Kuršas

Santrauka

Bet visai priešo kariuomenei traukiant į Karšuvą, žemaičiai nėjo jos ginti, o įsibrovė naikinti ordino valdomojo Kuršo. Kraštas tarp Ventos ir Daugavos iki šiol vadinamas Kuršu. Kuršas minimas kaip viena iš vietų, kur tikrieji lietuviai tebgyvena atsikieminėję vienkiemiuose.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-005 Rimbertas pirmasis paminėjo kuršių vardą, o Hervararsaga Kuršo užvaldymą siejo su švedų karaliumi Ivaru.		c-001
t-006 Švedų karalius Olafas, išgirdęs apie danų nesėkmę, siekė iš naujo užvaldyti Kuršą švedų naudai.		c-002
t-007 Istorinių laikų angoje kuršiai dar buvo užėmę platų Žemaičių šiaurės vakarų kampą ir Klaipėdos apylinkę.		c-003
t-008 1244 m. Mindaugas žygyje į Kuršą prie Ambotės atvedė didelę kariuomenę.		c-004
t-009 Paliauboms pasibaigus, žemaičiai puolė Kuršą ir vėliau Skuodo laukuose sumušė juos persekiojusius riterius.		c-005
t-010 Mindaugo - „Lietuvos galingo karaliaus“ pajėgos įsiveržė į Kuršą, su piliadaužėmis puolė Ordino anksčiau užvaldytą Embutės pilį, tačiau jos užimti nepavyko.		c-006
t-011 Tuo tarpu žemaičiai puolė Kuršą ir niokojo jį 19 dienų, husitų ir Lenkijos kariuomenė įsiveržė į Ordino valdas birželio pradžioje, viską naikino ir degino.		c-007
t-012 1435 m. spalį smogta Livonijai dar kartą, kai žemaičiai Kurše sudegino Durbės pilį.		c-008
t-013 Kairiajame Dauguvos krante buvęs Kuršo kunigaikštis Fridrichas Ketleris, matydamas besirikiuojančius lietuvius, savo 300 raitelių įsakė persikelti į dešinįjį krantą.		c-009
t-014 Etmonas, iždininkas ir maršalas vakare pasiekė Vilnių, iš visų savo rūmų suvežė svarbiausias vertybes į dominikonų vienuolyną, kuriame ir pernakvojo, o ryte, paskleidę gandą, kad vyksta į Drują bei Bychovo tvirtovę, iš tikrųjų suskubo trauktis į Kuršą - į.		c-010
t-015 Šiaurės karas 1700 m. Saksonijos kariuomenė įžengė į Kuršą ir apsiautė Rygą.		c-011
t-016 Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo.		c-012
t-017 Apie danų nesėkmę išgirdęs, švedų karalius Olafas panorėjo iš naujo švedams užvaldyti Kuršą.		c-013
t-018 Akivaizdžia Mindaugo karinės jėgos demonstracija yra laikoma tai, kad jis 1244 m. savo žygyje į Kuršą prie Ambotės buvo atvedęs didelę kariuomenę^58.		c-014

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Rimbertas pirmasis paminėjo kuršių vardą, o Hervararsaga Kuršo užvaldymą siejo su švedų karaliumi Ivaru.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Ansgaro, kuris misijų reikalu buvo sustojęs ir Kurše. Kuršiai (Cori), kurių vardą Rimbertas pirmasis pamini, esą anksčiau priklausę švedų valdžiai. Tai patvirtina ir Hervararsaga (apie 675 m.), teigianti, jog Kuršą buvo užvaldęs švedų karalius įvaras.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Švedų karalius Olafas, išgirdęs apie danų nesėkmę, siekė iš naujo užvaldyti Kuršą švedų naudai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Apie danų nesėkmę išgirdęs, švedų karalius Olafas panorėjo iš naujo švedams užvaldyti Kuršą. Jis nusiaubė ir sudegino Kuršių Seeįurgą ir, po aštuonių dienų Apuolės apgulimo, privertė Kuršius jam atiduoti danų grobį, padaryti taiką, mokėti ankstyvesnę duoklę, be to, išreikalavo 30 įkaitų. Pagal vidurinių amžių kronikininkų didelių skaičių « ligą », yra perdėti skaičiai kuršių kovotojų Seeburgo (7000) ir Apuolės (15.000) pilyse.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Istorinių laikų angoje kuršiai dar buvo užėmę platų Žemaičių šiaurės vakarų kampą ir Klaipėdos apylinkę.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Iš XI-XII amž. danų šaltinių (Genealogia regum Danorum; Saxo Grammaticus) yra matoma, jog kuršiai ir sembai protarpiais esą mokėję duoklę ir danams. Istorinių laikų angoje kuršiai dar buvo užėmę platų Žemaičių šiaurės vakarų kampą ir Klaipėdos apylinkę. Vadinamoji Ceklio sritis, kuri priskiriama Kuršiams, siekė ir dešinįjį Ventos krantą (A. Salys).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: 1244 m. Mindaugas žygyje į Kuršą prie Ambotės atvedė didelę kariuomenę.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tik vakarų Europoje galingi ir nepriklausomi kunigaikščiai gaudavo karaliaus titulą^57. Akivaizdžia Mindaugo karinės jėgos demonstracija yra laikoma tai, kad jis 1244 m. savo žygyje į Kuršą prie Ambotės buvo atvedęs didelę kariuomenę^58. Poezijos rimams suderinti vis didelius skaičius vartodamas, Eiliuotinės kronikos autorius rašė, kad Mindaugas ten atvedęs 30.000 karių^59.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Paliauboms pasibaigus, žemaičiai puolė Kuršą ir vėliau Skuodo laukuose sumušė juos persekiojusius riterius.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Paliauboms pasibaigus, jie puolė Kuršą. Kai narsus Kuldingos (Goldingen) komtūras Bernhardas von Haren su gausiu grobiu grįžtantiems žemaičiams Skuodo laukuose pastojo kelią, šie persekiotojus sumušė. Žuvo 33 riteriai^162. Pradėjus kur­ šiams trauktis iš kautynių lauko, pagonių laimėjimas buvo didelis, ir jie, dar labiau padrąsinti, greit antru kartu įsiveržė Kuršan.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Mindaugo - „Lietuvos galingo karaliaus“ pajėgos įsiveržė į Kuršą, su piliadaužėmis puolė Ordino anksčiau užvaldytą Embutės pilį, tačiau jos užimti nepavyko.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Mindaugo - „Lietuvos galingo karaliaus“ pajėgos įsiveržė į Kuršą, su piliadaužė- mis puolė Ordino anksčiau užvaldytą Embutės pilį, tačiau jos užimti nepa- vyko. Kurše tarp lietuvių ir Ordino vyko nuolatinės kovos, abi pusės jų metu pa- tyrė didelių nuostolių. 1245-1246 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Tuo tarpu žemaičiai puolė Kuršą ir niokojo jį 19 dienų, husitų ir Lenkijos kariuomenė įsiveržė į Ordino valdas birželio pradžioje, viską naikino ir degino.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Tuo tar- pu žemaičiai puolė Kuršą ir niokojo jį 19 dienų, husitų ir Lenkijos kariuomenė įsiveržė į Ordino valdas birželio pradžioje, viską naikino ir degino. Tuo metu žemai- čiai puolė Klaipėdą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: 1435 m. spalį smogta Livonijai dar kartą, kai žemaičiai Kurše sudegino Durbės pilį.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1435 m. spalį smogta Livonijai dar kartą, kai žemaičiai Kurše sudegino Durbės pilį.

