Santrauka

Štai Lietuvai artimesniųjų pilių įkūrimo datos: Klaipėda — 1252 m., Ragainė — 1289 m., Tilžė — 1293 m., Girdava — 1325 m., Vėluva ir Angerburgas — 1335 m., Įsrutis ir Röselis — 1337 m., Lotzenburgas — apie 1340 m., Rastenburgas ir Johanisburgas — 1345 m..

Teiginiai

Teiginys
t-001 Rugpjūtį lietuviai pasiekė Vėluvos apylinkes, sudegino šešis kaimus ir nužudė Fridrichą fon Quitzą su 36 kariais.
t-002 1347 m. spalio pradžioje lietuvių karalius priėjo Vėluvą, o lietuviai tyliai įėję sudegino miestą.
t-003 Rugpjūtį lietuviai prasigavo iki Vėluvos apylinkių, sudegino šešis kaimus ir nužudė Fridrichą fon Quitzą su 36 kariais.
t-004 Prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė aštuonias dienas laikė apsupusi Vėluvos pilį ir kasdien ją puolė.
t-005 Per Didįjį prūsų sukilimą jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje.
t-006 Nadruviai, skalviai ir sūduviai pastatė Vėluvos pilį, siekdami trukdyti broliams ir sembams brautis į Nadruvą.
t-007 Žygis Ordino žemėse pasiekė Įsručio ir Vėluvos apylinkes.
t-008 Vėluvos ir Angerburgo pilys nurodytos kaip įkurtos 1335 metais.
t-009 Ordino žemėse vykusio žygio metu buvo pasiektos Įsruties ir Vėluvos apylinkės.
t-010 1323 m. spalio 16 d. Varmės vyskupo ir kapitulos dokumente buvo minėti lietuvių žygiai į Vėluvą.
t-011 1323 m. vasarą Lietuvos kariuomenė puolė Sembą ties Vėluva.
t-012 Prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė aštuonias dienas laikė apsupusi Vėluvos pilį ir kasdien ją puolė.
t-013 Prūsijos magistras sudegino miestą, o Vėluvos ir Tapiavos kraštą sulygino su žeme.
t-014 Narbutas cituoja liudijimą, kad Vėluvos miesto taryba galėjo patvirtinti nugriuvusio medžio buvusią dvidešimt septynių uolekčių apimtį prie žemės.
t-015 Apie Vėluvos pilies puolimą Tuo metu stipri prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė įsibrovė į Sembos žemę; lietuviai su viena apgulos mašina vienoje pusėje, likusieji su antra — kitoje pusėje aštuonias dienas laikė apsupę Vėluvos pilį, kasdien ją puldami.

Ryšiai