Hermanas iš Zalcos pateikiamas kaip ilgametis Kryžiuočių ordino magistras, siekęs sustiprinti Ordiną; jo vadovavimo laikui priskiriamas Ordino iškilimas, privilegijos, relikvijos gavimas ir kunigaikščio titulo suteikimas magistrams.
Kai venedai buvo smarkiai sutramdyti po maišto, sukelto prieš imperiją, jie paaukojo imperatoriui Fridrichui II ypatingą dovaną — didelę dalį šventojo kryžiaus, kurią imperatorius perleido šiam magistrui, pasiuntusiam ją savo ruožtu į Prūsijos kraštą, į Elbingo pilį, kur po šiai dienai ji krikščionių didžiai gerbiama dėl dažnų stebuklų, kuriuos viešpats padaro per tą kryžių. Kartą, kai popiežius Honorijus III ir imperatorius Fridrichas II surado dingstį kažkokiems slaptiems nesutarimams, juodu patikėjo šį reikalą išspręsti tam pačiam broliui Hermanui, kuris, šitai išgirdęs, atsisakė, tvirtindamas, kad jam nieku būdu nedera spręsti šio pasaulio valdovų bylos, kadangi pats esąs paprastų paprasčiausias žmogus, neturįs nei kilnaus vardo, nei garbios vietos. Tada jo šventenybė popiežius bei imperatorius, norėdami pagerbti brolį Hermaną, suteikė kunigaikščio titulą jam ir jo įpėdiniams — būsimiems Teutonų namų ordino magistrams.
Dievas jam buvo suteikęs tokių malonių,\nkad visi jį mylėjo, ir apie jį iš tiesų galima sakyti, jog buvo mielas dievui ir žmonėms.\nJį didžiai vertino ir popiežius, ir imperatorius, nekalbant apie kitus kunigaikščius bei\ndidžiūnus, ir šitaip buvo jų širdis prie savęs palenkęs, kad gaudavo visa, ko beprašydavo\nsavo Ordino garbei bei naudai. Kai venedai buvo smarkiai sutramdyti po maišto, sukelto\nprieš imperiją, jie paaukojo imperatoriui Fridrichui II ypatingą dovaną — didelę dalį\nšventojo kryžiaus, kurią imperatorius perleido šiam magistrui, pasiuntusiam ją savo\nruožtu į Prūsijos kraštą, į Elbingo pilį, kur po šiai dienai ji krikščionių didžiai gerbiama dėl\ndažnų stebuklų, kuriuos viešpats padaro per tą kryžių.
5 Apie brolį Hermaną iš Zalcos, ketvirtą magistrą\n\n Ketvirtas magistras brolis Hermanas iš Zalcos (1210—1239) vadovavo daug metų,\no mirė liepos 24 dieną ir palaidotas Barletoje158. Jis buvo iškalbingas, mandagus,\nišmintingas, apdairus, atsargus, o visi jo darbai rodo jį buvus garbingą.
5 Apie brolį Hermaną iš Zalcos, ketvirtą magistrą\n\n Ketvirtas magistras brolis Hermanas iš Zalcos (1210—1239) vadovavo daug metų,\no mirė liepos 24 dieną ir palaidotas Barletoje158. Jis buvo iškalbingas, mandagus,\nišmintingas, apdairus, atsargus, o visi jo darbai rodo jį buvus garbingą.
Kaip Teutonų namų ordino broliams atiteko Livonijos žemė Tuo laiku brolis Folkvinas, antras Kristaus karių ordino magistras Livonijos žemėje, šešerius metus per garbingus pasiuntinius ragino brolį Hermaną iš Zalcos, Teutonų ordino didįjį magistrą, prijungti jo Ordiną prie savo Ordino. Šiuo reikalu brolis Hermanas, minėtasis magistras, ir brolis Jonas iš Magdeburgo, brolio Folkvino pasiuntinys, kreipėsi 254 1240 ar 1241 m.
Kartą, kai popiežius Honorijus III ir imperatorius Fridrichas II surado dingstį kažkokiems slaptiems nesutarimams, juodu patikėjo šį reikalą išspręsti tam pačiam broliui Hermanui, kuris, šitai išgirdęs, atsisakė, tvirtindamas, kad jam nieku būdu nedera spręsti šio pasaulio valdovų bylos, kadangi pats esąs paprastų paprasčiausias žmogus, neturįs nei kilnaus vardo, nei garbios vietos. Tada jo šventenybė popiežius bei imperatorius, norėdami pagerbti brolį Hermaną, suteikė kunigaikščio titulą jam ir jo įpėdiniams — būsimiems Teutonų namų ordino magistrams. Kaip šios valdžios žymenį popiežius jam padovanojo žiedą, o imperatorius suteikė teisę turėti vėliavoje karališkąsias imperijos insignijas, ir po to magistras ne kartą juodviem pasitarnavo, draugiškai vieną su kitu taikydamas.