Abraomas Kulvietis aprašomas kaip lietuvių kilmės kunigas ir teologijos daktaras, iš Vokietijos atvykęs į Vilnių. Jis siejamas su Liuterio religinių nuomonių skleidimu, mokyklos įsteigimu ir 1542 m. valdžios bei Vilniaus vyskupo Povilo inicijuotu teisiniu persekiojimu.
Petras Roizijus, 281 ## Puslapis 298 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Šitaip klestint miestui, iki tol ramiai besiilsėjusius jo gy ventojų protus sujaudino nauji ir netikėti įvykiai. Dar 1539 metais, Vilniaus dieceziją valdant Alšėnų kunigaikščiui Vil niaus vyskupui Povilui, kunigas Abraomas Kulvietis, teolo gijos daktaras, lietuvių kilmės, bet į Vilnių atvykęs iš Vokie tijos, kur ilgai ėjo mokslus, pirmasis šiame mieste pasėjo naujas Martyno Liuterio religijos opinijas42 ir savo įsteigtoje mokykloje išlavino net šešiasdešimt mokinių. Kai po trejų metų senajam tikėjimui priešingos užuomazgos pradėjo įžū liai kerotis, išgąsdintas vyskupas kreipėsi į Žygimantą Se nąjį atkakliai reikalaudamas, kad šis karališkuoju autorite tu paremtų gynybai besirengiančią dvasininkiją.
Kai po trejų metų senajam tikėjimui priešingos užuomazgos pradėjo įžū liai kerotis, išgąsdintas vyskupas kreipėsi į Žygimantą Se nąjį atkakliai reikalaudamas, kad šis karališkuoju autorite tu paremtų gynybai besirengiančią dvasininkiją. Visuomet apsvarstantis savo veiksmus monarchas negalėjo likti ne dėmesingas karštligiškiems ir iš visų pusių atkakliai sklin dantiems dvariškių luomo prašymams: tad buvo paskelb tas karaliaus sprendimas, pagal kurį minėtasis Kulvietis privalėjo stoti prieš dvasiškąjį teismą, prisipažinti nusikaltęs ir paklusti kanoninei bausmei, o jeigu to daryti nepanorėtų, būsiąs priverstas stoti prieš civilinio teismo pareigūnus, va dinamus Dzieckje. Bandymo pabėgti atveju būtų ištremtas, savo eilėmis girdamas ir liaupsinda mas žymiausius ano laiko ponus, taip pat šlovino ir Rotundą, kaip pa tvirtina Ossolinskis vertingame vei kale Wiadomości Hist.