Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Kuršas

LaikotarpisVIIXXIXX675–2000

Žemėlapis

Kraunami ryšiai...

Santrauka

Bet visai priešo kariuomenei traukiant į Karšuvą, žemaičiai nėjo jos ginti, o įsibrovė naikinti ordino valdomojo Kuršo. Kraštas tarp Ventos ir Daugavos iki šiol vadinamas Kuršu. Kuršas minimas kaip viena iš vietų, kur tikrieji lietuviai tebgyvena atsikieminėję vienkiemiuose.

Pavadinimai šaltiniuose

  • Kuršas
  • Kuršu
  • Kurland
  • Kurše
  • Kuržemėj

Laikotarpis ir datos

  • tipas: kraštas / pajūrio regionas; regionas

Teiginiai

Teiginys
t-001 1244 m. Mindaugas žygyje į Kuršą prie Ambotės atvedė didelę kariuomenę.
t-002 1700 m. Šiaurės karo pradžioje Saksonijos kariuomenė įžengė į Kuršą ir apsiautė Rygą.
t-003 Mindaugo pajėgos įsiveržė į Kuršą ir su piliadaužėmis nesėkmingai puolė Ordino valdytą Embutės pilį.
t-004 1244 m. Mindaugas žygyje į Kuršą prie Ambotės buvo atvedęs didelę kariuomenę.
t-005 Nemunas prie Klaipėdos įteka į jūrą ir skiria Prūsiją nuo Rusios, Lietuvos bei Kuršo.
t-006 1435 m. spalį žemaičiai Kurše sudegino Durbės pilį ir taip dar kartą smogė Livonijai.
t-007 Švedų karalius Olafas, išgirdęs apie danų nesėkmę, siekė iš naujo užvaldyti Kuršą švedams.
t-008 1260 m. keturi tūkstančiai lietuvių nuniokojo vieną Kuršo dalį, grobdami, degindami ir išsivesdami belaisvius.
t-009 Rimbertas pirmasis paminėjo kuršių vardą, o Hervararsaga Kuršo užvaldymą siejo su švedų karaliumi Ivaru.
t-010 Paliauboms pasibaigus, žemaičiai puolė Kuršą ir vėliau Skuodo laukuose sumušė juos persekiojusius riterius.
t-011 Žemaičiai puolė Kuršą ir niokojo jį 19 dienų.
t-012 Dusburgiečio tekste Nemunas nurodomas kaip Prūsiją nuo Kuršo skirianti riba.
t-013 Istorinių laikų angoje kuršiai dar buvo užėmę platų Žemaičių šiaurės vakarų kampą ir Klaipėdos apylinkę.
t-014 Dalis Kuršo buvo minima tarp teritorijų, į kurias krypo dviejų Lietuvos politinių grupuočių aspiracijos.
t-015 Sapiegų etmonas, iždininkas ir maršalas, paskleidę klaidinantį gandą, iš Vilniaus pasitraukė į Kuršą, Bauskę ir Mintaują.
t-016 Švedų karalius Olafas, išgirdęs apie danų nesėkmę, siekė iš naujo užvaldyti Kuršą švedų naudai.
t-017 Mindaugo pajėgos įsiveržė į Kuršą ir su piliadaužėmis nesėkmingai puolė Ordino valdytą Embutės pilį.
t-018 1700 m. Šiaurės karo pradžioje Saksonijos kariuomenė įžengė į Kuršą ir apsiautė Rygą.
t-019 Kurše sudeginus Karšuvos ir Heilsbergo pilis, kariuomenė buvo nuvesta į Žemaitiją, o vėliau į Prūsiją.
t-020 Mindaugas tuo žygiu atgavo Žemaitiją bei Kuršą, nusiaubė Sembą ir vėliau Prūsijoje sukėlė karą.
t-021 Teodoro Narbuto pasakojime Jarmerikas užgrobė Sembą, paskui Kuršą ir toliau į rytus plytinčius kraštus.
t-022 Narbutas rašė, kad kuršiai lietuviškai vadinti Koryones arba Kuryones, o savo kraštą vadino Kurr zemme.
t-023 Narbutas pritarė Ksaverui Bogušui, kad islandų sagų chorai arba churai suprastini kaip kuršiai.
t-024 Kuršiai visuomet buvo žem dirbiai ir kariai, nes, gyvendami pajūrio žemėse ir būda mi turtingi, buvo priversti nuolat kariauti su skandina vais ir jiems giminingomis gentimis.
t-025 1244 m. Mindaugo - „Lietuvos galingo karaliaus“ pajėgos įsiveržė į Kuršą, su piliadaužėmis puolė Ordino anksčiau užvaldytą Embutės pilį, tačiau jos užimti nepavyko.
t-026 Vida buvo švedų kilmės bartininko Vidmanto iš Kuršo duktė.

Ryšiai