Santrauka
Abraomas Kulvietis aprašomas kaip lietuvių kilmės kunigas ir teologijos daktaras, iš Vokietijos atvykęs į Vilnių. Jis siejamas su Liuterio religinių nuomonių skleidimu, mokyklos įsteigimu ir 1542 m. valdžios bei Vilniaus vyskupo Povilo inicijuotu teisiniu persekiojimu.
Variantai
- Abraomas Kulvietis
- Kulvietis
- Abraomas iš Kulvos
- Abrahamum de Culva
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: 1539-1542 m. Vilniaus reformacijos kontekstas
- datos: 1539 m.; 1542 m.
- periodas: ankstyvieji_naujieji_laikai
- amziai: XVI
- date_start: 1539
- date_end: 1542
Vaidmenys
- kunigas
- teologijos daktaras
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 1539 m. Abraomas Kulvietis Vilniuje skleidė Martyno Liuterio religines nuomones ir savo mokykloje išlavino apie šešiasdešimt mokinių. | c-001 | |
| t-002 Karaliaus sprendimas įpareigojo Kulvietį stoti prieš dvasinį teismą, prisipažinti ir paklusti kanoninei bausmei. | c-002 | |
| t-003 Abraomas Kulvietis privilegijoje kaltintas nesilaikęs vienybės su Romos katalikų Bažnyčia ir klaidinęs kitus naujais mokslais. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Abraomas Kulvietis pristatomas kaip kunigas, teologijos daktaras ir mokyklos steigėjas Vilniuje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Šitaip klestint miestui, iki tol ramiai besiilsėjusius jo gy ventojų protus sujaudino nauji ir netikėti įvykiai. Dar 1539 metais, Vilniaus dieceziją valdant Alšėnų kunigaikščiui Vil niaus vyskupui Povilui, kunigas Abraomas Kulvietis, teolo gijos daktaras, lietuvių kilmės, bet į Vilnių atvykęs iš Vokie tijos, kur ilgai ėjo mokslus, pirmasis šiame mieste pasėjo naujas Martyno Liuterio religijos opinijas42 ir savo įsteigtoje mokykloje išlavino net šešiasdešimt mokinių. Kai po trejų metų senajam tikėjimui priešingos užuomazgos pradėjo įžū liai kerotis, išgąsdintas vyskupas kreipėsi į Žygimantą Se nąjį atkakliai reikalaudamas, kad šis karališkuoju autorite tu paremtų gynybai besirengiančią dvasininkiją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karaliaus sprendimas dėl Kulviečio stojimo prieš dvasinį teismą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Dar 1539 metais, Vilniaus dieceziją valdant Alšėnų kunigaikščiui Vil niaus vyskupui Povilui, kunigas Abraomas Kulvietis, teolo gijos daktaras, lietuvių kilmės, bet į Vilnių atvykęs iš Vokie tijos, kur ilgai ėjo mokslus, pirmasis šiame mieste pasėjo naujas Martyno Liuterio religijos opinijas42 ir savo įsteigtoje mokykloje išlavino net šešiasdešimt mokinių. Kai po trejų metų senajam tikėjimui priešingos užuomazgos pradėjo įžū liai kerotis, išgąsdintas vyskupas kreipėsi į Žygimantą Se nąjį atkakliai reikalaudamas, kad šis karališkuoju autorite tu paremtų gynybai besirengiančią dvasininkiją. Visuomet apsvarstantis savo veiksmus monarchas negalėjo likti ne dėmesingas karštligiškiems ir iš visų pusių atkakliai sklin dantiems dvariškių luomo prašymams: tad buvo paskelb tas karaliaus sprendimas, pagal kurį minėtasis Kulvietis privalėjo stoti prieš dvasiškąjį teismą, prisipažinti nusikaltęs ir paklusti kanoninei bausmei, o jeigu to daryti nepanorėtų, būsiąs priverstas stoti prieš civilinio teismo pareigūnus, va dinamus Dzieckje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Abraomas Kulvietis privilegijoje kaltintas nesilaikęs vienybės su Romos katalikų Bažnyčia ir klaidinęs kitus naujais mokslais.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
IV KNYGA Žygimantas, Dievo malone Lenkijos karalius, didysis Lie tuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos ir 1.1, kunigaikštis. Ponas ir tėvonis. Šiuo raštu skelbiame visiems, kam dera žinoti, kad didžiai gerbiamas Kristuje tėvas ponas Povilas, Vilniaus vyskupas, sužinojo, kad kažkoks lietuvis Abraomas iš Kul vos, mūsų valdinys, ne tik pats nesilaiko vienybės su šven tąja Romos katalikų Bažnyčia, bet ir daugelį kitų naujais mokslais suklaidina. Suvokdamas, kad jo ganytojiškoms pareigoms priklauso rūpintis, kad jam patikėta kaimenė dogmomis apnuodytu pašaru nebūtų pavojingai nuodija ma, nutarė kuo rūpestingiausiai ir kruopščiausiai išsiaiš kinti viską apie Abraomo gyvenimą, papročius, mokslą ir išsiaiškino bei iš patikimų ir pasitikėjimo vertų, priesaiką davusių žmonių liudijimų patyrė, kad anas tiek žodžiais, tiek darbais sąmoningai išpažįsta svetimą, Romos katalikų Bažnyčios pasmerktą mokslą, taip pat stengiasi, kad kartu su juo ir visi kiti Didžiosios Kunigaikštystės žmonės tiems bedieviškiems jo įtikinėjimams paklustų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |