Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

asmuo

Abraomas Kulvietis

2 teiginiai2 įrašai2 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001aukstas

1539 m. Abraomas Kulvietis Vilniuje pirmasis skleidė Martyno Liuterio religines pažiūras ir savo mokykloje išlavino 60 mokinių.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 297-298

Petras Roizijus, 281 ## Puslapis 298 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Šitaip klestint miestui, iki tol ramiai besiilsėjusius jo gy­ ventojų protus sujaudino nauji ir netikėti įvykiai. Dar 1539 metais, Vilniaus dieceziją valdant Alšėnų kunigaikščiui Vil­ niaus vyskupui Povilui, kunigas Abraomas Kulvietis, teolo­ gijos daktaras, lietuvių kilmės, bet į Vilnių atvykęs iš Vokie­ tijos, kur ilgai ėjo mokslus, pirmasis šiame mieste pasėjo naujas Martyno Liuterio religijos opinijas42 ir savo įsteigtoje mokykloje išlavino net šešiasdešimt mokinių. Kai po trejų metų senajam tikėjimui priešingos užuomazgos pradėjo įžū­ liai kerotis, išgąsdintas vyskupas kreipėsi į Žygimantą Se­ nąjį atkakliai reikalaudamas, kad šis karališkuoju autorite­ tu paremtų gynybai besirengiančią dvasininkiją.
t-002

Karaliaus sprendimu Abraomas Kulvietis turėjo stoti prieš dvasinį teismą, prisipažinti nusikaltęs ir paklusti kanoninei bausmei.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 298

Kai po trejų metų senajam tikėjimui priešingos užuomazgos pradėjo įžū­ liai kerotis, išgąsdintas vyskupas kreipėsi į Žygimantą Se­ nąjį atkakliai reikalaudamas, kad šis karališkuoju autorite­ tu paremtų gynybai besirengiančią dvasininkiją. Visuomet apsvarstantis savo veiksmus monarchas negalėjo likti ne­ dėmesingas karštligiškiems ir iš visų pusių atkakliai sklin­ dantiems dvariškių luomo prašymams: tad buvo paskelb­ tas karaliaus sprendimas, pagal kurį minėtasis Kulvietis privalėjo stoti prieš dvasiškąjį teismą, prisipažinti nusikaltęs ir paklusti kanoninei bausmei, o jeigu to daryti nepanorėtų, būsiąs priverstas stoti prieš civilinio teismo pareigūnus, va­ dinamus Dzieckje. Bandymo pabėgti atveju būtų ištremtas, savo eilėmis girdamas ir liaupsinda­ mas žymiausius ano laiko ponus, taip pat šlovino ir Rotundą, kaip pa­ tvirtina Ossolinskis vertingame vei­ kale Wiadomości Hist.