnis pasitikėjimas, o prekyba išsiplėtė net iki atokiausių Vokietijos žemių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-047

Santrauka: Nuo tada liovėsi vyravusi Prūsijos ordino įtaka krašto likimui, ir sve­ timšalių riterių brolija jau nežvangino savo ginklais prie Vilniaus sienų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Addicimus etiam duos homines 222

Puslapis 239

III KNYGA Žygimanto Kęstutaičio mirtis užvertė svarbų Lietuvos is­ torijos puslapį, nes kartu su juo jau visiems laikams pasi­ baigė šitiek metų trukę kryžiuočių puldinėjimai. Nuo tada liovėsi vyravusi Prūsijos ordino įtaka krašto likimui, ir sve­ timšalių riterių brolija jau nežvangino savo ginklais prie Vilniaus sienų. Nusilpęs, nesėkmių pribaigtas prūsas lio­ vėsi kliudęs Lietuvos ryšiams bei svarbiems šios valstybės reikalams su kylančia rytuose Rusija, o Jogailos ir Vytauto įpėdinių kova su žlungančiu Lenkiją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Pavadinimai šaltiniuose

• Prūsija
• Parusis
• Parusija
• Prūsais
• Parusais
• parusiais
• Parusy
• Parusiu

Laikotarpis ir datos

• tipas: pajūrio kraštas / regionas; kraštas / regionas; kraštas / istorinis regionas