Helvigas iš Goldbacho

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Štai dėl to ir Herkus Mantas, jų vadas, pasitraukė su kuriais ne\nkuriais savo bendrais į dykras; kai, bendrininkams išvykus pamedžioti, jis vienui vienas\nsėdėjo savo palapinėje, netikėtai jį užtiko brolis Henrikas iš Šenenbergo410, Kristburgo\nkomtūras, ir brolis Helvigas iš Goldbacho su keliais ginklanešiais; išvydę Herkų, jie labai\nnudžiugo ir, nutempę jį prie medžio, pakorė, o pakartą pervėrė kalaviju411.\n\n\n\n\n 136 (131).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie brolį Helvigą, Prūsijos žemės magistrą (1300 metai)\n\n Brolis Helvigas iš Goldbacho iš Tiuringijos, penkioliktas Prūsijos žemės magistras,\nvadovavo vienus metus; vėliau, atsisakęs pareigų, grįžo į Vokietiją, kur mirė ir palaidotas.\n\n\n\n\n 275 (268).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Kulmo žemės bei Graudingo, Marienverderio, Santyro, Kristburgo pilių \napygardų nusiaubimą ir Klemento pilies sugriovimą\nTuo metu Kulmo žemėje gyveno brolis Bertoldas iš Nordhauzeno479, krašto komtūras, \nkuris, šiaip jau apdairiai tvarkęs, ūkio reikalus, kur kas mažiau tiko karui (matyt, mažiau \nbuvo tam linkęs), todėl jis ir negebėjo duoti deramo atkirčio priešo išpuoliams. Dėl \nto sūduviai vis dažniau įsibraudavo į Kulmo žemę ir, smarkiai nuniokoję dievo tautą, \nviską šioje žemėje sudeginę bei išgrobstę, pasitraukdavo; pajutę, kad niekas jiems \nnebesipriešina, jie išdrįsdavo net su maža kariuomene brautis į Kulmo žemę. Galop \nmagistras paskyrė šios žemės krašto komtūru brolį Hermaną iš Šenenbergo480, prityrusį \nkarvedį, kuris jiems pradėjo drąsiai priešintis: kiekvieną kartą, kai sūduviai su nedidele \nkariuomene įsibraudavo į Kulmo žemę, jis su savo ginklanešiais drąsiai jiems pastodavo \n478 Istorijos šaltiniai rodo, kad prūsai ir lietuviai turėjo monogamines šeimas.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

Dėl to būtų buvę nemaža pra­\ngaištingų padarinių, jeigu Helvigas iš Goldbacho, Prū­\nsijos magistras, nebūtų ėmęsis tarpininkauti ordinui ir \nRygos gyventojams.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

Susidūrę su magistru lldvigu iš Goldbacho, užėjome žmogų reto tarp kryžiuo­ čių teisingumo; jis labai skyrėsi nuo savo pirmtakų, juk, Ik: dorų pastangų rūpintis gerove žmonių, buvusių jo val­ džioje, be karinės galios stiprinimo, visur, kur tik galėjo turėti veiksmingos įtakos, skleidė gėrį bei paguodą.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Štai dėl to ir Herkus Mantas, jų vadas, pasitraukė su kuriais ne\nkuriais savo bendrais į dykras; kai, bendrininkams išvykus pamedžioti, jis vienui vienas\nsėdėjo savo palapinėje, netikėtai jį užtiko brolis Henrikas iš Šenenbergo410, Kristburgo\nkomtūras, ir brolis Helvigas iš Goldbacho su keliais ginklanešiais; išvydę Herkų, jie labai\nnudžiugo ir, nutempę jį prie medžio, pakorė, o pakartą pervėrė kalaviju411.\n\n\n\n\n 136 (131).