vieta

Medvėgalis

7 teiginiai5 įrašai2 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

(^234) II skyrius: valstybės iškilimas Wigando kronikoje pažymi, jog esą daug Medvėgalio srities kil­ mingųjų (« multi pagani maiores ») derėjosi su magistru : «jie visi jam paklustų, jeigu juos apsaugotų nuo karaliaus pykčio ir jėgos, kadangi kitaip jie. Poetas išskaičiavo, jog pilgrimai esą, be Medvėgalio (Medouagle), dar paėmę keturias pilis (Kvėdarną, Gedimino pilį, Gegužkalnį, Au­ kaimį).

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-002aukstas

1329 m. brolis Verneris su kariuomene apsupo Medvėgalio pilį, kuri po ilgų kovų pasidavė krikščionių tikėjimui.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Medvėgalio pilėnus 1329 viešpaties metais į Prūsijos žemę atžygiavo Jonas iš Liuksemburgo, Čekijos karalius, su savo karalystės kilmingaisiais, su Silezijos kunigaikščiu iš Falkenbergo, su Leiningeno, Etingeno, Nojenaro, Vilnau, Hanau, Virtenbergo, Saumburgo, Falkenšteino grafais ir Kerpeno, Geros, Bergo, Rotenšteino, Damiso, Kotbuso, Meiseno valdovais bei Donos burggrafu ir su daugybe Vokietijos bei Anglijos karalysčių kilmingųjų. Su šiais visais patraukė link Lietuvos brolis Verneris, 200 brolių ir 18 tūkstančių karių, neskaitant pėstijos, ir grabnyčių išvakarėse apsupo Medvėgalio pilį601, kuri po ilgų kovų pasidavė krikščionių tikėjimui, o šeši tūkstančiai šios pilies žmonių tapo viešpaties vardu pakrikštyti, tačiau neilgai trukus jie atkrito nuo krikščionybės. 10.
t-005aukstas

Medvėgalyje žemaičiai atkakliai gynėsi, tačiau priešui padegus pilį turėjo pasiduoti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Šis žygis, kuriame buvo daug svečių iš visur, net iš Anglijos, paminėtas ne tik ordino kronikose, bet ir žygyje dalyvavusio prancūzų poeto Guillaume de Machaut 1357 m. rašytame veikale « Confort d’Ami » (« Draugo parama »). Poetas išskaičiavo, jog pilgrimai esą, be Medvėgalio (Medouagle), dar paėmę keturias pilis (Kvėdarną, Gedimino pilį, Gegužkalnį, Au­ kaimį). Žemaičiai Medvėgalyje gana atkakliai gynęsi, tačiau prie­ šui padegus pilį, turėję pasiduoti.
t-003vidutinis

Grafas iš Bergo prie Medvėgalio pilies daug karių įšventino į riterius po Ordino brolių vėliava.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Medininkų valsčiaus apiplėšimą 1316 metais\n\n Kai tas pats brolis Henrikas sugrįžo į Karaliaučių, išvydo ten daug maldininkų, atvykusių\niš Reino krašto, būtent: kilminguosius grafus iš Bergo ir iš Nuvenaro, riterį Arnoldą iš\nElnerio ir daug kitų kilmingųjų, su kuriais ir patraukė, vėl subūręs didelę kariuomenę,\nį Medininkų valsčių bei jį nusiaubė, du šimtus žmonių nukaudamas ar paimdamas į\nnelaisvę. Broliai neteko net penkiasdešimties vyrų nukautaisiais. Tuo metu, kai šitai\ndėjosi, grafas iš Bergo prieš Medvėgalio pilį575 daug karių įšventino po brolių vėliava į\nriterius.
t-007vidutinis

Apie Medvėgalio pilėnus 1329 viešpaties metais į Prūsijos žemę atžygiavo Jonas iš Liuksemburgo, Čekijos karalius, su savo karalystės kilmingaisiais, su Silezijos kunigaikščiu iš Falkenbergo, su Leiningeno, Etingeno, Nojenaro, Vilnau, Hanau, Virtenbergo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Medvėgalio pilėnus 1329 viešpaties metais į Prūsijos žemę atžygiavo Jonas iš Liuksemburgo, Čekijos karalius, su savo karalystės kilmingaisiais, su Silezijos kunigaikščiu iš Falkenbergo, su Leiningeno, Etingeno, Nojenaro, Vilnau, Hanau, Virtenbergo, Saumburgo, Falkenšteino grafais ir Kerpeno, Geros, Bergo, Rotenšteino, Damiso, Kotbuso, Meiseno valdovais bei Donos burggrafu ir su daugybe Vokietijos bei Anglijos karalysčių kilmingųjų. Su šiais visais patraukė link Lietuvos brolis Verneris, 200 brolių ir 18 tūkstančių karių, neskaitant pėstijos, ir grabnyčių išvakarėse apsupo Medvėgalio pilį601, kuri po ilgų kovų pasidavė krikščionių tikėjimui, o šeši tūkstančiai šios pilies žmonių tapo viešpaties vardu pakrikštyti, tačiau neilgai trukus jie atkrito nuo krikščionybės. 10.

Medvėgalio pilis stovėjo centrinėje Žemaitijoje, į šiaurės vakarus nuo Kaltinėnų, Medvėgalio kalno papėdėje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

575 D.— anre castrum Medewagam, Jer.— von Medewagiln. Medvėgalio pilis buvo\ncentrinėje Žemaitijoje, į šiaurės vakarus nuo Kaltinėnų, Medvėgalio kalno papėdėje.\nPastatyta stipriai įtvirtintame piliakalnyje su didele (110X20—22 m) aikštele. Ši pilis\n— vienas svarbiausių Žemaitijos gynybos centrų (žr. paaiškinimus D. III, 320, 1; D.\npapildymai, 9; be to, SZM, p. 225; LAA, 2, p. 106).

Daug Medvėgalio srities kilmingųjų derėjosi su magistru, siūlydami paklusti už apsaugą nuo karaliaus pykčio ir jėgos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Pirmasis į tą laišką dėmesį atkreipė Paszkiewicz : PaJM, 283 p. 3. išn.** (^6) **SRP, I, 186 p.** (^234) II skyrius: valstybės iškilimas Wigando kronikoje pažymi, jog esą daug Medvėgalio srities kil­ mingųjų (« multi pagani maiores ») derėjosi su magistru : «jie visi jam paklustų, jeigu juos apsaugotų nuo karaliaus pykčio ir jėgos, kadangi kitaip jie negalėtų išsigelbėti »^7. Tarp dviejų ilgus metus kariaujančių pusių visada gali nutikti kokių atskirų nuo bendros kovos linijos nukrypimų, gali atsirasti perbėgėlių pas priešą.
Visi teiginiai ir įrodymai (7 teiginiai, 5 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: place

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Apgulė Medvėgalį:
Gynė Medvėgalį:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas