Santrauka

Klaipėda šiame šaltinyje minima kaip sena vietos sodyba, kurioje 1252 m. Ordinas pastatė pilį ir pavadino ją Memeliu, o vėliau miestas tapo svarbiu ginčų dėl Žemaitijos ir pajūrio punktu.

Pavadinimai šaltiniuose

  • Klaipėda
  • Memelis
  • Memel

Kas tai

Klaipėda aprašoma kaip pilis ir miestas prie Baltijos bei Kuršmarių sąsiaurio, susijęs su Ordino ekspansija, Žemaičių kovomis ir vėlesniu Prūsijos pakrantės valdymu.

Geografinis ir istorinis kontekstas

Šaltinyje Klaipėda pasirodo kryžiuočių ir Livonijos ordino santykių, Žemaičių kovų ir XVII a. Prūsijos pakrantės politinės kontrolės kontekste.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-006 1923 m. Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui-Polovinskui įteiktos špagos geležtėje buvo iškalti lietuvių karo pergalių pavadinimai.c-001
t-007 Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui-Polovinskui įteiktos špagos geležtėje buvo iškalti lietuvių karo pergalių pavadinimai.c-002
t-008 Iš Dobės (šiaurėje), Klaipėdos (vakaruose) ir Georgenburgo (pietuose) Ordinas bandė spausti vakarines lietuvių žemes.c-003
t-009 Vokiečiai siekė išsaugoti lietuvių blokuojamą Georgenburgą (Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipėdoje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris galiausiai baigėsi mūšiu prie Durbės.c-004
t-010 Tuo metu žemaičiai puolė Klaipėdą.c-005
t-011 Senoji tos vietos sodyba buvo vadinama Klaipėda; ordinas ją pavadino vokišku Nemuno vardu — Memel.c-006
t-012 Jo pastatyta Jurbarko pilis buvo sugriauta; su Klaipėdos pilim jis jau nebeturėjo ryšio.c-007
t-013 Nustojęs vilties veikiai nukariauti Žemaičius, jis vėliau Klaipėdą perleido Prūsų kryžiuočiams (1328 m.).c-008
t-014 Prūsijoje (ji, kaip Lenkijos lenas, buvo valdoma Brandenburgo elektoriaus) 6 metams buvo palikti švedams kai kurie uostai, jų tarpe ir Klaipėda.c-009
t-015 Čia prekyba buvo daugiau suvaržyta tik 1629—1635 m., kai Prūsų pakrantės miestus, o jų tarpe ir Klaipėdą, valdė švedai.c-010
t-016 Tačiau vėliau jis pretendavo tik į visą Žemaitiją iki Nemuno (vadinasi, ir Klaipėdą) bei Užnemunę.c-011
t-017 Delegacija buvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu darant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipėdą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad Lietuva būtų priimta į Tautų.c-012
t-018 Clemenceau) rašte vokiečiams paaiškino, kad sąjungininkai nepažeidė tautų apsisprendimo principo, nes Klaipėdos regionas „visada buvo lietuviškas“, o Klaipėdos uostas tėra vienintelis Lietuvos išėjimas į jūrą.c-013
t-019 Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų administracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų.c-014
t-020 1922 m. pradžioje Lietuvos atstovas Klaipėdoje Jonas Žilius pranešė vyriausybei, kad tėra viena galimybė pasiimti miestą – užimti jį karine jėga.c-015
t-021 Tarp jų į Klaipėdą žygiavo 40 reguliariosios kariuomenės karininkų ir 584 kariai, kiti – šauliai, studentai ir apie 300 vietinių gyventojų, tarp jų keli vokiečiai, kaip įrodymas sąjungininkams, kad sukilo vietiniai.c-016
t-022 Žygis į Klaipėdą įvyko sklandžiai, Kaunas jį pristatė kaip vietinių sukilimą, juoba kad ir vietos vokiečiai neprieštaravo.c-017
t-023 Galima sakyti, kad dvi svarbiausios užsienio politikos problemos – Vilniaus ir Klaipėdos, – lėmė ir Lietuvos žydų bei lenkų padėtį.c-018
t-024 Lietuvių diplomatijos sunkumai buvo užprogramuoti, nes du pagrindiniai Lietuvos tikslai akivaizdžiai pjovėsi tarpusavyje: Vilniaus klausimu Lietuva reikalavo sienų revizijų, o Klaipėdos klausimu kovėsi už esamą padėtį – status quo.c-019
t-025 Pirmasis Europoje procesas prieš nacius ir Klaipėdos praradimas Viena iš svarbių problemų darėsi nesėkmingas Klaipėdos integravimas, nes Klaipėda niekaip „neprilipo“ prie Lietuvos, o vokiškoji Klaipėdos krašto direktorija labiau klausė Vokietijos nurodymų.c-020
t-026 Klaipėda slydo iš Lietuvos kontrolės.c-021
t-027 Kovo 23-iąją d. Lietuva ir Vokietija pasirašė Klaipėdos teritorijos perdavimo sutartį, karo laivu į Klaipėdą atplaukė A.c-022
t-029 Pažymėtini Šležo stambesni darbai (at­ spaudai) : 1) «Klaipėdos miesto istorija 1252-1466 » (MŽ, 1933); 2) «Mindaugas-Lietuvos karalius» (t.c-024
t-030 Nors Klaipėdai nė iš tolo neteko suvaidinti tokios rolės, kuri buvo tekusi prieš lybius ir lat­ vius Rygai ar prie Priegliaus — Karaliaučiui (1254 m.), tačiau Klai­ pėda beveik aklinai uždarė Lietuvai išėjimą į jūrą, juo labiau, kad Prūsų ordinas XIII amž..c-025
t-031 Nors Žemaičiai, savo įtakoje laikydami pajūrio plotą, tuojau pat ėmė puldinėti Klaipėdą^137 , tačiau jai, bent teoretiškai, Livo­ nijos ordinas tuoj gavo (1253 m.) platų užnugarį.c-026
t-032 Žemaičiai 1402 m. gegužės mėnesį sudegino Klaipėdą, o pats Vytautas Nevėžio žiotyse sugriovė Gotteswerderi^24.c-027
t-033 Tik Klaipėda atlaikė žemaičių puolimus^69.c-028
t-034 Vytautas teigė, jog pati Klaipėda priklausanti Žemaičių plotui^1.c-029
t-035 Jogailos ir Vytauto atstovai, prisimindami Žemaitijos sienų ginčus, pažymėjo, jog kryžiuočiai « tuo pačiu būdu laiko užėmę » Klaipėdos pilį, kuri esanti statyta Žemaičių žemėje^32.c-030
t-038 Jis apvažiavo Že­ maičių kraštą, apklausė vietinių gyventojų, vokiečių liudininkų ir sudarė sienų raportą, kuriame į Žemaitijos ribas įskaitė ne tik Veliuoną, bet ir Klaipėdą.c-033

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1923 m. Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui-Polovinskui įteiktos špagos geležtėje buvo iškalti lietuvių karo pergalių pavadinimai.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Mindaugo ir vėlesnių Lietuvos valdovų Lietuva turėjo kovoti su Vokiečių or- dinu prie Saulės (1236), Durbės (1260) ir gausybėje kitų mūšių iki pat Žalgirio (1410). Nepaisant pavojų Vakaruose, Lietuvos

1923 m. Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui-Polovinskui įteiktos špagos geležtės fragmentas, jame iškalti žymiausių lietuvių karo pergalių pavadinimai („1236

2 Mm,

Šiauliai“; „1260 Durbė“; „1410 Griunvaldas“; „1506 Kleckas”: „1514 Orša“; „1554 Ula”; „

1605 Kircholmas”; „1649 Lojovas”; „1854 [klaidinga data turėtų būti 1654] Šklovas“).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui-Polovinskui įteiktos špagos geležtėje buvo iškalti lietuvių karo pergalių pavadinimai.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1923 m. Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui-Polovinskui įteiktos špagos geležtės fragmentas, jame iškalti žymiausių lietuvių karo pergalių pavadinimai („1236

2 Mm,

Šiauliai“; „1260 Durbė“; „1410 Griunvaldas“; „1506 Kleckas”: „1514 Orša“; „1554 Ula”; „

1605 Kircholmas”; „1649 Lojovas”; „1854 [klaidinga data turėtų būti 1654] Šklovas“).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Iš Dobės (šiaurėje), Klaipėdos (vakaruose) ir Georgenburgo (pietuose) Ordinas bandė spausti vakarines lietuvių žemes.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

tarp šių dviejų pilių. Iš Dobės (šiaurėje), Klaipėdos (vakaruose) ir Georgenburgo (pietuose) Ordinas bandė spausti vakari- nes lietuvių žemes. Vokiečiai siekė išsau- goti lietuvių blokuojamą Georgenburgą (Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipė- doje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris galiausiai baigėsi mūšiu prie Durbės.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Vokiečiai siekė išsaugoti lietuvių blokuojamą Georgenburgą (Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipėdoje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris galiausiai baigėsi mūšiu prie Durbės.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Iš Dobės (šiaurėje), Klaipėdos (vakaruose) ir Georgenburgo (pietuose) Ordinas bandė spausti vakari- nes lietuvių žemes. Vokiečiai siekė išsau- goti lietuvių blokuojamą Georgenburgą (Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipė- doje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris galiausiai baigėsi mūšiu prie Durbės.

Lietuvių pajėgos

Eiliuota Livonijos kronika, aprašydama Skuodo mūšį (1259 m.), mini žemaičius, bet vėliau, Durbės mūšio išvakarėse, prie Vartajų, Georgenburgo ir pačiame mū- šyje — tik lietuvius arba „pagonis“.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Tuo metu žemaičiai puolė Klaipėdą.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Tuo tar- pu žemaičiai puolė Kuršą ir niokojo jį 19 dienų, husitų ir Lenkijos kariuomenė įsiveržė į Ordino valdas birželio pradžioje, viską naikino ir degino. Tuo metu žemai- čiai puolė Klaipėdą. Ordinas nepajėgė priešintis, todėl rugsėjį jis sudarė paliau- bas su Žygimantu.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: Senoji tos vietos sodyba buvo vadinama Klaipėda; ordinas ją pavadino vokišku Nemuno vardu — Memel.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tam tikslui 1252 m. Livo- nijos ordinas ėmė statyti pilį toje vietoje, kur Kuršmarės jungiasi su Baltija. Senoji tos vietos sodyba buvo vadinama Klaipėda; ordinas ją pavadino vokišku Nemuno vardu — Memel.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-007

Santrauka: Jo pastatyta Jurbarko pilis buvo sugriauta; su Klaipėdos pilim jis jau nebeturėjo ryšio.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Jo pastatyta Jurbarko pilis buvo sugriauta; su Klaipėdos pilim jis jau nebeturėjo ryšio. Nustojęs vilties veikiai nuka- riauti Žemaičius, jis vėliau Klaipėdą perleido Prūsų kryžiuo- čiams (1328 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-008

Santrauka: Nustojęs vilties veikiai nukariauti Žemaičius, jis vėliau Klaipėdą perleido Prūsų kryžiuočiams (1328 m.).

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Nustojęs vilties veikiai nuka- riauti Žemaičius, jis vėliau Klaipėdą perleido Prūsų kryžiuo- čiams (1328 m.). Kryžiuočiai, atslinkę prie Nemuno, tuojau pasistatė Ragainės, Jurbarko, o kiek vėliau ir Skirsnemunės

pilis (šią pastarąją netrukus turėjo vėl sugriauti, nes sunku buvo ją atlaikyti).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-009

Santrauka: Prūsijoje (ji, kaip Lenkijos lenas, buvo valdoma Brandenburgo elektoriaus) 6 metams buvo palikti švedams kai kurie uostai, jų tarpe ir Klaipėda.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Prūsijoje (ji, kaip Lenkijos lenas, buvo valdoma Brandenburgo elektoriaus) 6 metams buvo palikti šve- dams kai kurie uostai, jų tarpe ir Klaipėda. Tuo būdu ka- ras laikinai buvo baigtas.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-010

Santrauka: Čia prekyba buvo daugiau suvaržyta tik 1629—1635 m., kai Prūsų pakrantės miestus, o jų tarpe ir Klaipėdą, valdė švedai.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Čia prekyba buvo daugiau suvaržyta tik 1629—1635 m., kai Prūsų pakrantės miestus, o jų tarpe ir Klaipėdą, valdė švedai. Tada net buvo kilusi mintis įkurti Šventosios uostą.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-011