1435 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Kairiajame Dauguvos krante buvęs Kuršo kunigaikštis Fridrichas Ketleris, matydamas besirikiuojančius lietuvius, savo 300 raitelių įsakė persikelti į dešinįjį krantą.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Kairiajame Dauguvos krante buvęs Kuršo kunigaikštis Fridrichas Ketleris, ma- tydamas besirikiuojančius lietuvius, savo 300 raitelių įsakė persikelti į dešinįjį krantą. Kuršiečiai, kartu su kunigaikščiu, sėkmin- gai perplaukė upę ir prisistatė didžiajam etmonui. Ši akimirka labai pakėlė Lietuvos karių nuotaiką.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Etmonas, iždininkas ir maršalas vakare pasiekė Vilnių, iš visų savo rūmų suvežė svarbiausias vertybes į dominikonų vienuolyną, kuriame ir pernakvojo, o ryte, paskleidę gandą, kad vyksta į Drują bei Bychovo tvirtovę, iš tikrųjų suskubo trauktis į Kuršą - į.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Etmonas, iždininkas ir marša- las vakare pasiekė Vilnių, iš visų savo rūmų suvežė svarbiausias vertybes į dominikonų vienuolyną, kuriame ir pernakvojo, o ryte, paskleidę gandą, kad vyksta į Drują bei Bychovo tvir- tovę, iš tikrųjų suskubo trauktis į Kuršą - į Bauskę ir Mintaują. Juos persekiojęs respublikonų kariuome- nės dalinys įžengė į Vilnių Sapiegoms jau išvykus iš miesto.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Šiaurės karas 1700 m. Saksonijos kariuomenė įžengė į Kuršą ir apsiautė Rygą.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Šiaurės karas

1700 m. Saksonijos kariuomenė įžengė į Kuršą ir apsiautė Rygą. Tačiau švedai sumušė Augusto II sa- jungininkus, danų ir rusų kariuomenes ir, nubloškę saksus nuo Rygos, 1702 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo. Kadangi Lenkijos ir Lietu- vos bendros valstybės pasekmės išliko, lenkiškai kalbantiems lietuviams vis labiau linkstant į lenkų kultūrinę orbitą ir Lenkijos valstybingumo idėją, nesiruošiant konvertuotis į lietuvybę, kristalizavosi Lietuvos ne- priklausomybės siekis etnografiniu pagrindu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Apie danų nesėkmę išgirdęs, švedų karalius Olafas panorėjo iš naujo švedams užvaldyti Kuršą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Apie danų nesėkmę išgirdęs, švedų karalius Olafas panorėjo iš naujo švedams užvaldyti Kuršą. Jis nusiaubė ir sudegino Kuršių Seeįurgą ir, po aštuonių dienų Apuolės apgulimo, privertė Kuršius jam atiduoti danų grobį, padaryti taiką, mokėti ankstyvesnę duoklę, be to, išreikalavo 30 įkaitų. Pagal vidurinių amžių kronikininkų didelių skaičių « ligą », yra perdėti skaičiai kuršių kovotojų Seeburgo (7000) ir Apuolės (15.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Akivaizdžia Mindaugo karinės jėgos demonstracija yra laikoma tai, kad jis 1244 m. savo žygyje į Kuršą prie Ambotės buvo atvedęs didelę kariuomenę^58.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Akivaizdžia Mindaugo karinės jėgos demonstracija yra laikoma tai, kad jis 1244 m. savo žygyje į Kuršą prie Ambotės buvo atvedęs didelę kariuomenę^58. Poezijos rimams suderinti vis didelius skaičius vartodamas, Eiliuotinės kronikos autorius rašė, kad Mindaugas ten atvedęs 30.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Pavadinimai šaltiniuose

• Kuršas
• Kuršu
• Kurland
• Kurše
• Kuržemėj

Laikotarpis ir datos

• tipas: kraštas / pajūrio regionas; regionas