Santrauka
Hermanas iš Zalcos pateikiamas kaip ilgametis Kryžiuočių ordino magistras, siekęs sustiprinti Ordiną; jo vadovavimo laikui priskiriamas Ordino iškilimas, privilegijos, relikvijos gavimas ir kunigaikščio titulo suteikimas magistrams.
Vaidmenys
- Kryžiuočių ordino magistras
Savybės
- reputacija:
- santrauka: Dusburgietis Hermaną iš Zalcos vaizduoja kaip iškalbingą, apdairų ir garbingą magistrą.
šaltiniai:
- Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
- santrauka: Dusburgietis Hermaną iš Zalcos vaizduoja kaip iškalbingą, apdairų ir garbingą magistrą.
šaltiniai:
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-002 Dusburgietis Hermaną iš Zalcos vaizduoja kaip iškalbingą, mandagų, išmintingą, apdairų ir garbingą magistrą. | c-001 | |
| t-004 Dusburgietis Hermano vadovavimo laiką sieja su Ordino privilegijų, dovanų ir valdų išplėtimu. | c-002 | |
| t-005 Dusburgietis teigia, kad Fridrichas II perleido Hermanui šventojo kryžiaus dalį, o šis ją nusiuntė į Elbingo pilį. | c-003 | |
| t-009 Dusburgietis jį apibūdina kaip iškalbingą, mandagų, išmintingą, apdairų ir atsargų. | c-001 | |
| t-010 Kronikos pasakojime Hermanas iš Zalcos siekė sustiprinti Ordiną bent iki dešimties ginkluotų brolių riterių išlaikymo. | c-001 | |
| t-011 Dusburgietis vaizduoja Hermaną kaip pagrindinį Ordino sustiprėjimo ir iškilimo veikėją. | c-003 | |
| t-012 Dusburgietis teigia, kad Hermano vadovavimo metu Ordinas gavo privilegijų, žemių ir relikviją, o per ją Prūsijoje vyko stebuklai. | c-012 c-013 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Hermanas iš Zalcos pristatomas kaip ketvirtasis magistras, apibūdinamas teigiamomis savybėmis ir ryžtu stiprinti Ordiną.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Ketvirtas magistras brolis Hermanas iš Zalcos (1210—1239) vadovavo daug metų, o mirė liepos 24 dieną ir palaidotas Barletoje158. Jis buvo iškalbingas, mandagus, išmintingas, apdairus, atsargus, o visi jo darbai rodo jį buvus garbingą. Išrinktas magistru, jis, matydamas, koks silpnas esąs Ordinas, pareiškė pokalbyje su kai kuriais broliais, jog nepagailėtų ir vienos akies, kad tik Ordinas jo vadovavimo metais taip sustiprėtų, kad stengtų išlaikyti nors dešimt ginkluotų brolių riterių.
| teiginio_tipas | saltinio_vaizdinys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Citata aiškiai įvardija asmenį, bet jo charakteristika ir savivaizdis ateina iš Ordino palankios kronikos. |
Santrauka: Hermano vadovavimo laikui priskiriamas Ordino iškilimas ir plėtra.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Be to, to paties brolio Hermano vadovavimo metais ir popiežius, ir imperatorius suteikė Ordinui didelių privilegijų. Jo metais Ordinas gavo puikių dovanų Apulijoje, Romanijoje, Armėnijoje, Vokietijoje, o Vengrijoje vadinamąją Burcos žemę159, be to, Livoniją ir Prūsiją. Jo rūpesčiu Ordinas pasiekė tokių klestėjimo viršūnių, kokių nuo amžių niekas nebuvo girdėjęs, nes vargu ar kuris vienuolynas bei ordinas yra šiame pasaulyje tiek laimėję vieno žmogaus pastangomis.
