Elbingas

PDF 94

Elbingo broliai, kurie laukė atplaukiant tų laivų, didžiai nerimaudami ir visa ko stokodami, pasiuntė atgal laivus ir savo žygūnus, gavę tikslesnių žinių apie padėtį Kulmo žemėje. Kai jie plaukė pro Svečės pilį, Sventopelkas vėl juos užpuolė su daugybe ginklanešių ir 10 laivų. Kunigaikščio kariaunos vadas susigrūmė su broliu Fridrichu iš Veidos289, kitiems vadovavusiu, ir ietimi perdūrė jam žandą, tačiau brolis Fridrichas besigindamas jį nukovė.

PDF 76-77

678). Prūsijos žemės tikintiesiems. Šie laivai padėjo pastatyti dvi pilis: Elbingo ir Baigos ir apsaugoti Gėlo vandens marias241 nuo netikėlių, kurie nuo to laiko nebedrįso čia nė vienas pasirodyti.

PDF 19

Torunės nuorašo pagrindu padarytas ir Elbingo nuorašas. Berlyno karališkosios bibliotekos Kodekse greta kitų yra nevisiškai pilnas Dusburgiečio kronikos nuorašas.

PDF 94

Dar kartų apie tą patį Elbingo broliai, kurie laukė atplaukiant tų laivų, didžiai nerimaudami ir visa ko stokodami, pasiuntė atgal laivus ir savo žygūnus, gavę tikslesnių žinių apie padėtį Kulmo žemėje. Kai jie plaukė pro Svečės pilį, Sventopelkas vėl juos užpuolė su daugybe ginklanešių ir 10 laivų.

PDF 136

Jiems atsitraukiant, atskubėjo priešpriešiais 60 krikščionių vyrų, kuriuos siuntė į pagalbą Elbingo broliai. Išgirdę, kad pilis ir miestas sudeginti, visi drauge patraukė į Elbingą. Valdovas Henrikas, Varmės vyskupas, vėliau, 1279 viešpaties metais, įkūrė Brunsbergo miestą bei pilį toje vietoje, kur ji ir dabar tebestovi415.

PDF 195

Apie brolio Gotfrido, didžiojo magistro, atvykimą, apie tai, kaip jis atsisakė savo pareigų, o buvo išrinktas brolis Zigfridas iš Foichtvangeno 1302 viešpaties metais brolis Gotfridas, didysis magistras, su 50 brolių per Prūsiją atvyko į Livoniją, palikęs ten brolius šiai žemei ginti, kitais metais sugrįžo į Prūsiją ir Elbingo kapituloje atsisakė savo pareigų, nors, sugrįžęs į Vokietiją, lengvapėdiškai sugalvojo vėl jas eiti.

PDF 25

Sitai jis pažymi, kalbėdamas apie prūsų pilių vietas prie Torunės, apie Elbingo pilį to pat vardo upės žiotyse ir jos sunaikinimą (III, 7, 16), apie pirmąsias kryžiuočių pilis Varmės žemėje, Rudino miesto užkariavimus ir kt.

PDF 93

Sventopelkas, Pomeranijos kunigaikštis, sužinojęs, kad Elbinge beveik nebeliko nei brolių, nei miestiečių, sutelkė didelę kariuomenę ir patraukė prie šios pilies bei miesto, ketindamas užimti. Šitai matydamos, moterys, nusisegusios moteriškus papuošalus, pasiryžo imtis vyriško darbo ir, prisisegusios prie šlaunų kalavijus, sulipo į sienas, taip ryžtingai išsirikiuodamos gynybai, kad nė kvapo nebeliko jų lyčiai būdingo trapumo. Todėl kunigaikštis, pamanęs, jog bus sugrįžusi atgal brolių ir miestiečių kariuomenė, pasitraukė sugėdintas.

PDF 147

Apie Elbingo brolių bei miestiečių kovas antrosios atskalūnybės metais ir apie kai kuriuos tikinčiuosius pagudėnus, prisidėjusius prie brolių Kai antrosios atskalūnybės metais stiprėjo krikščionių persekiojimas, kurie ne kurie Pagudės kilmingieji, tiesa, vos keli, nepamiršę geradarybių, patirtų iš magistro ir brolių, paliko tėvonijas449, atvyko su visais savo namais ir šeimyna į Elbingą ir ištikimai susidėjo su broliais. 169 (164).

PDF 147

Apie Liefardo malūno paėmimą ir daugybės Elbingo miestiečių žūtį 1273 viešpaties metais, kai sembai, notangai, bartai ir varmiai pasidavė tikėjimui bei broliams nukamuoti nesibaigiančių žygių bei išlaidų, pagudėnai, ir dabar nemanydami nusileisti, paslėpė savo sutelktą kariuomenę netoli Elbingo viename miške, iš kur keli raiteliai nujojo prie Elbingo miesto ir pasirodė miestiečiams, kurie, nuolatos prie savęs laikydami kovai parengtus ginklus, pasileido jų persekioti ir vieną kitą nukovė.

PDF 77

Apie karą su pagudėnais ir Elbingo pilies pastatymą Iš dievo malonės pavergę pamedėnus, magistras bei broliai ryžosi užgriūti karo audra pagudėnus. Dėl to magistras su broliais ir maldininkais, kuriuos buvo palikęs Meiseno markgrafas, atvyko, pirmiausia išsiuntęs laivus su viskuo, kas būtina statybai, 1237 viešpaties įsikūnijimo metais į Pagudės žemę, į tą salą, kuri, pasak kai kurių, esanti Elbingo upės viduryje, toje vietoje, kur Elbingas įteka į Gėlo vandens marias, ir ten pastatė pilį, kurią pavadino nuo upės vardo Elbingu. Kiti pasakoja, kad ši pilis neilgai trukus buvusi netikėlių sunaikinta, tada ją perkėlė į tą vietą, kur ir dabar yra, o aplinkui išaugo miestas242.

PDF 195

Apie brolio Gotfrido, didžiojo magistro, atvykimą, apie tai, kaip jis atsisakė savo pareigų, o buvo išrinktas brolis Zigfridas iš Foichtvangeno 1302 viešpaties metais brolis Gotfridas, didysis magistras, su 50 brolių per Prūsiją atvyko į Livoniją, palikęs ten brolius šiai žemei ginti, kitais metais sugrįžo į Prūsiją ir Elbingo kapituloje atsisakė savo pareigų, nors, sugrįžęs į Vokietiją, lengvapėdiškai sugalvojo vėl jas eiti.

PDF 77

Apie karą su pagudėnais ir Elbingo pilies pastatymą Iš dievo malonės pavergę pamedėnus, magistras bei broliai ryžosi užgriūti karo audra pagudėnus. Dėl to magistras su broliais ir maldininkais, kuriuos buvo palikęs Meiseno markgrafas, atvyko, pirmiausia išsiuntęs laivus su viskuo, kas būtina statybai, 1237 viešpaties įsikūnijimo metais į Pagudės žemę, į tą salą, kuri, pasak kai kurių, esanti Elbingo upės viduryje, toje vietoje, kur Elbingas įteka į Gėlo vandens marias, ir ten pastatė pilį, kurią pavadino nuo upės vardo Elbingu. Kiti pasakoja, kad ši pilis neilgai trukus buvusi netikėlių sunaikinta, tada ją perkėlė į tą vietą, kur ir dabar yra, o aplinkui išaugo miestas242.

PDF 77

Prūsijos žemės tikintiesiems. Šie laivai padėjo pastatyti dvi pilis: Elbingo ir Baigos ir apsaugoti Gėlo vandens marias241 nuo netikėlių, kurie nuo to laiko nebedrįso čia nė vienas pasirodyti. Tiedu laivai po daugelio metų buvo paskandinti Drūsinės ežere.

PDF 77

Apie karą su pagudėnais ir Elbingo pilies pastatymą Iš dievo malonės pavergę pamedėnus, magistras bei broliai ryžosi užgriūti karo audra pagudėnus. Dėl to magistras su broliais ir maldininkais, kuriuos buvo palikęs Meiseno markgrafas, atvyko, pirmiausia išsiuntęs laivus su viskuo, kas būtina statybai, 1237 viešpaties įsikūnijimo metais į Pagudės žemę, į tą salą, kuri, pasak kai kurių, esanti Elbingo upės viduryje, toje vietoje, kur Elbingas įteka į Gėlo vandens marias, ir ten pastatė pilį, kurią pavadino nuo upės vardo Elbingu. Kiti pasakoja, kad ši pilis neilgai trukus buvusi netikėlių sunaikinta, tada ją perkėlė į tą vietą, kur ir dabar yra, o aplinkui išaugo miestas242.

PDF 105

Žiemą ši kariuomenė atžygiavo į Elbingą, tačiau velnias, žmonių giminės priešas, sumanė išardyti šį žygį vardan tikėjimo, dievo apvaizdos teikiamo žmonių išganymui, jis mat sukurstė viename malūne susiginčyti du vyrus, vieną — iš Saksonijos, o kitą — iš Austrijos, katras pirmas turįs malti, ir štai ne tik kariai bei paprasti žmonės, bet ir karalius, ir kiti kunigaikščiai jau buvo bepakelią ginklus kovai, tačiau Olomouco vyskupas, dievotas ir taikus vyras, pasirūpino, kad nebūtų dingsties ginčui, ir atstatė pirmykštę sandorą. Susitaikius Čekijos karalius nuvedė savo kariuomenę iki Baigos pilies, kur broliai pasistengė surasti vieną seną vyrą, vardu Gedūnas, Visigaudo iš Medenavos321 tėvą, kilusį iš tos jų šakos, kuri vadinama Kandeimu, gerai žinojusį visą Sembos karių galią.

PDF 94

Apie laivų kautynes Brolis Poponas, magistras, rūpindamasis tikinčiaisiais, išleido į kelią su būriu ginklanešių brolį Konradą, vadinamą Bremeriu, liepdamas nuplukdyti į Elbingą tris maisto prikrautus laivus; priartėjęs prie Santyro, jis ten išvydo Sventopelką, kuris jo tykojo su daugybe žmonių ir 20 laivų.

PDF 16

Štai nuo Elbingo brolių iš mūšio lauko išsibėgiojo didelė prūsų kariuomenė, stebuklingai nedidelio kryžiuočių būrelio vietoje išvydusi didžiulę kariuomenę (III, 17). Pats Kristus padėjęs apsuptiems Baigoje broliams, paragindamas vieną prūsą išduoti saviškius (III, 26).

PDF 93

Apie Elbingo pilies ir miesto puolimą Sventopelkas, Pomeranijos kunigaikštis, sužinojęs, kad Elbinge beveik nebeliko nei brolių, nei miestiečių, sutelkė didelę kariuomenę ir patraukė prie šios pilies bei miesto, ketindamas užimti. Šitai matydamos, moterys, nusisegusios moteriškus papuošalus, pasiryžo imtis vyriško darbo ir, prisisegusios prie šlaunų kalavijus, sulipo į sienas, taip ryžtingai išsirikiuodamos gynybai, kad nė kvapo nebeliko jų lyčiai būdingo trapumo.

PDF 77

242 Elbingo (dab. Elbliongas) pilis Elbingo deltos saloje (1298 m dokumente rašoma: werder [...] der da heizet der alde elbinc — CDW, 1, Nr. 77, p. 133) iš pradžių buvo laikino pobūdžio žemių-medžio įtvirtinimai. Vėliau Elbingo deš. krante, priešais salą, imta statyti miestą ir mūrinę pilį. Statybos darbai, spėjama, prasidėjo 1240—1242 m., dėl kovų su prūsais buvo nutraukti, o 1248—1260 m. buvo pastatyta pagrindine pilies dalis čia nuo 1251 m. iki 1309 m. buvo Ordino vykdomosios valdžios Prūsijoje centras — krašto magistro rezidencija.

PDF 77

Apie karą su pagudėnais ir Elbingo pilies pastatymą Iš dievo malonės pavergę pamedėnus, magistras bei broliai ryžosi užgriūti karo audra pagudėnus. Dėl to magistras su broliais ir maldininkais, kuriuos buvo palikęs Meiseno markgrafas, atvyko, pirmiausia išsiuntęs laivus su viskuo, kas būtina statybai, 1237 viešpaties įsikūnijimo metais į Pagudės žemę, į tą salą, kuri, pasak kai kurių, esanti Elbingo upės viduryje, toje vietoje, kur Elbingas įteka į Gėlo vandens marias, ir ten pastatė pilį, kurią pavadino nuo upės vardo Elbingu. Kiti pasakoja, kad ši pilis neilgai trukus buvusi netikėlių sunaikinta, tada ją perkėlė į tą vietą, kur ir dabar yra, o aplinkui išaugo miestas242.

PDF 136

Todėl, sudeginę pilį bei miestą, pasitraukė su savo šeimynomis, tiek beišsinešdami mantos ir namų apyvokos reikmenų, kiek ant pečių galėjo pakelti. Jiems atsitraukiant, atskubėjo priešpriešiais 60 krikščionių vyrų, kuriuos siuntė į pagalbą Elbingo broliai. Išgirdę, kad pilis ir miestas sudeginti, visi drauge patraukė į Elbingą.

PDF 197

1466 m. Torne buvo pasirašyta taika, kuria ordinas pasidarė Lenkijos vasalu ir perleido jai daug žemių. Lenkija atgavo savo Pamarį, Dancigą ir — buvusiam aisčių krašte — Elbingą, Marijenburgą ir visą Varmijos vyskupystę.

PDF 94

Dar kartų apie tą patį Elbingo broliai, kurie laukė atplaukiant tų laivų, didžiai nerimaudami ir visa ko stokodami, pasiuntė atgal laivus ir savo žygūnus, gavę tikslesnių žinių apie padėtį Kulmo žemėje. Kai jie plaukė pro Svečės pilį, Sventopelkas vėl juos užpuolė su daugybe ginklanešių ir 10 laivų. Kunigaikščio kariaunos vadas susigrūmė su broliu Fridrichu iš Veidos289, kitiems vadovavusiu, ir ietimi perdūrė jam žandą, tačiau brolis Fridrichas besigindamas jį nukovė.

PDF 48

Ten, sako jis, Vysla, arba Ysla, yra didelė upis, vienoj pusėj jos gyvena (Weonoland) gudai, antroj pusėj vyčiai, teka ji į Aestų, tai yra Žemaičių, jūrą. Juo į saulėtekį yra antra upis, Ilfing vadinama, taip pat tekanti į Žemaičių jūrą, ant jos skardžio yra prekybos vietovė, vadinama Trusas, į kurią atkeliavęs 7 naktimis irkluodamas dieną ir naktį. Ten buvusi sankrova visų žemaičių prekių, kurios vietoj šiandien vietovė, vadinama Elbingu, arba Elblongu, trakšo.

PDF 336

Rėdytojas kryžėjų, jutęs tą notį savo karėjų, skubinos jų gelbėti, vienok pavėlavo ateiti ir nebkušino pilės, regėdamas tenai stiprią įgulę esant, Sviatopelkas taip pat nairės lauke su juomi grumtis; taip besivangstant abejiems, atėjo kunigaikštis Anhalto su būriu meldžionų kryžėjams pagalbon, kuriuos skelbėjai kryžiaus karės buvo sutelkę Teutonų oj lietuvių ir žemaičių kariauti. Kryžėjai, gavę tokią pagalbą, norėjo į Grevos pilį vėl įsilaužti, kuri jiems didžiai pavoja buvo, būdama rankoj netikėlių, kaipogi Elbingo pilis buvo nuo visų pusių atdara antpuoliams lietuvių, kurių kryžėjai nebgalėjo jau sudrausti nei Pamezonijoj, nei Pagezonijoj. Tą matydamas, Vida, kryžėjų rėdytojas, užsikėto naują pilį įkurti.