Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Klaipėda

LaikotarpisXIIIXX1236–1934

ŽemėlapisGalerija

Kraunami ryšiai...

1 vaizd. / 1 tiesiog. / 0 susij.

Santrauka

Klaipėda šiame šaltinyje minima kaip sena vietos sodyba, kurioje 1252 m. Ordinas pastatė pilį ir pavadino ją Memeliu, o vėliau miestas tapo svarbiu ginčų dėl Žemaitijos ir pajūrio punktu.

Klaipėdos krašto ir Rytų Prūsijos žemėlapis 1923–1939 m., pažymint Klaipėdą kaip Memel.

Pagrindinis atvaizdas

Klaipėdos krašto ir Rytų Prūsijos žemėlapis 1923–1939 m., pažymint Klaipėdą kaip Memel.

TiesioginisŽemėlapisPirminis

File:Memelland_1923-1939-hu.svg : Szajci • 2022-10-01 • Wikimedia Commons

Licencija: CC BY-SA 3.0

Eiti į galeriją (Klaipėda) Atidaryti šaltinį

1 vaizd. / 1 tiesiog. / 0 susij.

Pavadinimai šaltiniuose

  • Klaipėda
  • Memelis
  • Memel

Kas tai

Klaipėda aprašoma kaip pilis ir miestas prie Baltijos bei Kuršmarių sąsiaurio, susijęs su Ordino ekspansija, Žemaičių kovomis ir vėlesniu Prūsijos pakrantės valdymu.

Geografinis ir istorinis kontekstas

Šaltinyje Klaipėda pasirodo kryžiuočių ir Livonijos ordino santykių, Žemaičių kovų ir XVII a. Prūsijos pakrantės politinės kontrolės kontekste.

Teiginiai

Teiginys
t-001 1939 m. kovo 23 d. Lietuva ir Vokietija pasirašė Klaipėdos teritorijos perdavimo sutartį.
t-002 Sovietmečiu daug rusakalbių apsigyveno Klaipėdoje, Vilniuje ir Sniečkuje, dabartiniame Visagine.
t-003 Praradusi Klaipėdą Lietuva neteko trečdalio ekonomikos, nors Klaipėda sudarė tik 6 proc. Lietuvos teritorijos ir 5 proc. gyventojų.
t-004 Klaipėdos integravimą sunkino tai, kad Klaipėdos krašto direktorija labiau klausė Vokietijos nurodymų.
t-005 Žemaičiai puolė Klaipėdą, o Ordinas nepajėgė priešintis ir rugsėjį sudarė paliaubas su Žygimantu.
t-006 Vytautas vėliau pretendavo į visą Žemaitiją iki Nemuno, įskaitant Klaipėdą, ir į Užnemunę.
t-007 Vokiečių nacių organizacijoms stiprėjant, Klaipėda slydo iš Lietuvos kontrolės.
t-008 Nemunas prie Klaipėdos pilies ir miesto įteka į jūrą ir atskiria Prūsiją nuo Rusios, Lietuvos ir Kuršo.
t-009 1923 m. Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui-Polovinskui įteiktos špagos geležtėje buvo iškalti lietuvių karo pergalių pavadinimai.
t-010 Britai iškėlė idėją, kad Lietuva už prarastą Vilnių turi gauti Klaipėdą, bet vėliau pasisakė už laisvojo miesto statusą.
t-011 1323 m. „Žemaitijos lietuviai“ sunaikino Klaipėdos miestą ir tris gretimas kryžiuočiams pavaldžias pilis.
t-012 Klaipėdos apylinkėse prasidėjo kuršių gyvenama teritorija.
t-013 1252 m. Livonijos ordinas prie Kuršmarių ir Baltijos sandūros statytą pilį pavadino Memeliu, o senoji vietos sodyba vadinosi Klaipėda.
t-014 Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų administracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų.
t-015 Lietuvos delegacija buvo instruktuota siekti išėjimo į jūrą per Klaipėdą arba Liepoją.
t-016 1923 m. Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui-Polovinskui įteiktos špagos geležtėje buvo iškalti lietuvių karo pergalių pavadinimai.
t-017 1923 m. sausio 9 d. į Klaipėdą žygiavo 40 reguliariosios kariuomenės karininkų, 584 kariai, šauliai, studentai ir apie 300 vietinių gyventojų.
t-018 Lietuvių diplomatijos sunkumai buvo užprogramuoti, nes du pagrindiniai Lietuvos tikslai akivaizdžiai pjovėsi tarpusavyje: Vilniaus klausimu Lietuva reikalavo sienų revizijų, o Klaipėdos klausimu kovėsi už esamą padėtį – status quo.
t-019 Klaipėda atlaikė žemaičių puolimus.
t-020 Vokiečiai siekė išsaugoti lietuvių blokuojamą Georgenburgą (Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipėdoje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris galiausiai baigėsi mūšiu prie Durbės.
t-021 1923 m. Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui-Polovinskui įteiktos špagos geležtėje buvo iškalti žymiausių lietuvių karo pergalių pavadinimai.
t-022 Žoržo B. Klemanso rašte Prancūzija aiškino, kad Klaipėdos uostas yra vienintelis Lietuvos išėjimas į jūrą.
t-023 Klaipėda beveik aklinai uždarė Lietuvai išėjimą į jūrą, kai Prūsų ordinas XIII a. pabaigoje užvaldė Nemuno deltą.
t-024 Jogailos ir Vytauto atstovai teigė, kad kryžiuočiai buvo užėmę Žemaičių žemėje pastatytą Klaipėdos pilį.
t-025 Vytautas teigė, kad Klaipėda priklausė Žemaitijos plotui.
t-026 Žemaičiai, laikydami savo įtakoje pajūrio plotą, netrukus ėmė puldinėti Klaipėdą.
t-027 Makras sienų raporte į Žemaitijos ribas įskaitė ne tik Veliuoną, bet ir Klaipėdą.
t-028 Maskva grasino prijungti lietuvišką Klaipėdos kraštą prie RSFSR Kaliningrado srities.
t-029 Vilniaus ir Klaipėdos problemos laikytos dviem svarbiausiomis Lietuvos užsienio politikos problemomis.
t-030 1988 m. birželio 10 d. LPS iniciatyvinė grupė įsteigta Kaune, o liepos 6 d. – Klaipėdoje.
t-031 Iš Dobės (šiaurėje), Klaipėdos (vakaruose) ir Georgenburgo (pietuose) Ordinas bandė spausti vakarines lietuvių žemes.
t-032 Prūsijoje kai kurie uostai, tarp jų Klaipėda, šešeriems metams buvo palikti švedams.
t-033 1402 m. gegužę žemaičiai sudegino Klaipėdą, o Vytautas Nevėžio žiotyse sugriovė Gotteswerderį.
t-034 Žygis į Klaipėdą įvyko sklandžiai, Kaunas jį pristatė kaip vietinių sukilimą, juoba kad ir vietos vokiečiai neprieštaravo.
t-035 1923 m. Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui-Polovinskui įteiktos špagos geležtėje buvo iškalti lietuvių karo pergalių pavadinimai.
t-036 Iš Dobės (šiaurėje), Klaipėdos (vakaruose) ir Georgenburgo (pietuose) Ordinas bandė spausti vakarines lietuvių žemes.

Ryšiai