Dusburgietis teigia, kad trečia — Pagudė193, kurioje [gyveno] pagudėnai. Dusburgietis teigia, kad 193 D.— Pogesania, Jer.— Pogezênen. Lie. Pagudė įteisinta K. Būgos (3, p. 113— 114). Žemės vardas gretinamas su pr. gudde, ‘krūmai’. Prūsų žemė į šiaurės rytus nuo Pamedės, vakaruose siekė dab. Elbingo apylinkes, o rytuose — Alnos upę. Dusburgietis teigia, kad apie karą su pagudėnais ir Elbingo pilies pastatymą Iš dievo malonės pavergę pamedėnus, magistras bei broliai ryžosi užgriūti karo audra pagudėnus.
Magistras ir broliai, sujaudinti šio liūdno įvykio, pasiryžo atkeršyti už nužudytuosius, subūrė visas savo karines jėgas ir, įsibrovę į Pagudės žemę, skersai ir išilgai ją nusiaubė, plėsdami ir degindami, žudydami vyrus, o moteris bei vaikus išsivarydami į nelaisvę. Be to, užkariavo Heilsbergo pilį, kuri tuo metu buvo pagudėnų rankose, vienus žmones išsivarydami į nelaisvę, o kitus išžudydami, ir nuo to laiko Prūsijos žemėje įsiviešpatavo taika. 172 (167).
Apie vienos pilaitės užkariavimą\n\n Susibūrę pagudėnai vėl įsigeidė pradėti karą; patraukę prie Kristburgo, jie smarkiai\nužpuolė vieną pilaitę, esančią netoliese, kurioje gyveno tikintieji pamedėnai, galop į ją\nįsibrovė ir, pagavę bei išžudę visus žmones, išskyrus tuos, kurie suskubo pasprukti į\nKristburgo pilį, iš pagrindų sugriovė šią pilaitę417.\n\n\n\n\n 143 (138).
Apie Elbingo brolių bei miestiečių kovas antrosios atskalūnybės metais ir\n apie kai kuriuos tikinčiuosius pagudėnus, prisidėjusius prie brolių\n\n Kai antrosios atskalūnybės metais stiprėjo krikščionių persekiojimas, kurie ne kurie\nPagudės kilmingieji, tiesa, vos keli, nepamiršę geradarybių, patirtų iš magistro ir brolių,\npaliko tėvonijas449, atvyko su visais savo namais ir šeimyna į Elbingą ir ištikimai susidėjo\nsu broliais.\n\n\n\n\n 169 (164).
[dienos) išvakarėse, prūsai, matydami, jog broliai šiame mūšyje prarado daug jėgų,\nnetekę brolių, ginklanešių, žirgų, ginklų ir visa kita, kas reikalinga karui, patyrę daug\nsunkių nelaimių ir aitrių nuoskaudų, vėl atkrito nuo tikėjimo ir tikinčiųjų, sugrįžo prie\npirmykščių paklydimų, o savo kariuomenės vadais bei vyresniaisiais sembai išsirinko\nGlandą357, notangai — Herkų Mantą358, varmiai — Glapą359, pagudėnai — Auktumą360,\nbartai — Divaną361.\n\n\n\n\n 90 (85).
Apie Veklico pilies ir vienos pilaitės sugriovimą\n\n Pagudėnai, kartu su sūduviais bei kitomis Prūsijos gentimis subūrę stiprią kariuomenę,\nantrosios atskalūnybės pradžioje skersai išilgai išnaršė Pagudę bei Pamedę ir išžudė\nvisus krikščionis, kuriuos ten surado, o moteris bei vaikus išsivarė į nelaisvę. Paskui\npatraukė į priekį ir užpuolė Elbingo pilį taip įtūžę, kad tikriausiai būtų paėmę papilį, jeigu\nvienas [karys], vardu Virtelis450, nebūtų ietimi pervėręs jų vado.
Apie dvylikos brolių ir penkių šimtų vyrų žūtį, apie Kristburgo miesto, pa\n medėnų pilaitės ir brolių papilio sunaikinimą bei daugybės krikščionių žūtį\n\n Divanas, pravarde Klokinis418, bartų vadas, ir pagudėnas Linkas su didele kariuomene\nįsibrovė į Kulmo žemę; kai dėl šios kariuomenės triukšmo Kristburgo broliai bei kiti\nsusibūrė Kulmo žemėje, pagudėnai, laikydamiesi ankstesnio Divano įsakymo, su stipria\nraitelių bei pėstininkų kariuomene patraukė prie pilies, vardu Traupeinas419, buvusios\ntarp Kristburgo ir Marienburgo420; jos apgulai paliko čia pėstininkus ir jų vadu paskyrė\nkažkokį Kaltį, o raiteliai nužygiavo ligi valsčiaus, vardu Aliamas421, kuriame dabar\n 416 Ditrichas iš Rodės Kristburgo komtūru buvo 1262—1265 m.