Santrauka: Tačiau vėliau jis pretendavo tik į visą Žemaitiją iki Nemuno (vadinasi, ir Klaipėdą) bei Užnemunę.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tačiau vėliau jis pretendavo tik į visą Žemaitiją iki Nemuno (vadinasi, ir Klaipėdą) bei Užnemunę. Taigi, net po Žalgirio mūšio pagrindinė Vytauto konflikto su Ordinu priežastis – Žemaitija.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-012

Santrauka: Delegacija buvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu darant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipėdą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad Lietuva būtų priimta į Tautų.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Delegacija buvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu da- rant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipė- dą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad Lietuva būtų priimta į Tautų Sąjungos bendriją. Delegacija įrodinėjo, kad Lietuva nenori priklausyti nei Lenkijai, nei Rusijai, kad yra istorinė valstybė, ieškojo draugų ir sąjungininkų, tarėsi su estais ir latviais, lenkais, bandė brėžti savo sienas įtraukdama ir Suvalkų trikampį, dirbo informacinį propagandinį darbą.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-013

Santrauka: Clemenceau) rašte vokiečiams paaiškino, kad sąjungininkai nepažeidė tautų apsisprendimo principo, nes Klaipėdos regionas „visada buvo lietuviškas“, o Klaipėdos uostas tėra vienintelis Lietuvos išėjimas į jūrą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Prancūzija Žoržo B. Klemanso (Georges B. Clemenceau) rašte vokiečiams paaiškino, kad sąjungininkai nepažeidė tautų apsisprendimo principo, nes Klaipėdos regionas „visada buvo lietuviškas“, o Klaipėdos uostas tėra vienintelis Lietuvos išėjimas į jūrą.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-014

Santrauka: Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų administracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuviams mainų principas netiko, nes Vilnius – senoji sostinė, tačiau uostas labai rūpėjo. Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų admi- nistracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-015

Santrauka: 1922 m. pradžioje Lietuvos atstovas Klaipėdoje Jonas Žilius pranešė vyriausybei, kad tėra viena galimybė pasiimti miestą – užimti jį karine jėga.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1922 m. pradžioje Lietuvos atstovas Klaipėdoje Jonas Žilius pranešė vyriausybei, kad tėra viena galimybė pasiimti miestą – užimti jį karine jėga. Kariškiai laikė tai 24 valandų reikalu.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-016

Santrauka: Tarp jų į Klaipėdą žygiavo 40 reguliariosios kariuomenės karininkų ir 584 kariai, kiti – šauliai, studentai ir apie 300 vietinių gyventojų, tarp jų keli vokiečiai, kaip įrodymas sąjungininkams, kad sukilo vietiniai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Sausio 9-ąją civiliai aprengti 1 050 Lietuvos savanorių, kurių kišenėse nebūtum galėjęs rasti nė vieno lietuviško dokumento, degtukų ar cigarečių pakelio, peržengė sieną. Tarp jų į Klaipėdą žygiavo 40 regu- liariosios kariuomenės karininkų ir 584 kariai, kiti – šauliai, studentai ir apie 300 vietinių gyventojų, tarp jų keli vokiečiai, kaip įrodymas sąjun- gininkams, kad sukilo vietiniai. Žygio dalyviai įspėti susidūrimų metu stengtis nukauti kuo mažiau prancūzų.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-017

Santrauka: Žygis į Klaipėdą įvyko sklandžiai, Kaunas jį pristatė kaip vietinių sukilimą, juoba kad ir vietos vokiečiai neprieštaravo.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Žygis į Klaipėdą įvyko sklandžiai, Kaunas jį pristatė kaip vietinių sukilimą, juoba kad ir vietos vokiečiai nepriešta- ravo. Prancūzams lietuviai aiškins, kad sukilimas įvyko prieš vokiečius, o ne prieš Gabrielio Žano Petisnė (Gabriel Jean Petisne) administraciją.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-018

Santrauka: Galima sakyti, kad dvi svarbiausios užsienio politikos problemos – Vilniaus ir Klaipėdos, – lėmė ir Lietuvos žydų bei lenkų padėtį.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Galima sakyti, kad dvi svarbiausios užsienio politikos problemos – Vilniaus ir Klaipėdos, – lėmė ir Lietuvos žydų bei lenkų padėtį. Netu- rinčią savo stiprios vadovaujančios vidurinės klasės, nedidelę lietuvių inteligentijos grupę domino žydų parama, ypač jeigu Lietuva atsikurtų su sostine Vilniumi.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-019

