Santrauka
Aukuras aprašomas kaip Šventaragio slėnyje buvusi mirusiųjų kūnų deginimo vieta. Su juo siejama amžinoji Gabijos ugnis, Perkūno garbinimas, žynių priežiūra ir Lietuvos kunigaikščių palaikų deginimo paprotys.
Pavadinimai šaltiniuose
- aukuras
- Rogum / Rogus
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: senovės aisčių ir LDK pradžios pagoniškosios tradicijos kontekstas
- periodas: senove
Kas tai
Aukuras buvo apeiginė mirusiųjų kūnų deginimo vieta.
Naudojimas
Šaltinyje aukuras siejamas su mirusiųjų kūnų deginimu ir valdovų palaikų atidavimu ugniai.
Kontekstas
- laikotarpis: iki krikščioniškojo tikėjimo įvedimo ir gal iki Gedimino
- susiję žmonės: Gediminas minimas kaip chronologinis orientyras
- susiję įvykiai: nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-005 Šventaragio slėnis buvo skirtas aukurui, ant kurio pagal lietuvių pagonių papročius degindavo mirusiųjų kūnus. | c-003 | |
| t-006 Lotyniški žodžiai Rogum arba Rogus reiškė aukurą - vietą mirusiųjų kūnams deginti ir laidoti. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Šventaragio slėnis buvo skirtas aukurui, ant kurio degindavo mirusiųjų kūnus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Ties ta puikiąja upe, laikantis senų tradicijų, kronikininkų perduo tų, slėnyje, kur nuo senovės augo ąžuolai, kur dabar stovi katedra, iki krikščioniškojo tikėjimo įvedimo ir visą epochą gal iki Gedimino, degė amžinoji ugnis, vadinta Gabija, - die vaičio Perkūno garbei. Ją saugojo ir kurstė žyniai, o jų vy riausiasis Krivių Krivaitis buvo pranašas, o Lietuvos kūri mosi metu gal buvo paprastų ir laisvų žmonių vienas vadų ir patriarchų. Tas slėnis, vadintas Šventaragio, buvo skirtas aukurui, ant kurio pagal lietuvių pagonių papročius degin davo mirusiųjų kūnus; ant jų ne kartą iškilmingai būdavo atiduoti ugniai Lietuvos kunigaikščių palaikai kartu su išti kimu tarnu, šunimis ir žirgu, išbandytu mūšiuose7.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lotyniški žodžiai Rogum arba Rogus reiškė aukurą - vietą mirusiųjų kūnams deginti ir laidoti.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau Vilniaus istorija prasideda tik 1321 metais, kai Gediminas, Vytenio įpėdinis, Lietuvos ir Rusios valdovas, torių. Juk lotynų kalba Rogum v. Ro gus, reiškia Aukurą, vietą deginti ir laidoti mirusiųjų kūnams. Betgi lie tuviai nemokėjo lotyniškai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |