Santrauka
Aukuras šaltinyje aprašomas kaip pagrindinis aisčių šventovės įrenginys po atviru dangumi. Prie jo kūrenosi amžinoji ugnis, o pačiose šventovėse nebuvo statoma maldyklų.
Pavadinimai šaltiniuose
Nenurodyta
Laikotarpis ir datos
- Laikotarpis: senovės aisčių laikai
- Periodas: senovė
Kas tai
Aukuras buvo šventovėje esantis apeiginis įrenginys.
Naudojimas
Prie aukuro kūrenosi amžinoji ugnis.
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Šventaragio slėnyje buvęs aukuras buvo skirtas mirusiųjų kūnams deginti pagal lietuvių pagonių papročius. |
| t-002 Lotyniškas žodis „rogus“ reiškė aukurą, skirtą mirusiųjų kūnams deginti ir laidoti. |
| t-003 Pasak legendos, Birutė pasitraukė nuo dievų aukuro į šeimos židinį ir išaugino Vytautą. |
| t-004 Narbutas aukurą aprašo kaip pakilesnę vietą atviroje aikštėje, miškuose arba bestogėje šventykloje su pusės žmogaus ūgio ugniaviete. |
| t-005 Taip pat buvo tam tikrų didelių akmenų-aukurų, paskirtų dievams, - tai matėme iš straipsnio „Ganiklis“. |