Santrauka

tis Konradas, kuriam ypatingai rūpėjo pakrikštyti prūsus, vyskupą Kristijoną įkurdino Kulmo (priklausiusio Mozūrams) žemės pakraštėj.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Kryžiuočių pirmąsias bazes sudarė Tornas, įkurtas 1232 m., ir Kulmas, įkurtas 1235 m.
t-002 Po mūšio Kulmo vyskupas įpareigojo Kulmo našles tekėti už savo tarnų, nes miestas buvo likęs be vyrų.
t-003 Petro Dusburgiečio kronikoje Kulmo ir Lubavo žemė įvardyta kaip pirmoji iš vienuolikos Prūsijos žemės dalių.
t-004 Vasario 1 d. Lenkijos karalius Lokietka su 6 tūkstančiais karių įsibrovė į Kulmo žemę ir ją siaubė penkias dienas bei naktis.
t-005 Mozūrų kunigaikštis Konradas vyskupą Kristijoną įkurdino Mozūrams priklausiusio Kulmo žemės pakraštyje.
t-006 1243 m. lietuviai drauge su prūsais nusiaubė Kulmo žemę ir sutriuškino priešą Renzeno mūšyje.
t-007 Kryžiuočių riteriams pirmąją bazę sudarė Tornas 1232 m. ir Kulmas 1235 m.
t-008 Kulmo kilmingieji ir miestiečiai tvirtino verčiau žūsią garbingoje kovoje, nei diena po dienos merdėsią varge.
t-009 Anlanto kunigaikštis perkėlė Kulmo miestą nuo senosios pilies į kalvą, taip siekdamas padaryti Kulmo žemę saugesnę.
t-010 1243 m. lietuviai drauge su prūsais nusiaubė Kulmo žemę ir sutriuškino priešą Renzeno mūšyje.
t-011 Po mūšio viena moteris su kitais Kulmo pilėnais nuėjo į kovos lauką laidoti žuvusiųjų kūnų.
t-012 Kulmo ir Lubavo srityse gyveno mišrūs lenkų ir prūsų gyventojai.
t-013 Kulmo pilis ir miestas buvo Vyslos dešiniajame krante, o dabartinis jų atitikmuo yra Chełmno.
t-014 Petro Dusburgiečio kronikoje Kulmo ir Lubavo žemė įvardyta kaip pirmoji iš vienuolikos Prūsijos žemės dalių.
t-015 Kulmo kilmingieji ir miestiečiai tvirtino verčiau žūsią garbingoje kovoje, nei diena po dienos merdėsią varge.
t-016 Narbutas rašė, kad Kulmas į rytus tuomet tęsėsi tik iki Drevantos krantų, kur ji nuo Noimarko ir Strasbūro sruvena į Goliubą.
t-017 Narbutas nurodė, kad sena siena prie Drevantos skyrė Kulmo kraštą nuo senovės Prūsijos.

Ryšiai