Santrauka
Kryžiuočiai, atslinkę prie Nemuno, tuojau pasistatė Ragainės, Jurbarko, o kiek vėliau ir Skirsnemunės pilis. Vytautas pats dar laikėsi nuošaliai, bet jo pasiųsti bajorai veikė kartu su žemaičiais, ir 1409 m., pradėjus nuo Skirsnemunės, buvo sudegintos visos kryžiuočių pilys, o jie patys buvo išvyti iš Žemaičių. Skirsnemunėje buvo padaryta su ordinu sąjunga, kuri ordinui buvo ypatingai maloni, nes čia jam šmėkštelėjo viltis reviduoti Melno taikos sąlygas.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Kryžiuočiai prie Nemuno pasistatė Ragainės, Jurbarko ir kiek vėliau Skirsnemunės pilis. | c-001 | |
| t-002 1409 m. nuo Skirsnemunės pradėtos deginti kryžiuočių pilys, o kryžiuočiai buvo išvyti iš Žemaičių. | c-002 | |
| t-003 Skirsnemunėje Švitrigaila sudarė sąjungą su ordinu ir sutiko atiduoti kryžiuočiams Palangą bei pajūrio ruožą. | c-003 | |
| t-004 Dėl vandens seklumo jie nuo Skirsnemunės nebegalėjo toliau plaukti, o Jogaila iš Dubysos žiočių salos, kur buvo atvykęs vėl su visa savo gimine, nutarė nesijudinti. | c-004 | |
| t-005 Šis vedė derybas ir pasirašė sutartį su Ordinu (kryžiuočių ir Livonijos šakomis), „Romos karaliaus garbei“ 1431 m. birželio 19 d., Skirsnemunėje. | c-005 | |
| t-006 Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino prieš metus pasirašytą sutartį, taip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais. | c-006 | |
| t-007 Kryžiuočiai, atslinkę prie Nemuno, tuojau pasistatė Ragainės, Jurbarko, o kiek vėliau ir Skirsnemunės pilis (šią pastarąją netrukus turėjo vėl sugriauti, nes sunku buvo ją atlaikyti). | c-007 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Kryžiuočiai prie Nemuno pasistatė Ragainės, Jurbarko ir kiek vėliau Skirsnemunės pilis.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kryžiuočiai, atslinkę prie Nemuno, tuojau pasistatė Ragainės, Jurbarko, o kiek vėliau ir Skirsnemunės pilis
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1409 m. nuo Skirsnemunės pradėtos deginti kryžiuočių pilys, o kryžiuočiai buvo išvyti iš Žemaičių.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Vytautas pats dar laikėsi nuošaliai, bet jo pasiųsti bajorai veikė kartu su žemaičiais, ir 1409 m., pra- dėjus nuo Skirsnemunės, buvo sudegintos visos kryžiuočių pilys, o jie patys buvo išvyti iš Žemaičių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Skirsnemunėje Švitrigaila sudarė sąjungą su ordinu ir sutiko atiduoti kryžiuočiams Palangą bei pajūrio ruožą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Skirsnemunėje buvo padaryta su ordinu sąjunga, kuri or- dinui buvo ypatingai maloni, nes čia jam šmėkštelėjo viltis revi- duoti Melno taikos sąlygas. Šia sutartim Švitrigaila sutiko ati- duoti kryžiuočiams Palangą ir trejetą mylių pajūrio ruožo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dėl vandens seklumo jie nuo Skirsnemunės nebegalėjo toliau plaukti, o Jogaila iš Dubysos žiočių salos, kur buvo atvykęs vėl su visa savo gimine, nutarė nesijudinti.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Su kryžiuočiais drauge buvo ir Vytautas. Dėl vandens seklumo jie nuo Skirsnemunės nebegalėjo toliau plaukti, o Jogaila iš Dubysos žiočių salos, kur buvo atvykęs vėl su visa savo gimine, nutarė nesijudinti. Per įkyrias derybas Jogailai vis atsisakinėjant nuvykti magis tro pasirinkton vieton, šis perpykęs pareiškė : « Buvote Kęstučio išvyti kunigaikščiai, ir tik ordinas Jums padėjo sugrįžti ».
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Šis vedė derybas ir pasirašė sutartį su Ordinu (kryžiuočių ir Livonijos šakomis), „Romos karaliaus garbei“ 1431 m. birželio 19 d., Skirsnemunėje.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Šis vedė derybas ir pasirašė sutartį su Ordinu (kry- žiuočių ir Livonijos šakomis), „Romos karaliaus garbei“ 1431 m. birželio 19 d., Skirsnemunėje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino prieš metus pasirašytą sutartį, taip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino prieš metus pasirašytą sutartį, taip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kryžiuočiai, atslinkę prie Nemuno, tuojau pasistatė Ragainės, Jurbarko, o kiek vėliau ir Skirsnemunės pilis (šią pastarąją netrukus turėjo vėl sugriauti, nes sunku buvo ją atlaikyti).
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kryžiuočiai, atslinkę prie Nemuno, tuojau pasistatė Ragainės, Jurbarko, o kiek vėliau ir Skirsnemunės
pilis (šią pastarąją netrukus turėjo vėl sugriauti, nes sunku buvo ją atlaikyti).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |