Santrauka
(^234) II skyrius: valstybės iškilimas Wigando kronikoje pažymi, jog esą daug Medvėgalio srities kil mingųjų (« multi pagani maiores ») derėjosi su magistru : «jie visi jam paklustų, jeigu juos apsaugotų nuo karaliaus pykčio ir jėgos, kadangi kitaip jie. Poetas išskaičiavo, jog pilgrimai esą, be Medvėgalio (Medouagle), dar paėmę keturias pilis (Kvėdarną, Gedimino pilį, Gegužkalnį, Au kaimį).
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Medvėgalio pilis stovėjo centrinėje Žemaitijoje, į šiaurės vakarus nuo Kaltinėnų, Medvėgalio kalno papėdėje. |
| t-002 1329 m. brolis Verneris su kariuomene apsupo Medvėgalio pilį, kuri po ilgų kovų pasidavė krikščionių tikėjimui. |
| t-003 Grafas iš Bergo prie Medvėgalio pilies daug karių įšventino į riterius po Ordino brolių vėliava. |
| t-004 Daug Medvėgalio srities kilmingųjų derėjosi su magistru, siūlydami paklusti už apsaugą nuo karaliaus pykčio ir jėgos. |
| t-005 Medvėgalyje žemaičiai atkakliai gynėsi, tačiau priešui padegus pilį turėjo pasiduoti. |
| t-006 Wigando kronikoje rašoma, kad daug Medvėgalio srities kilmingųjų derėjosi su magistru dėl paklusimo mainais į apsaugą nuo karaliaus. |
| t-007 1329 m. brolis Verneris su kariuomene apsupo Medvėgalio pilį, kuri po ilgų kovų pasidavė krikščionių tikėjimui. |
| t-008 Apie Medvėgalio pilėnus 1329 viešpaties metais į Prūsijos žemę atžygiavo Jonas iš Liuksemburgo, Čekijos karalius, su savo karalystės kilmingaisiais, su Silezijos kunigaikščiu iš Falkenbergo, su Leiningeno, Etingeno, Nojenaro, Vilnau, Hanau, Virtenbergo. |
Ryšiai
- Apgulė Medvėgalį: Verneris iš Orzelno (kryžiuočių ordino magistras, XIV a.)
- Gynė Medvėgalį: Žemaičiai