Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Skirsnemunė

6 teiginiai7 įrašai6 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 6 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 teiginių

t-001aukstas

1431 m. birželio 19 d. Skirsnemunėje Švitrigaila pasirašė sutartį su Ordino kryžiuočių ir Livonijos šakomis.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 68

Šis vedė derybas ir pasirašė sutartį su Ordinu (kryžiuočių ir Livonijos šakomis), „Romos karaliaus garbei“ 1431 m. birželio 19 d., Skirsnemunėje.
t-002aukstas

1432 m. gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino prieš metus pasirašytą sutartį.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 68

Gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino prieš metus pasirašytą sutartį, taip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais.
t-003vidutinis

Dėl vandens seklumo kryžiuočiai su Vytautu nuo Skirsnemunės nebegalėjo toliau plaukti.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 284

Su kryžiuočiais drauge buvo ir Vytautas. Dėl vandens seklumo jie nuo Skirsnemunės nebegalėjo toliau plaukti, o Jogaila iš Dubysos žiočių salos, kur buvo atvykęs vėl su visa savo gimine, nutarė nesijudinti. Per įkyrias derybas Jogailai vis atsisakinėjant nuvykti magistro pasirinkton vieton, šis perpykęs pareiškė : « Buvote Kęstučio išvyti kunigaikščiai, ir tik ordinas Jums padėjo sugrįžti ».
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 284

Ankstybesniu susitarimu Dubysos salon išsirengė vyriausias magistras Konradas Zöllner von Rotenstein, o su juo drauge daug komtūrų ir du vyskupai, kurie turėjo lietuvių kunigaikščius krikštyti. Su kryžiuočiais drauge buvo ir Vytautas. Dėl vandens seklumo jie nuo Skirsnemunės nebegalėjo toliau plaukti, o Jogaila iš Dubysos žiočių salos, kur buvo atvykęs vėl su visa savo gimine, nutarė nesijudinti.
t-004vidutinis

1409 m. nuo Skirsnemunės pradėtos deginti kryžiuočių pilys, o kryžiuočiai buvo išvyti iš Žemaičių.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 139-140

Vytautas pats dar laikėsi nuošaliai, bet jo pasiųsti bajorai veikė kartu su žemaičiais, ir 1409 m., pradėjus nuo Skirsnemunės, buvo sudegintos visos kryžiuočių pilys, o jie patys buvo išvyti iš Žemaičių.
t-005vidutinis

Tatai dar pradžia tebuvo baisesnės karės, kuri atentį mėnesį ties pilė Skirsnemunės prasidėjo.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 513

Žemaičiai, nuterioję baisiai baisesniai apygardas Ragainės ir Šalaujų, sugrįžo namon ne su mažu grobiu laimingai. Tatai dar pradžia tebuvo baisesnės karės, kuri atentį mėnesį ties pilė Skirsnemunės prasidėjo. Vytenis, atėjęs tenai su kariauna savo ūkės, ketėjo pilį suardyti, kurią per 17 dienų vėtravo j o su taranais ir kitais karės įrankiais, kurios įgulė, noris kantriai tūrėjos, bet spaudžiama kas kartą didyn vien, nemintanti papilius, arba priemiesčius, pati nudegino ir pačioj pilėj užsirakino.
t-209365vidutinis

Skirsnemunės klebonas K. Baracevičius pasižadėjo savoje parapijoje paskelbti blaivybę.

Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje

PDF 62

Be to, kun. M. Kirvelis gavo Gaurės klebono F. Jakutavičiaus ir Skirsnemunės klebono K. Baracevičiaus pasižadėjimą, kad savose parapijose paskelbsią blaivybę.