Santrauka

Elbingas šiame įraše rodomas kaip viena svarbiausių Ordino pilių ir miestų: jis minimas kaip 1237 m. prie Gėlo vandens marių įkurta pilis, karo ir aprūpinimo mazgas, puolimo taikinys ir vieta, kur 1303 m. didysis magistras Gotfridas atsisakė pareigų.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Elbingo pilis liko nesugriauta, nes buvo priskirta prie tvirčiausių pilių.c-001
t-002 1466 m. Torno taika Lenkijai grąžino Pamarį, Dancigą, Elbingą, Marijenburgą ir Varmijos vyskupystę.c-002
t-003 1237 m. Elbingo pilis buvo pastatyta toje vietoje, kur Elbingo upė įteka į Gėlo vandens marias.c-003
t-004 Laivai padėjo pastatyti Elbingo ir Baigos pilis bei saugoti Gėlo vandens marias.c-004
t-005 Sventopelkas puolė Elbingo pilį ir miestą, manydamas, kad ten beveik neliko nei brolių, nei miestiečių.c-005
t-006 Elbingo broliai, stokodami išteklių ir laukdami laivų, siuntė atgal laivus bei žygūnus sužinoti padėties Kulmo žemėje.c-006
t-007 1303 m. didysis magistras Gotfridas Elbingo kapituloje atsisakė savo pareigų.c-007

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Elbingo pilis liko nesugriauta, nes buvo priskirta prie tvirčiausių pilių.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Ordinas atsidūrė dideliam pavojuj. Ypač labai išsi- plėtė sukilimas Prūsuose, kur buvo sunaikintos beveik visos or- dino pilys ir išžudytos jų įgulos. Nesugriautos liko tik Karaliau- čiaus, Baigos, Elbingo ir Kulmo, t. y. pačios tvirtosios pilys.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: 1466 m. Torno taika Lenkijai grąžino Pamarį, Dancigą, Elbingą, Marijenburgą ir Varmijos vyskupystę.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

1466 m. Torne buvo pasirašyta taika, kuria ordinas pasidarė Lenkijos vasalu ir perleido jai daug žemių. Lenkija atgavo savo Pamarį, Dancigą ir — buvusiam aisčių krašte — Elbingą, Marijenburgą ir visą Varmijos vyskupystę.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Citata lokalizuoja pirmąją Elbingo pilį prie Gėlo vandens marių.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Iš dievo malonės pavergę pamedėnus, magistras bei broliai ryžosi užgriūti karo audra pagudėnus. Dėl to magistras su broliais ir maldininkais, kuriuos buvo palikęs Meiseno markgrafas, atvyko, pirmiausia išsiuntęs laivus su viskuo, kas būtina statybai, 1237 viešpaties įsikūnijimo metais į Pagudės žemę, į tą salą, kuri, pasak kai kurių, esanti Elbingo upės viduryje, toje vietoje, kur Elbingas įteka į Gėlo vandens marias, ir ten pastatė pilį, kurią pavadino nuo upės vardo Elbingu. Kiti pasakoja, kad ši pilis neilgai trukus buvusi netikėlių sunaikinta, tada ją perkėlė į tą vietą, kur ir dabar yra, o aplinkui išaugo miestas242.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Citata rodo Elbingą kaip laivais remiamo įtvirtinimo ir marių apsaugos dalį.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Prūsijos žemės tikintiesiems. Šie laivai padėjo pastatyti dvi pilis: Elbingo ir Baigos ir apsaugoti Gėlo vandens marias241 nuo netikėlių, kurie nuo to laiko nebedrįso čia nė vienas pasirodyti. Tiedu laivai po daugelio metų buvo paskandinti Drūsinės ežere.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Citata tiesiogiai mini Elbingo pilies ir miesto puolimą.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Sventopelkas, Pomeranijos kunigaikštis, sužinojęs, kad Elbinge beveik nebeliko nei brolių, nei miestiečių, sutelkė didelę kariuomenę ir patraukė prie šios pilies bei miesto, ketindamas užimti. Šitai matydamos, moterys, nusisegusios moteriškus papuošalus, pasiryžo imtis vyriško darbo ir, prisisegusios prie šlaunų kalavijus, sulipo į sienas, taip ryžtingai išsirikiuodamos gynybai, kad nė kvapo nebeliko jų lyčiai būdingo trapumo. Todėl kunigaikštis, pamanęs, jog bus sugrįžusi atgal brolių ir miestiečių kariuomenė, pasitraukė sugėdintas.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: Citata parodo Elbingą kaip stokojantį, bet aktyviai ryšius palaikantį karo mazgą.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Elbingo broliai, kurie laukė atplaukiant tų laivų, didžiai nerimaudami ir visa ko stokodami, pasiuntė atgal laivus ir savo žygūnus, gavę tikslesnių žinių apie padėtį Kulmo žemėje. Kai jie plaukė pro Svečės pilį, Sventopelkas vėl juos užpuolė su daugybe ginklanešių ir 10 laivų. Kunigaikščio kariaunos vadas susigrūmė su broliu Fridrichu iš Veidos289, kitiems vadovavusiu, ir ietimi perdūrė jam žandą, tačiau brolis Fridrichas besigindamas jį nukovė.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-007

Santrauka: Citata datuoja didžiojo magistro Gotfrido atsisakymą Elbingo kapituloje.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

1302 viešpaties metais brolis Gotfridas, didysis magistras, su 50 brolių per Prūsiją atvyko į Livoniją, palikęs ten brolius šiai žemei ginti, kitais metais sugrįžo į Prūsiją ir Elbingo kapituloje atsisakė savo pareigų, nors, sugrįžęs į Vokietiją, lengvapėdiškai sugalvojo vėl jas eiti. Jam atsisakius šios pareigybės, netrukus ten pat buvo išrinktas didžiuoju magistru brolis Zigfridas iš Foichtvangeno, kuris ir iškeliavo į Veneciją, į vyriausiąją [Ordino] būstinę.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai