Santrauka
Bet visai priešo kariuomenei traukiant į Karšuvą, žemaičiai nėjo jos ginti, o įsibrovė naikinti ordino valdomojo Kuršo. Kraštas tarp Ventos ir Daugavos iki šiol vadinamas Kuršu. Kuršas minimas kaip viena iš vietų, kur tikrieji lietuviai tebgyvena atsikieminėję vienkiemiuose.
Pavadinimai šaltiniuose
- Kuršas
- Kuršu
- Kurland
- Kurše
- Kuržemėj
Laikotarpis ir datos
- tipas: kraštas / pajūrio regionas; regionas
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1244 m. Mindaugas žygyje į Kuršą prie Ambotės atvedė didelę kariuomenę. |
| t-002 1700 m. Šiaurės karo pradžioje Saksonijos kariuomenė įžengė į Kuršą ir apsiautė Rygą. |
| t-003 Mindaugo pajėgos įsiveržė į Kuršą ir su piliadaužėmis nesėkmingai puolė Ordino valdytą Embutės pilį. |
| t-004 1244 m. Mindaugas žygyje į Kuršą prie Ambotės buvo atvedęs didelę kariuomenę. |
| t-005 Nemunas prie Klaipėdos įteka į jūrą ir skiria Prūsiją nuo Rusios, Lietuvos bei Kuršo. |
| t-006 1435 m. spalį žemaičiai Kurše sudegino Durbės pilį ir taip dar kartą smogė Livonijai. |
| t-007 Švedų karalius Olafas, išgirdęs apie danų nesėkmę, siekė iš naujo užvaldyti Kuršą švedams. |
| t-008 1260 m. keturi tūkstančiai lietuvių nuniokojo vieną Kuršo dalį, grobdami, degindami ir išsivesdami belaisvius. |
| t-009 Rimbertas pirmasis paminėjo kuršių vardą, o Hervararsaga Kuršo užvaldymą siejo su švedų karaliumi Ivaru. |
| t-010 Paliauboms pasibaigus, žemaičiai puolė Kuršą ir vėliau Skuodo laukuose sumušė juos persekiojusius riterius. |
| t-011 Žemaičiai puolė Kuršą ir niokojo jį 19 dienų. |
| t-012 Dusburgiečio tekste Nemunas nurodomas kaip Prūsiją nuo Kuršo skirianti riba. |
| t-013 Istorinių laikų angoje kuršiai dar buvo užėmę platų Žemaičių šiaurės vakarų kampą ir Klaipėdos apylinkę. |
| t-014 Dalis Kuršo buvo minima tarp teritorijų, į kurias krypo dviejų Lietuvos politinių grupuočių aspiracijos. |
| t-015 Sapiegų etmonas, iždininkas ir maršalas, paskleidę klaidinantį gandą, iš Vilniaus pasitraukė į Kuršą, Bauskę ir Mintaują. |
| t-016 Švedų karalius Olafas, išgirdęs apie danų nesėkmę, siekė iš naujo užvaldyti Kuršą švedų naudai. |
| t-017 Mindaugo pajėgos įsiveržė į Kuršą ir su piliadaužėmis nesėkmingai puolė Ordino valdytą Embutės pilį. |
| t-018 1700 m. Šiaurės karo pradžioje Saksonijos kariuomenė įžengė į Kuršą ir apsiautė Rygą. |
| t-019 Kurše sudeginus Karšuvos ir Heilsbergo pilis, kariuomenė buvo nuvesta į Žemaitiją, o vėliau į Prūsiją. |
| t-020 Mindaugas tuo žygiu atgavo Žemaitiją bei Kuršą, nusiaubė Sembą ir vėliau Prūsijoje sukėlė karą. |
| t-021 Teodoro Narbuto pasakojime Jarmerikas užgrobė Sembą, paskui Kuršą ir toliau į rytus plytinčius kraštus. |
| t-022 Narbutas rašė, kad kuršiai lietuviškai vadinti Koryones arba Kuryones, o savo kraštą vadino Kurr zemme. |
| t-023 Narbutas pritarė Ksaverui Bogušui, kad islandų sagų chorai arba churai suprastini kaip kuršiai. |
| t-024 Kuršiai visuomet buvo žem dirbiai ir kariai, nes, gyvendami pajūrio žemėse ir būda mi turtingi, buvo priversti nuolat kariauti su skandina vais ir jiems giminingomis gentimis. |
| t-025 1244 m. Mindaugo - „Lietuvos galingo karaliaus“ pajėgos įsiveržė į Kuršą, su piliadaužėmis puolė Ordino anksčiau užvaldytą Embutės pilį, tačiau jos užimti nepavyko. |
| t-026 Vida buvo švedų kilmės bartininko Vidmanto iš Kuršo duktė. |
Ryšiai
- Turėjo valdovą: Ketleris
- Mirties vieta: Burchardas iš Hornhauzeno
- Puolė Kuršą: Mindaugas (valdovas, XIII a.), Žemaičiai
- Buvo žygio kryptis: Mindaugas (valdovas, XIII a.)