Santrauka: Lietuvių diplomatijos sunkumai buvo užprogramuoti, nes du pagrindiniai Lietuvos tikslai akivaizdžiai pjovėsi tarpusavyje: Vilniaus klausimu Lietuva reikalavo sienų revizijų, o Klaipėdos klausimu kovėsi už esamą padėtį – status quo.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvių diplomatijos sunkumai buvo už- programuoti, nes du pagrindiniai Lietuvos tikslai akivaizdžiai pjovėsi tar- pusavyje: Vilniaus klausimu Lietuva reikalavo sienų revizijų, o Klaipėdos klausimu kovėsi už esamą padėtį – status quo. Kaip lietuvių diplomatai galėjo laimėti du svarbiausius mūšius, jei du Lietuvos tikslai vienas kitam prieštaravo?

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-020

Santrauka: Pirmasis Europoje procesas prieš nacius ir Klaipėdos praradimas Viena iš svarbių problemų darėsi nesėkmingas Klaipėdos integravimas, nes Klaipėda niekaip „neprilipo“ prie Lietuvos, o vokiškoji Klaipėdos krašto direktorija labiau klausė Vokietijos nurodymų.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Pirmasis Europoje procesas prieš nacius ir Klaipėdos praradimas Viena iš svarbių problemų darėsi nesėkmingas Klaipėdos integravimas, nes Klaipėda niekaip „neprilipo“ prie Lietuvos, o vokiškoji Klaipėdos krašto direktorija labiau klausė Vokietijos nurodymų. Susikū- rusios dvi vokiečių nacių organizacijos varė antivalstybinę propagandą, ruošėsi sukilimui ir krašto prijungimui prie Vokietijos, terorizavo lietuvių susirinkimus, puldinėjo žydus.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-021

Santrauka: Klaipėda slydo iš Lietuvos kontrolės.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Susikū- rusios dvi vokiečių nacių organizacijos varė antivalstybinę propagandą, ruošėsi sukilimui ir krašto prijungimui prie Vokietijos, terorizavo lietuvių susirinkimus, puldinėjo žydus. Klaipėda slydo iš Lietuvos kontrolės. Siekiant sutramdyti antivalstybinę veiklą, 1934 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-022

Santrauka: Kovo 23-iąją d. Lietuva ir Vokietija pasirašė Klaipėdos teritorijos perdavimo sutartį, karo laivu į Klaipėdą atplaukė A.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kovo 23-iąją d. Lietuva ir Vokietija pasirašė Klaipėdos teritorijos perdavimo sutartį, karo laivu į Klaipėdą atplaukė A. Hitleris ir iš teatro balkono pasakė kalbą džiūgaujantiems vietos vokiečiams.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-024

Santrauka: Pažymėtini Šležo stambesni darbai (at­ spaudai) : 1) «Klaipėdos miesto istorija 1252-1466 » (MŽ, 1933); 2) «Mindaugas-Lietuvos karalius» (t.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Pažymėtini Šležo stambesni darbai (at­ spaudai) : 1) «Klaipėdos miesto istorija 1252-1466 » (MŽ, 1933); 2) «Mindaugas-Lietuvos karalius» (t. p. 1934), ir 3) «Kęstučio šeima » (t. p. 1933).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-025

Santrauka: Nors Klaipėdai nė iš tolo neteko suvaidinti tokios rolės, kuri buvo tekusi prieš lybius ir lat­ vius Rygai ar prie Priegliaus — Karaliaučiui (1254 m.), tačiau Klai­ pėda beveik aklinai uždarė Lietuvai išėjimą į jūrą, juo labiau, kad Prūsų ordinas XIII amž..

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Nors Klaipėdai nė iš tolo neteko suvaidinti tokios rolės, kuri buvo tekusi prieš lybius ir lat­ vius Rygai ar prie Priegliaus — Karaliaučiui (1254 m.), tačiau Klai­ pėda beveik aklinai uždarė Lietuvai išėjimą į jūrą, juo labiau, kad Prūsų ordinas XIII amž. galo užvaldė Nemuno deltą.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-026

