Sūduviai

Santrauka

Dusburgietis teigia, kad kai jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė, kovojusi prieš kryžiuočius Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje (III, 122), Manto vadovaujami prūsai nusiaubė Kulmo žemę, o po to (1263 m.) visiškai sutriuškino kryžiuočius mūšio lauke. Dusburgietis teigia, kad tuo metu, kai pavergtos prūsų žemės (Pagudė ir kt.) vėl bandė sukilti prieš kryžiuočius, sūduvių kunigaikščio Skomanto vadovaujama galinga sūduvių ir lietuvių kariuomenė siaubė (1277 m.) Ordino valdas pavyslyje iki Kristburgo (III, 192). Dusburgietis teigia, kad vieną sekmadienį, kai aplinkinių kaimų žmonės linksminosi ir šoko, iš Sūduvos juos netikėtai užgriuvo kariuomenė, kuri visus šiuos žmones išžudė, o moteris ir vaikus išsivarė į nelaisvę.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Dusburgietis teigia, kad kai jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė, kovojusi prieš kryžiuočius Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje (III, 122), Manto vadovaujami prūsai nusiaubė Kulmo žemę, o po to (1263 m.) visiškai sutriuškino kryžiuočius mūšio lauke.		c-001
t-002 Dusburgietis teigia, kad tuo metu, kai pavergtos prūsų žemės (Pagudė ir kt.) vėl bandė sukilti prieš kryžiuočius, sūduvių kunigaikščio Skomanto vadovaujama galinga sūduvių ir lietuvių kariuomenė siaubė (1277 m.) Ordino valdas pavyslyje iki Kristburgo (III, 192).		c-002
t-003 Dusburgietis teigia, kad vieną sekmadienį, kai aplinkinių kaimų žmonės linksminosi ir šoko, iš Sūduvos juos netikėtai užgriuvo kariuomenė, kuri visus šiuos žmones išžudė, o moteris ir vaikus išsivarė į nelaisvę.		c-003
t-004 Dusburgietis teigia, kad sūduviai, subūrę dar didesnę kariuomenę, atžygiavo prie Vartenbergo pilies ir po ilgų bei atkaklių antpuolių, kuriems broliai kiek galėdami priešinosi, ją sudegino, iki pamatų sunaikino, nužudė du brolius su visa šeimyna, taip po šiai dienai ši pilis ir liko.		c-004
t-005 Dusburgietis teigia, kad apie Torunės ligoninės sudeginimą, Kulmo miesto užpuolimą ir Lubavos pilies bei miesto sugriovimą Tuo pat metu sūduviai439 įsibrovė su tokia didele kariuomene, kokios dar niekas nebuvo matęs Prūsijoje, į Lubavos žemę ir visiškai sugriovė to pat vardo pilį bei.		c-005
t-006 Dusburgietis teigia, kad apie Kulmo žemės nuniokojimą ir kai kurių brolių bei ginklanešių žūtį Po to Skomantas442, įsibrovęs su sūduviais į Kulmo žemę, padalijo savo kariuomenę 439 Sūduviai puolė tarp 1263 m. balandžio pradžios ir 1264 m. sausio mėn, D.		c-006
t-007 Dusburgietis teigia, kad apie tai, kaip buvo užimtos dvi pilys, priklausiusios Kulmo žemės vasalams, būtent: Eimsutis ir dar viena Galop Skomantas, sūduvių vadas, su didele sūduvių ir rusų kariuomene445 9 dienas siaubė Kulmo žemę, plėšdamas ir degindamas.		c-007
t-008 Dusburgietis teigia, kad apie antrąjį Bartenšteino pilies sugriovimą Sūduviai, išgirdę, kad bartai, varmiai bei kiti prūsai vėl pakluso tikėjimui ir broliams, labai įtūžo ir, atžygiavę su didele kariuomene, staiga apsiautė Bartenšteino pilį, kurioje, broliams iš jos pasitraukus, buvo.		c-008
t-009 Dusburgietis teigia, kad kitais metais456 sūduviai, nadruviai ir skalviai, atitraukę su didele kariuomene, apsiautė Bysleidos pilį457, buvusią netoli Bartenšteino, miške, vardu Kartenė, ir ją smarkiai užpuolė.		c-009
t-010 Dusburgietis teigia, kad įniršęs dėl tokio savo žmonių pralaimėjimo ir tokių didelių nuostolių, patirtų Kulmo žemėje, Skomantas, sūduvių vadas, su 4 tūkstančiais savo gentainių ir stipria lietuvių kariuomene spalio 21 dieną įsiveržė į Kulmo žemę 11 tūkstančių mergelių dieną481.		c-010
t-011 Dusburgietis teigia, kad apie karą su sūduviais ir apie paskutinį karą Prūsijos žemėje Užkariavus iš viešpaties Jėzaus Kristaus malonės visas Prūsijos žemės gentis, beliko vienui viena, bet visų galingiausioji, būtent sūduviai, kuriuos broliai narsiai puolė, ne tiek pasikliaudami.		c-011
t-012 Dusburgietis teigia, kad kitą dieną, kai brolių kariuomenė atsitraukdama priėjo mišką, vardu Vinsas489, juos pasivijo trys tūkstančiai rinktinių sūduvių vyrų, kuriuos broliai su saviškiais drąsiai užpuolė, daugybę nukovė ir mirtinai sužeidė, o kitus nuvijo iki įeigos į jų žemę.		c-012
t-013 Dusburgietis teigia, kad apie sūduvių pabėgimą Tuo pat metu sūduviai, norėdami atkeršyti už tai, kas aukščiau minėta, įsibrovė su palyginti nedidele kariuomene į Notangos žemę ir, apiplėšę nežymią jos dalį, pasitraukė.		c-013
t-014 Dusburgietis teigia, kad apie Sembos žemės nusiaubimą Šio magistro brolio Mangoldo vadovavimo metais sūduviai, be galo brolių kamuojami mūsų aprašytais ir neaprašytais smūgiais, didžiai krimtosi ir degė prieš juos neapsakomu įtūžiu, todėl pradėjo tartis, kaip būtų galima atkeršyti už.		c-014
t-015 Dusburgietis teigia, kad apie Sūduvos žemės užpuolimą ir daugybės sūduvių nelaisvę bei žūtį Tuo metu, kai netikėlių kariuomenė buvo Sembos žemėje, brolis Ulrichas Bajeris, Tepliavos komtūras, su 12 brolių ir 250 raitelių įsiveržė į Sūduvą ir, neskaitant kitų nuostolių, kurių pridarė.		c-015
t-016 Dusburgietis teigia, kad jį, paimtą į nelaisvę, atidavė Skomantui, kuris jį labai pamėgo, nes šis buvo toks pat drąsus, kaip ir jis pats, todėl kartą jį, belaisvį, nusivedė ten, kur Sūduvos žemės galingesnieji buvo susirinkę puotauti.		c-016
t-017 Dusburgietis teigia, kad apie Kimenavos pilies paėmimą ir tūkstančio šešių šimtų sūduvių atsiverti mą Tuo metu tas pats brolis Konradas, magistras, rūpindamasis jam patikėtomis pareigomis, ne vieną naktį praleido be miego, svarstydamas, kaip atvesti į tiesos kelią tikėjimo priešus.		c-017
t-018 Dusburgietis teigia, kad sitai padaręs, magistras kitą dieną su savo kariuomene įsibrovė į Sūduvos valsčių, vardu Kimenava, ir taip smarkiai užpuolė to pat vardo pilį513, kad pilėnai netruko ją atiduoti sulygę, jog jiems bus leista netrukdomiems iš čia išeiti su visa manta.		c-018

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad kai jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė, kovojusi prieš kryžiuočius Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje (III, 122), Manto vadovaujami prūsai nusiaubė Kulmo žemę, o po to (1263 m.) visiškai sutriuškino kryžiuočius mūšio lauke.