Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
28 teiginiai29 įrašai5 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
1244 m. Mindaugas žygyje į Kuršą prie Ambotės atvedė didelę kariuomenę. 1700 m. Šiaurės karo pradžioje Saksonijos kariuomenė įžengė į Kuršą ir apsiautė Rygą. Mindaugo pajėgos įsiveržė į Kuršą ir su piliadaužėmis nesėkmingai puolė Ordino valdytą Embutės pilį.
Patikrinti teiginiai
1244 m. Mindaugas žygyje į Kuršą prie Ambotės atvedė didelę kariuomenę.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Akivaizdžia Mindaugo karinės jėgos demonstracija yra laikoma tai,\nkad jis 1244 m. savo žygyje į Kuršą prie Ambotės buvo atvedęs\ndidelę kariuomenę^58. Poezijos rimams suderinti vis didelius skaičius\nvartodamas, Eiliuotinės kronikos autorius rašė, kad Mindaugas ten\natvedęs 30.
Mindaugo pajėgos įsiveržė į Kuršą ir su piliadaužėmis nesėkmingai puolė Ordino valdytą Embutės pilį.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Mindaugo - „Lietuvos galingo karaliaus“ pajėgos įsiveržė į Kuršą, su piliadaužė- mis puolė Ordino anksčiau užvaldytą Embutės pilį, tačiau jos užimti nepa- vyko. Kurše tarp lietuvių ir Ordino vyko nuolatinės kovos, abi pusės jų metu pa- tyrė didelių nuostolių. 1245-1246 m.
1244 m. Mindaugas žygyje į Kuršą prie Ambotės buvo atvedęs didelę kariuomenę.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Akivaizdžia Mindaugo karinės jėgos demonstracija yra laikoma tai,\nkad jis 1244 m. savo žygyje į Kuršą prie Ambotės buvo atvedęs\ndidelę kariuomenę^58. Poezijos rimams suderinti vis didelius skaičius\nvartodamas, Eiliuotinės kronikos autorius rašė, kad Mindaugas ten\natvedęs 30.
1435 m. spalį žemaičiai Kurše sudegino Durbės pilį ir taip dar kartą smogė Livonijai.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1435 m. spalį smogta Livonijai dar kartą,\nkai žemaičiai Kurše sudegino Durbės pilį.\n\n1435 m.
1260 m. keturi tūkstančiai lietuvių nuniokojo vieną Kuršo dalį, grobdami, degindami ir išsivesdami belaisvius.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Kuršo žemėje įvykusį mūšį, kuriame krito 150 brolių ir daugybė krikščio nių 1260 viešpaties metais Livonijos ir Prūsijos broliai suėjo į vieną vietą su stipriomis kariuomenėmis, ketindami nugabenti maisto švento Jurgio pilies broliams; kai artėjo prie šios pilies, atvyko pasiuntinys, pranešdamas, kad keturi tūkstančiai lietuvių 342 Krašto magistras buvo nuo 1259 m. gegužės mėn. iki 1261 m. lapkričio mėn. 343 Karšuvos (D.— terra Carsovie) žemė pietvakarių Žemaitijoje pietuose apie Nemuno—Mituvos santaką siekė Nemuną, pietvakariuose ribojosi su Skalva (apie Sešuvies—Jūros santaką), vakaruose siekė Minijos žemupį, šiaurėje apėmė Jūros ir Akmenos vidupius su dab. Šilale, rytuose ėjo iki Šaltuonos aukštupio (SZM, p. 199— 202). 344 Ordino pilis ant švento Jurgio kalno (D — in monte sancti Georgii) buvo pastatyta, atrodo, deš. Nemuno krante apie dab. Jurbarką, žemiau Mituvos žiočių, kur yra Bišpiliukais vadinama piliavietė (dvi kalvelės Kalnėnų kaimo teritorijoje) (Toeppen M., Historisch.., p. 39; Zajączkowski S., Studya.., p. 35—36; SZM, p. 213—214; LAA, 2, p. 77). nuniokojo vieną Kuršo žemės dalį, degindami, grobstydami ir liedami krikščionių kraują, o sugautas moteris bei vaikus išsivarė su savimi, kartu gabendamiesi daug kitokio grobio.
Rimbertas pirmasis paminėjo kuršių vardą, o Hervararsaga Kuršo užvaldymą siejo su švedų karaliumi Ivaru.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Ansgaro, kuris misijų reikalu buvo sustojęs ir Kurše. Kuršiai (Cori), kurių vardą Rimbertas pirmasis pamini, esą anksčiau priklausę švedų valdžiai. Tai patvirtina ir Hervararsaga (apie 675 m.), teigianti, jog Kuršą buvo užvaldęs švedų karalius įvaras.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 7 | 5 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 6 | 6 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 6 | 5 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 3 | 4 |
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 3 | 4 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 1 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 1 | 1 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 0 | 1 |