| teiginio_tipas | saltinio_vaizdinys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Tai aiškus Hermano valdymo laikotarpio išaukštinimas iš Ordino perspektyvos. |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad Hermanas gavo šventojo kryžiaus relikviją ir nusiuntė ją į Elbingą.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Dievas jam buvo suteikęs tokių malonių, kad visi jį mylėjo, ir apie jį iš tiesų galima sakyti, jog buvo mielas dievui ir žmonėms. Jį didžiai vertino ir popiežius, ir imperatorius, nekalbant apie kitus kunigaikščius bei didžiūnus, ir šitaip buvo jų širdis prie savęs palenkęs, kad gaudavo visa, ko beprašydavo savo Ordino garbei bei naudai. Kai venedai buvo smarkiai sutramdyti po maišto, sukelto prieš imperiją, jie paaukojo imperatoriui Fridrichui II ypatingą dovaną — didelę dalį šventojo kryžiaus, kurią imperatorius perleido šiam magistrui, pasiuntusiam ją savo ruožtu į Prūsijos kraštą, į Elbingo pilį, kur po šiai dienai ji krikščionių didžiai gerbiama dėl dažnų stebuklų, kuriuos viešpats padaro per tą kryžių.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Relikvijos kelias pateikiamas tiesiogiai, bet stebuklų dalis yra religinis šaltinio teiginys. |
Santrauka: Dusburgietis aiškina Hermano kunigaikštiško titulo kilmę per tarpininkavimą tarp popiežiaus ir imperatoriaus.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kai venedai buvo smarkiai sutramdyti po maišto, sukelto prieš imperiją, jie paaukojo imperatoriui Fridrichui II ypatingą dovaną — didelę dalį šventojo kryžiaus, kurią imperatorius perleido šiam magistrui, pasiuntusiam ją savo ruožtu į Prūsijos kraštą, į Elbingo pilį, kur po šiai dienai ji krikščionių didžiai gerbiama dėl dažnų stebuklų, kuriuos viešpats padaro per tą kryžių. Kartą, kai popiežius Honorijus III ir imperatorius Fridrichas II surado dingstį kažkokiems slaptiems nesutarimams, juodu patikėjo šį reikalą išspręsti tam pačiam broliui Hermanui, kuris, šitai išgirdęs, atsisakė, tvirtindamas, kad jam nieku būdu nedera spręsti šio pasaulio valdovų bylos, kadangi pats esąs paprastų paprasčiausias žmogus, neturįs nei kilnaus vardo, nei garbios vietos. Tada jo šventenybė popiežius bei imperatorius, norėdami pagerbti brolį Hermaną, suteikė kunigaikščio titulą jam ir jo įpėdiniams — būsimiems Teutonų namų ordino magistrams.
| teiginio_tipas | terminas_ar_titulas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Titulo pasakojimą Dusburgietis papildo konkrečiais valdžios ženklais ir vėlesniu Hermano tarpininkavimu.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kartą, kai popiežius Honorijus III ir imperatorius Fridrichas II surado dingstį kažkokiems slaptiems nesutarimams, juodu patikėjo šį reikalą išspręsti tam pačiam broliui Hermanui, kuris, šitai išgirdęs, atsisakė, tvirtindamas, kad jam nieku būdu nedera spręsti šio pasaulio valdovų bylos, kadangi pats esąs paprastų paprasčiausias žmogus, neturįs nei kilnaus vardo, nei garbios vietos. Tada jo šventenybė popiežius bei imperatorius, norėdami pagerbti brolį Hermaną, suteikė kunigaikščio titulą jam ir jo įpėdiniams — būsimiems Teutonų namų ordino magistrams. Kaip šios valdžios žymenį popiežius jam padovanojo žiedą, o imperatorius suteikė teisę turėti vėliavoje karališkąsias imperijos insignijas, ir po to magistras ne kartą juodviem pasitarnavo, draugiškai vieną su kitu taikydamas.
| teiginio_tipas | terminas_ar_titulas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |