Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
26 teiginiai27 įrašai12 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Dusburgietis teigia, kad kai jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė, kovojusi prieš kryžiuočius Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje (III, 122), Manto vadovaujami prūsai nusiaubė Kulmo žemę, o po to (1263 m.) visiškai sutriuškino kryžiuočius mūšio lauke. Dusburgietis teigia, kad tuo metu, kai pavergtos prūsų žemės (Pagudė ir kt.) vėl bandė sukilti prieš kryžiuočius, sūduvių kunigaikščio Skomanto vadovaujama galinga sūduvių ir lietuvių kariuomenė siaubė (1277 m.) Ordino valdas pavyslyje iki Kristburgo (III, 192). Dusburgietis teigia, kad vieną sekmadienį, kai aplinkinių kaimų žmonės linksminosi ir šoko, iš Sūduvos juos netikėtai užgriuvo kariuomenė, kuri visus šiuos žmones išžudė, o moteris ir vaikus išsivarė į nelaisvę.
Patikrinti teiginiai
Sūduviai sudegino ir iki pamatų sunaikino Vartenbergo pilį, nužudė du brolius su visa šeimyna, o pilis liko apleista.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Sūduviai, subūrę dar didesnę kariuomenę, atžygiavo prie Vartenbergo pilies ir po ilgų bei atkaklių antpuolių, kuriems broliai kiek galėdami priešinosi, ją sudegino, iki pamatų sunaikino, nužudė du brolius su visa šeimyna, taip po šiai dienai ši pilis ir liko apleista. 160 (155).
Jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė, kovojusi Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kai jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė,\nkovojusi prieš kryžiuočius Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje (III,\n122), Manto vadovaujami prūsai nusiaubė Kulmo žemę, o po to (1263 m.) visiškai\nsutriuškino kryžiuočius mūšio lauke (III, 123). Mindaugo valdoma Lietuva (ypač 1259—\n1263 m.
Sūduviai, nadruviai ir skalviai su didele kariuomene apsiautė ir smarkiai užpuolė Bysleidos pilį netoli Bartenšteino.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kitais metais456 sūduviai, nadruviai ir skalviai, atitraukę su didele kariuomene, apsiautė\nBysleidos pilį457, buvusią netoli Bartenšteino, miške, vardu Kartenė, ir ją smarkiai\nužpuolė. Šitai matydama, Nameda, Pasdraupučio motina, kilusi iš Mantiminų giminės458,\ntarė savo sūnums: „Gailiuosi jus pagimdžiusi, kadangi nenorite ginti nuo priešų nei savo\ngyvybės, nei savo genties”.
Sūduviai su didele kariuomene apsiautė Bartenšteino pilį, ją sugriovė, o visus gyventojus išžudė arba išsivarė į nelaisvę.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie antrąjį Bartenšteino pilies sugriovimą\n\n Sūduviai, išgirdę, kad bartai, varmiai bei kiti prūsai vėl pakluso tikėjimui ir broliams,\nlabai įtūžo ir, atžygiavę su didele kariuomene, staiga apsiautė Bartenšteino pilį, kurioje,\nbroliams iš jos pasitraukus, buvo įsikūrę bartai; jie sugriovė ją, išžudę ar išsivarę į\nnelaisvę visus gyventojus, ir net pelenais pavertė.\n\n\n\n\n 174 (169).
Konradas iš Tirbergo su daug brolių ir 1500 raitelių įsiveržė į Sūduvos Kimenavos valsčių, jį nusiaubė ir išsivarė 1000 belaisvių.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie tai, kaip buvo nusiaubtas Kimenavos valsčius Sūduvos žemėje Brolis Konradas iš Tirbergo, magistras, ir daug brolių su tūkstančiu penkiais šimtais raitelių įsiveržė į Sūduvos žemę ir nusiaubė tą jos valsčių, kuris vadinamas Kimenava488; neskaitant galybės užmuštųjų, jie išsivarė su savimi tūkstantį belaisvių ir išsigabeno galybę kitokio grobio. Kitą dieną, kai brolių kariuomenė atsitraukdama priėjo mišką, vardu Vinsas489, juos pasivijo trys tūkstančiai rinktinių sūduvių vyrų, kuriuos broliai su saviškiais drąsiai užpuolė, daugybę nukovė ir mirtinai sužeidė, o kitus nuvijo iki įeigos į jų žemę. Šiose kautynėse brolių kariuomenė neteko šešių vyrų, kritusių kovoje, visi kiti sveiki sugrįžo atgal.
Tepliavos komtūras Ulrichas Bajeris su 12 brolių ir 250 raitelių įsiveržė į Sūduvą, degino ir grobė kraštą.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Sūduvos žemės užpuolimą ir daugybės sūduvių nelaisvę bei žūtį\n\n Tuo metu, kai netikėlių kariuomenė buvo Sembos žemėje, brolis Ulrichas Bajeris,\nTepliavos komtūras, su 12 brolių ir 250 raitelių įsiveržė į Sūduvą ir, neskaitant kitų\nnuostolių, kurių pridarė šiai žemei, degindamas ir grobdamas, paėmė ir nužudė 150\nžmonių, išsivarė į nelaisvę kilmingųjų žmonas, sūnus, dukteris ir šeimyną; šitaip sūduviai\nčia kur kas daugiau prarado, nei buvo pelnę Semboje.\n\n\n\n\n 206 (201).
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 23 | 22 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 2 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 0 | 1 |