grupe

Žemaičiai

86 teiginiai143 įrašai15 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Žemaičiai lokalizuojami Klaipėdos krašte ir Kuršių marių pakrantėse. Žemaičiai yra pagrindinis ordino karinis tikslas. Kituose šaltiniuose jie rodomi kaip savarankiškumą išlaikanti bendruomenė, anksti pradėjusi intensyvius karo žygius prieš vokiečius, taiką tvirtinusi delnų sudaužymu ir palaikiusi prekybinius ryšius su rygiečiais. Daukanto tekste jie dar aiškinami kaip pajūrių arba žemai gyvenantys žmonės, Perūną vadinę Kūrėju, žinyčiose nestatę savo dievų paveikslų ir motinų išlaikyta sena kalba besididžiuojanti bendruomenė.

Rankraštinė sutartis dėl žemės Didžiųjų Palekų dvare Žemaičių žemėje.

Žiūrėti galerijoje

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-006aukstas

Livonijos kryžiuočiai po Žemaičių teriojimo pasirodė Jogailos pusėje prie Trakų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kai Kęstutis su Vytautu, pasitelkę seną Liubartą, su\nsavo kariuomene VIII.3 d. atvyko prie Trakų, Jogailos pusėje jau\nbuvo pasirodę Livonijos kryžiuočiai, atvykę čia po Žemaičių terio-\njimo^18.

t-007aukstas

Livonijos kryžiuočiai pasirodė Jogailos pusėje prie Trakų po Žemaičių teriojimo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kai Kęstutis su Vytautu, pasitelkę seną Liubartą, su\nsavo kariuomene VIII.3 d. atvyko prie Trakų, Jogailos pusėje jau\nbuvo pasirodę Livonijos kryžiuočiai, atvykę čia po Žemaičių terio-\njimo^18.

t-010aukstas

1236 m. žemaičiai Saulės mūšyje atlaikė žygį, bet 1237 m. Kalavijuočių ordinas tapo Kryžiuočių ordino vasalu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nors žemaičiai Saulės mūšyje 1236 m. šį žygį Vokiečių ordino riteris pagrobia vaiką. Dail. J. Kossak, XIX a. 1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 29 atlaikė, replės Lietuvą jau spaudė – 1237 m. Kalavijuočių ordinas tapo Kryžiuočių ordino vasalu.

t-019aukstas

Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau Vilniaus diecezijos senųjų turto do- Vilnensis. Šis bulės originalas su ver- kumentų nuorašai: Bulla summi Pon- timu j lenkų k. išspausdintas peri- tificis Urbani Sexti, super erectionem odiniame leidinyje Dzieje Dobroczyn- Ecclesiae cathedral is, a Vladislao Rege ności, 1822,1. 870. Poloniae factam, et erectionem Antistis 118 ## Puslapis 135 Il KNYGA Vytautas, kryžiuočių gudrybės nesugniuždytas, tvirtai lai kydamasis savo sumanymų, išvyko į Žemaitiją, kur paprasti žmonės ir bajorai nuo seno buvo palankūs jo tėvui Kęstučiui ir nusistatę prieš Jogailą dėl jo uolumo užginant senovines jų tikybos apeigas. Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu, taigi Vytauto galia vėl sustiprėjo, ir didysis magistras, įsitikinęs, jog lietuvių pajėgos susi skaldžiusios, ėmė ruoštis į pakartotiną, bet daug reikšmin gesnį žygį, kurio tikslas jau buvo ne tik apiplėšti Lietuvą, tačiau užimti jos sostinę ir įkurdinti ten Vytautą21.

t-027aukstas

Žemaičių kunigaikščiai kovose su kryžiuočiais naudojosi didžiojo kunigaikščio parama, bet menkai paisė jo vyriausios valdžios.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kruvinose kovose su kryžiuočiais naudoda\nmiesi didžiojo kunigaikščio parama, Žemaičių kunigaikščiai perdaug\nnesirūpino jo vyriausia valdžia. Greičiausiai Algirdo laikais Že\nmaičių kunigaikščiai palaikė santykius su artimu kaimynu Kęs\ntučiu, kuris dažnai Žemaičiams ištikimai duodavo pagalbos prieš\nkryžiuočius^20.

t-058aukstas

1390 m. gegužės 26 d. trisdešimt žemaičių atstovų pasižadėjo laikytis Vytauto ir su Ordinu sudarė karo bei prekybos sutartį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Žemaičiai jam\npritarė ir rėmė jo planus. Apie Sekmines (1390 m.) iš\nįvairių Žemaitijos vietų pas Vytautą į Karaliaučių atvy\nko trisdešimt atstovų. Gegužės 26 d. jie pasižadėjo laiky\ntis savo „karaliaus Vytauto” ir su Ordino atstovais sudarė karo\nbei prekybos sutartį, garantuodami kryžiuočiams savo krašte\nvisišką prekybos laisvę.

Visi teiginiai ir įrodymai (86 teiginiai, 143 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Rėmė Žemaičiai:

Vytautas

Žemaičiai puolė:

Klaipėda Klaipėda Memelis Kryžiuočių ordinas Kuršas Memelis Skirsnemunė

Žemaičiai užėmė:

Klaipėda Memelis

Žemaičiai gynė:

Medvėgalis Pagudėnai

Žemaičiai dalyvavo mūšyje:

Žemaičių ir lietuvių pergalė prie Eželio prieš Livonijos magistrą Otoną

Žemaičiai sudarė sutartį su:

Kryžiuočių ordinas Vytautas

Žemaičiai priklausė:

Lietuva Lietuviai

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinis	Autorius / metai	Teiginiai	Citatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)	—	15	19
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)	—	13	17
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)	—	11	13
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)	—	8	12
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)	—	8	10
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995	—	6	6
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)	—	5	6
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)	—	4	4
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4	—	4	4
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)	—	3	6
Lietuvių tautos istorija, t. 5	—	3	3
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)	—	3	16
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)	—	3	26