Santrauka

citataoriginali: | Pačius ragus žvėrių vienus ant kesčių^159 galų maustė ir ragotines^160 dirbo sau ginklui, nesgi geležies dar nežinojo, iš kitų gėrė, nuo ko iki šiolei geriamą stotkelį senu įpročiu taure, arba taurage^161 , tebvadina. items-ragotine-003.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas rašo, kad Patelo stabas didžiojoje Romovės šventykloje stovėjęs Perkūno dešinėje.
global_idt-188893
c-001
t-002 Narbutas senovės Romovėje aprašo aukurą su Amžinąja ugnimi, prižiūrimą vyriausiojo žynio prie šventojo ąžuolo ir dievų stabų.
global_idt-188894
c-002
t-003 Narbutas Romovės mitologinį pavadinimą sieja su ąžuolo šventumu ir žodžiu „Romumas“.
global_idt-188895
c-003
t-004 Narbutas rašo, kad kol prūsų Romovė nebuvo sunaikinta, iškilmingas aukas vyriausiems dievams kitur atnašauti nederėjo.
global_idt-188896
c-004
t-005 Narbutas nurodo, kad Dusburgietis Romovę aprašė kaip kadaise buvusį šventą miestą ir krivio buveinę.
global_idt-188897
c-005

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas nurodo, kad Dusburgietis Romovę aprašė kaip kadaise buvusį šventą miestą ir krivio buveinę.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Be to, įrodymas, skatinantis sutikti, kad Dusburgietis tu­ rėjo neklystamų žinių apie dalykus, dėstomus tame skyriuje, o ypač apie kadaise Prūsijoje gyvenusį krivį, yra jo paties pasa­ kojimų sąryšis. Jis kalba apie kadaise buvusį šventą Romovės miestą, kaip apie krivio buveine. Pasak Faterio (cituota vieta), atrodo, čia nėra ko prikišti, ir tai tiesa, nes apie tokių pačių iš esmės romovių buvimą turime žinių iš kitų vietų: seniausia, apie kokią žinome, buvo Sambijos pajūryje; o kad vėliau kiek­ vienoje provincijoje turėjo būti panaši dievų buveinė, mes jau daugelyje mūsų istorijos vietų pateikėme įrodymus iš rašto pa­ minklų, ir kad šito iš tikrųjų būta, patvirtiname visiškai neabe­ jodami.

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai