vieta

Kuršas

28 teiginiai29 įrašai5 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

1244 m. Mindaugas žygyje į Kuršą prie Ambotės atvedė didelę kariuomenę. 1700 m. Šiaurės karo pradžioje Saksonijos kariuomenė įžengė į Kuršą ir apsiautė Rygą. Mindaugo pajėgos įsiveržė į Kuršą ir su piliadaužėmis nesėkmingai puolė Ordino valdytą Embutės pilį.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001aukstas

1244 m. Mindaugas žygyje į Kuršą prie Ambotės atvedė didelę kariuomenę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Akivaizdžia Mindaugo karinės jėgos demonstracija yra laikoma tai,\nkad jis 1244 m. savo žygyje į Kuršą prie Ambotės buvo atvedęs\ndidelę kariuomenę^58. Poezijos rimams suderinti vis didelius skaičius\nvartodamas, Eiliuotinės kronikos autorius rašė, kad Mindaugas ten\natvedęs 30.
t-003aukstas

Mindaugo pajėgos įsiveržė į Kuršą ir su piliadaužėmis nesėkmingai puolė Ordino valdytą Embutės pilį.

Įrodymai (1)
t-004aukstas

1244 m. Mindaugas žygyje į Kuršą prie Ambotės buvo atvedęs didelę kariuomenę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Akivaizdžia Mindaugo karinės jėgos demonstracija yra laikoma tai,\nkad jis 1244 m. savo žygyje į Kuršą prie Ambotės buvo atvedęs\ndidelę kariuomenę^58. Poezijos rimams suderinti vis didelius skaičius\nvartodamas, Eiliuotinės kronikos autorius rašė, kad Mindaugas ten\natvedęs 30.
t-008aukstas

1260 m. keturi tūkstančiai lietuvių nuniokojo vieną Kuršo dalį, grobdami, degindami ir išsivesdami belaisvius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Kuršo žemėje įvykusį mūšį, kuriame krito 150 brolių ir daugybė krikščio­ nių 1260 viešpaties metais Livonijos ir Prūsijos broliai suėjo į vieną vietą su stipriomis kariuomenėmis, ketindami nugabenti maisto švento Jurgio pilies broliams; kai artėjo prie šios pilies, atvyko pasiuntinys, pranešdamas, kad keturi tūkstančiai lietuvių 342 Krašto magistras buvo nuo 1259 m. gegužės mėn. iki 1261 m. lapkričio mėn. 343 Karšuvos (D.— terra Carsovie) žemė pietvakarių Žemaitijoje pietuose apie Nemuno—Mituvos santaką siekė Nemuną, pietvakariuose ribojosi su Skalva (apie Sešuvies—Jūros santaką), vakaruose siekė Minijos žemupį, šiaurėje apėmė Jūros ir Akmenos vidupius su dab. Šilale, rytuose ėjo iki Šaltuonos aukštupio (SZM, p. 199— 202). 344 Ordino pilis ant švento Jurgio kalno (D — in monte sancti Georgii) buvo pastatyta, atrodo, deš. Nemuno krante apie dab. Jurbarką, žemiau Mituvos žiočių, kur yra Bišpiliukais vadinama piliavietė (dvi kalvelės Kalnėnų kaimo teritorijoje) (Toeppen M., Historisch.., p. 39; Zajączkowski S., Studya.., p. 35—36; SZM, p. 213—214; LAA, 2, p. 77). nuniokojo vieną Kuršo žemės dalį, degindami, grobstydami ir liedami krikščionių kraują, o sugautas moteris bei vaikus išsivarė su savimi, kartu gabendamiesi daug kitokio grobio.
t-009aukstas

Rimbertas pirmasis paminėjo kuršių vardą, o Hervararsaga Kuršo užvaldymą siejo su švedų karaliumi Ivaru.

Įrodymai (1)
Visi teiginiai ir įrodymai (28 teiginiai, 29 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: place

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Turėjo valdovą:
Puolė Kuršą:
Buvo žygio kryptis:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas