Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
38 teiginiai38 įrašai3 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Klaipėda šiame šaltinyje minima kaip sena vietos sodyba, kurioje 1252 m. Ordinas pastatė pilį ir pavadino ją Memeliu, o vėliau miestas tapo svarbiu ginčų dėl Žemaitijos ir pajūrio punktu.
Žiūrėti galerijojePatikrinti teiginiai
Sovietmečiu daug rusakalbių apsigyveno Klaipėdoje, Vilniuje ir Sniečkuje, dabartiniame Visagine.
Nors sovietmečiu daug rusakalbių apsi-\ngyveno Vilniuje, Klaipėdoje ir Sniečkuje (dabar Visaginas), suindustrintoje\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n218\nLietuvoje, kur buvo ypač išplėtotas pramoninis žemės ūkis, 1990 m. lietu-\nviai sudarė apie 80 proc. visų gyventojų.
Žemaičiai puolė Klaipėdą, o Ordinas nepajėgė priešintis ir rugsėjį sudarė paliaubas su Žygimantu.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Tuo tar- pu žemaičiai puolė Kuršą ir niokojo jį 19 dienų, husitų ir Lenkijos kariuomenė įsiveržė į Ordino valdas birželio pradžioje, viską naikino ir degino. Tuo metu žemai- čiai puolė Klaipėdą. Ordinas nepajėgė priešintis, todėl rugsėjį jis sudarė paliau- bas su Žygimantu.
1323 m. „Žemaitijos lietuviai“ sunaikino Klaipėdos miestą ir tris gretimas kryžiuočiams pavaldžias pilis.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
užpuolė danų vasalinėje\npriklausomybėje buvusią Revelio žemę; kai sekantį mėnesį Pskovą puolė Livonijos\nordinas, Lietuvos ir pskoviečių jėgos atstūmė priešą nuo miesto sienų55. Tuo pat metu\n„Žemaitijos lietuviai“ sunaikino Klaipėdos miestą ir tris gretimas kryžiuočiams pavaldžias\npilis. Vasarą Lietuvos kariuomenė smogė Ordinui, puldama Sembą ties Vėluva, o rudenį\npatraukė į Dobrynės kunigaikštystę, gindama Mazoviją, kurią norėta išlaikyti savo\npusėje56.
Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų administracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų.
Britai tuo tarpu iškėlė idėją, kad Lietuva už prarastą Vil- nių turi gauti Klaipėdą, nors vėliau pasisakė už „laisvojo miesto“ statusą. Lietuviams mainų principas netiko, nes Vilnius – senoji sostinė, tačiau uostas labai rūpėjo. Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų admi- nistracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų.
Klaipėda beveik aklinai uždarė Lietuvai išėjimą į jūrą, kai Prūsų ordinas XIII a. pabaigoje užvaldė Nemuno deltą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Nors Klaipėdai nė iš tolo\nneteko suvaidinti tokios rolės, kuri buvo tekusi prieš lybius ir lat\nvius Rygai ar prie Priegliaus — Karaliaučiui (1254 m.), tačiau Klai\npėda beveik aklinai uždarė Lietuvai išėjimą į jūrą, juo labiau, kad\nPrūsų ordinas XIII amž. galo užvaldė Nemuno deltą.
Jogailos ir Vytauto atstovai teigė, kad kryžiuočiai buvo užėmę Žemaičių žemėje pastatytą Klaipėdos pilį.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Jogailos ir\nVytauto atstovai, prisimindami Žemaitijos sienų ginčus, pažymėjo,\njog kryžiuočiai « tuo pačiu būdu laiko užėmę » Klaipėdos pilį, kuri\nesanti statyta Žemaičių žemėje^32. Ordino delegacija, kuriai vado\nvavo arkivysk.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 16 | 15 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 6 | 6 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 5 | 4 |
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 3 | 5 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 2 | 2 |
| Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995 | — | 1 | 1 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 1 | 1 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 1 | 1 |
| Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a. | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 1 | 1 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 1 | 1 |
Galerija