), praėjus totorių—mongolų pavojui\n(1238—1242 m.), 1243 m. drauge su prūsais nusiaubė kryžiuočių agresijos atramą —\nKulmo žemę ir sutriuškino priešą Renzeno mūšyje.
), 1243 m. drauge su prūsais nusiaubė kryžiuočių agresijos atramą —\nKulmo žemę ir sutriuškino priešą Renzeno mūšyje. Kryžiuočiai patyrė pirmą nuo pat\natsikraustymo į pavyslį tokio masto pralaimėjimą28.
Apie Kulmo žemės nusiaubimą\n\n Tuo pat metu ir tą pačią dieną (vasario 1), kai šitai dėjosi, Lokietka, Lenkijos karalius,\npadarė piktadarystę, kurią seniai buvo sumanęs: nepaisydamas taikos susitarimo, kurį\nbuvo sudaręs su Čekijos karaliumi ir magistru, jis su 6 tūkstančiais karių klastingai\nįsibrovė į Kulmo žemę ir ją siaubė 5 dienas ir 5 naktis, degindamas bei plėšdamas.\nŠit kokia stulbinanti ir siaubinga piktadarybė!
Pavyslyje, ypač Kulmo bei Lubavo srityse, gyventojai buvo mišrūs (lenkai ir prūsai), nors Ordino agresijos pradžioje anksčiau kurį laiką lenkams priklausiusią Kulmo sritį valdė prūsai, turėję ten savo pilių (III,7). Kalbant apie pagrindinę prūsų teritoriją, prūsų ir lietuvių tarpusavio santykius, reikia 1 Пашуто В.
Petro iš Dusburgo kronikoje visa Prūsijos žemė (terra Prussiae) skirstoma į 11 dalių,\natskirų žemių. Pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ\n(Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba\n(Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia),\nBárta ir Plikoji Bárta (Bartha et Plicka Bartha) (III, 3)2.
Prūsai ir Lietuva Prūsai, lietuviai ir latviai kronikoje vaizduojamuoju laikotarpiu — tai baltai, kuriuos artimai sieja kalbos, kultūros, tradicijų, senosios religijos bendrumas, teritorijos vientisumas. Petro iš Dusburgo kronikoje visa Prūsijos žemė (terra Prussiae) skirstoma į 11 dalių, atskirų žemių. Pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ (Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba (Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia), Bárta ir Plikoji Bárta (Bartha et Plicka Bartha) (III, 3)2.
Kulmo kilmingieji ir miestiečiai tvirtino, kad jiems\nverčiau žūti garbingoje kovoje, nei taip vargingai diena po dienos merdėti. Ir viešpaties\ndvasia nusileido ant brolių ir visų ten susibūrusių, nors jų buvo tik saujelė palyginti su\npriešais, bet, pasikliaudami viešpačiu, jie narsiai bei ryžtingai užpuolė priešus, esančius\nprie Kulmo miesto, ir užvirė smarkios kautynės, pareikalavusios iš abiejų pusių didžiulių\naukų. Galop gailestingumo tėvas ir visokeriopos paguodos dievas, guodžiąs savuosius\nvisose nelaimėse, suteikė broliams tokių jėgų, kad išgąsdintas Sventopelkas pasileido\nbėgti su visais savo žmonėmis ir pasuko į tą vietą, kur buvo palikęs laivus, tikėdamasis\njais pasprukti.
Susirūpinę broliai manė, kad, dar kartą susikovę su šia kariuomene ir pralaimėję mūšį, turėsią visai palikti Prūsijos žemę be vilties ją atgauti ir, suprantama, Kristaus tikėjimas ten turėsiąs išnykti. Kulmo kilmingieji ir miestiečiai tvirtino, kad jiems verčiau žūti garbingoje kovoje, nei taip vargingai diena po dienos merdėti. Ir viešpaties dvasia nusileido ant brolių ir visų ten susibūrusių, nors jų buvo tik saujelė palyginti su priešais, bet, pasikliaudami viešpačiu, jie narsiai bei ryžtingai užpuolė priešus, esančius prie Kulmo miesto, ir užvirė smarkios kautynės, pareikalavusios iš abiejų pusių didžiulių aukų.
Krikščionims\nginti ir naujakrikštams apsaugoti nuo fanatiškų pagonių puolimų,\n1231 m. pavasarį atvyko prie Vislos Hermano Balke's vadovaujamas\nbūrelis riterių. Jiems pirmąją bazę sudarė Tornas (1232 m.) ir Kul-\nmas (1235 m.).
Lituanistika-67929-Mirties-bausmes-vykdymas-valdovo-isdavikams — Mirties bausmės vykdymas valdovo išdavikams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1447-1529 m.