Santrauka: Nors Žemaičiai, savo įtakoje laikydami pajūrio plotą, tuojau pat ėmė puldinėti Klaipėdą^137 , tačiau jai, bent teoretiškai, Livo­ nijos ordinas tuoj gavo (1253 m.) platų užnugarį.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Nors Žemaičiai, savo įtakoje laikydami pajūrio plotą, tuojau pat ėmė puldinėti Klaipėdą^137 , tačiau jai, bent teoretiškai, Livo­ nijos ordinas tuoj gavo (1253 m.) platų užnugarį. Dar legatas Vil­ helmas Modenietis buvo nustatęs, jog Kuršas esąs Prūsų žemės tąsa.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-027

Santrauka: Žemaičiai 1402 m. gegužės mėnesį sudegino Klaipėdą, o pats Vytautas Nevėžio žiotyse sugriovė Gotteswerderi^24.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Žemaičiai 1402 m. gegužės mėnesį sudegino Klaipėdą, o pats Vytautas Nevėžio žiotyse sugriovė Gotteswerderi^24. Ordinas vėl susirado talkininkų tarp pačių lietuvių kunigaikš­ čių.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-028

Santrauka: Tik Klaipėda atlaikė žemaičių puolimus^69.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tik Klaipėda atlaikė žemaičių puolimus^69. Ordino vietininkas su savo įgula pasitraukė į Prūsus, savo sostinę — Dubysos pilį pats sudegindamas^70.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-029

Santrauka: Vytautas teigė, jog pati Klaipėda priklausanti Žemaičių plotui^1.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Vytautas teigė, jog pati Klaipėda priklausanti Žemaičių plotui^1. Tuo pat metu, kai kryžiuočiai įrodinėjo, kad dešinysis Nemuno krantas nuo seno tik jiems priklausęs, Vytautas pasistatė tvirtą Veliuonos pilį, o Dubysos žiotyse (Seredžiuje) atstatė Peštvę, nuo XIX amž.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-030

Santrauka: Jogailos ir Vytauto atstovai, prisimindami Žemaitijos sienų ginčus, pažymėjo, jog kryžiuočiai « tuo pačiu būdu laiko užėmę » Klaipėdos pilį, kuri esanti statyta Žemaičių žemėje^32.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jogailos ir Vytauto atstovai, prisimindami Žemaitijos sienų ginčus, pažymėjo, jog kryžiuočiai « tuo pačiu būdu laiko užėmę » Klaipėdos pilį, kuri esanti statyta Žemaičių žemėje^32. Ordino delegacija, kuriai vado­ vavo arkivysk.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-031

Santrauka: 1923 m. Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui-Polovinskui įteiktos špagos geležtėje buvo iškalti lietuvių karo pergalių pavadinimai.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Nepaisant pavojų Vakaruose, Lietuvos

1923 m. Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui-Polovinskui įteiktos špagos geležtės fragmentas, jame iškalti žymiausių lietuvių karo pergalių pavadinimai („1236

2 Mm,

Šiauliai“; „1260 Durbė“; „1410 Griunvaldas“; „1506 Kleckas”: „1514 Orša“; „1554 Ula”; „

1605 Kircholmas”; „1649 Lojovas”; „1854 [klaidinga data turėtų būti 1654] Šklovas“).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-032

Santrauka: 1923 m. Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui-Polovinskui įteiktos špagos geležtėje buvo iškalti lietuvių karo pergalių pavadinimai.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui-Polovinskui įteiktos špagos geležtės fragmentas, jame iškalti žymiausių lietuvių karo pergalių pavadinimai („1236

2 Mm,

Šiauliai“; „1260 Durbė“; „1410 Griunvaldas“; „1506 Kleckas”: „1514 Orša“; „1554 Ula”; „

1605 Kircholmas”; „1649 Lojovas”; „1854 [klaidinga data turėtų būti 1654] Šklovas“).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-033

Santrauka: Jis apvažiavo Že­ maičių kraštą, apklausė vietinių gyventojų, vokiečių liudininkų ir sudarė sienų raportą, kuriame į Žemaitijos ribas įskaitė ne tik Veliuoną, bet ir Klaipėdą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jis apvažiavo Že­ maičių kraštą, apklausė vietinių gyventojų, vokiečių liudininkų ir sudarė sienų raportą, kuriame į Žemaitijos ribas įskaitė ne tik Veliuoną, bet ir Klaipėdą. Visame krašte buvo pripažinta Vy­ tautui teisė statyti pilis ir daryti įvairius sutvirtinimus.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai