Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
5 teiginiai6 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Kryžiuočiai, atslinkę prie Nemuno, tuojau pasistatė Ragainės, Jurbarko, o kiek vėliau ir Skirsnemunės pilis. Vytautas pats dar laikėsi nuošaliai, bet jo pasiųsti bajorai veikė kartu su žemaičiais, ir 1409 m., pradėjus nuo Skirsnemunės, buvo sudegintos visos kryžiuočių pilys, o jie patys buvo išvyti iš Žemaičių. Skirsnemunėje buvo padaryta su ordinu sąjunga, kuri ordinui buvo ypatingai maloni, nes čia jam šmėkštelėjo viltis reviduoti Melno taikos sąlygas.
Patikrinti teiginiai
1431 m. birželio 19 d. Skirsnemunėje Švitrigaila pasirašė sutartį su Ordino kryžiuočių ir Livonijos šakomis.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Šis vedė\nderybas ir pasirašė sutartį su Ordinu (kry-\nžiuočių ir Livonijos šakomis), „Romos\nkaraliaus garbei“ 1431 m. birželio 19 d.,\nSkirsnemunėje.
1432 m. gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino prieš metus pasirašytą sutartį.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Gegužės 15 d.\n\nSkirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas\npatvirtino prieš metus pasirašytą sutartį,\ntaip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su\nNaugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir\nTverės kunigaikščiais.
Dėl vandens seklumo kryžiuočiai su Vytautu nuo Skirsnemunės nebegalėjo toliau plaukti.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Su kryžiuočiais drauge buvo ir Vytautas. Dėl vandens seklumo jie nuo Skirsnemunės nebegalėjo toliau plaukti, o Jogaila iš Dubysos žiočių salos, kur buvo atvykęs vėl su visa savo gimine, nutarė nesijudinti. Per įkyrias derybas Jogailai vis atsisakinėjant nuvykti magis tro pasirinkton vieton, šis perpykęs pareiškė : « Buvote Kęstučio išvyti kunigaikščiai, ir tik ordinas Jums padėjo sugrįžti ».
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Ankstybesniu susitarimu Dubysos salon išsirengė vyriausias magis tras Konradas Zöllner von Rotenstein, o su juo drauge daug kom tūrų ir du vyskupai, kurie turėjo lietuvių kunigaikščius krikštyti. Su kryžiuočiais drauge buvo ir Vytautas. Dėl vandens seklumo jie nuo Skirsnemunės nebegalėjo toliau plaukti, o Jogaila iš Dubysos žiočių salos, kur buvo atvykęs vėl su visa savo gimine, nutarė nesijudinti.
1409 m. nuo Skirsnemunės pradėtos deginti kryžiuočių pilys, o kryžiuočiai buvo išvyti iš Žemaičių.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Vytautas pats dar laikėsi nuošaliai,\nbet jo pasiųsti bajorai veikė kartu su žemaičiais, ir 1409 m., pra-\ndėjus nuo Skirsnemunės, buvo sudegintos visos kryžiuočių pilys,\no jie patys buvo išvyti iš Žemaičių.
Tatai dar pradžia tebuvo baisesnės karės, kuri atentį mėnesį ties pilė Skirsnemunės prasidėjo.
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Žemaičiai, nuterioję baisiai bai- sesniai apygardas Ragainės ir Šalaujų, sugrįžo na mon ne su mažu grobiu laimingai. Tatai dar pradžia tebuvo baisesnės karės, kuri atentį mėnesį ties pilė Skirsnemunės prasidėjo. Vytenis, atėjęs tenai su ka riauna savo ūkės, ketėjo pilį suardyti, kurią per 17 dienų vėtravo j o su taranais ir kitais karės įran kiais, kurios įgulė, noris kantriai tūrėjos, bet spau džiama kas kartą didyn vien, nemintanti papilius, arba priemiesčius, pati nudegino ir pačioj pilėj už sirakino.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 2 | 2 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995 | — | 1 | 1 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 2 |