Notanga

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Dėl to magistras pasiuntė daug brolių ir ginklanešių, kurie, pasitelkę Elbingo ir Baigos\nbrolius, su ginklu rankose įsibrovė į Notangos žemę, viską degindami ir grobdami, tačiau,\nišžudę galybę žmonių ir sugalvoję grįžti namo, rado visus kelius priešų užstotus, todėl,\nnegalėdami prasiveržti, turėjo atsitraukti į kaimą, vardu Kriukai306.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kitą\n 552 D — castri Molendini novi, Jer.— Nûwenmul, Nûwemul; vėliau vok. Neuermūhlen,\ndab. Adažiai, pilis į šiaurės rytus nuo Rygos (Tuulse A., Die Burgen..., p. 133).\n\ndieną netikėlių kariuomenė įsibrovė į Notangą, nusiaubė jos didžiąją dalį, degindama ir\nplėšdama, ir nužudė bei paėmė į nelaisvę 250 krikščionių.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Teritorija į rytus nuo Varmės, šiaurėje siekė Priegliaus pakrantes, o rytuose — Alnos upę (į pietryčius nuo dab. Kaliningrado — imtinai su Bagrationovsku. Pietuose maždaug iki dab. Bartošicės). Siaurės rytuose priėjo Priegliaus ir Alnos santakoje buvusią Unzatrapio (Wohnsdorf) žemę (pastaroji kartais priskiriama Notangai).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie vienos Notangos dalies nuniokojimą\n\n Tas pats komtūras sutelkė kariuomenę su Vonsdorfo vyrais ir kai kuriais kitais [prūsais],\nkurie jam buvo paklusnūs, ir įsibrovė į vieną Notangos žemės pakraštį [confinium],\nnenorėjusį pritarti taikos sutartims, pastaruoju metu sudarytoms su kitomis [žemėmis],\nir jį nuniokojo, plėšdamas bei degindamas. Šio pakraščio vadą, vardu Gadikas338, nužudė\ndrauge su dviem jo sūnumis bei daugybe kitų žmonių, o jo žmoną bei visą šeimyną su\nmoterimis ir mažais vaikais išsivarė kartu su kitu grobiu.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie susirėmimą Notangoje, kur krito 54 broliai ir daug krikščionių\n\n Kai prakeiktasis Sventopelkas pasipriešino broliams ir paskatino Prūsijos žemės\nnaujakrikščius atsimesti nuo tikėjimo, nebegalėjo broliai saugiai keliauti nei sausuma,\nnei vandenimis — upe žemyn ir aukštyn, nebent tada, kai lydėjo stipri ginkluota palyda.\nDėl to magistras pasiuntė daug brolių ir ginklanešių, kurie, pasitelkę Elbingo ir Baigos\nbrolius, su ginklu rankose įsibrovė į Notangos žemę, viską degindami ir grobdami, tačiau,\nišžudę galybę žmonių ir sugalvoję grįžti namo, rado visus kelius priešų užstotus, todėl,\nnegalėdami prasiveržti, turėjo atsitraukti į kaimą, vardu Kriukai306.