Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Sventopelkas

LaikotarpisXIII1217–1254

Žemėlapis

Kraunami ryšiai...

Santrauka

Minimas ir kaip Dusburgiečio „išdaviku“ vadinamas kunigaikštis, ir kaip bendros kovos su Lietuva ir prūsais dalyvis kituose aptariamuose šaltiniuose.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Sventopelkas pastatė Santyro pilį Vyslos ir Nogato santakoje ir joje įkurdino brolių valdinius puldinėjusius vyrus.
t-002 Prūsai išsirinko Sventopelką savo vyresniuoju ir vadu prieš antpuolį į Prūsijos žemutines apygardas.
t-003 Dusburgietis pasakoja, kad Sventopelkas su dviem tūkstančiais karių įsiveržė į Kulmo žemę ir po nesėkmės traukėsi prie laivų.
t-004 Dusburgietis Sventopelką vaizduoja kaip su prūsais bendradarbiavusį „išdaviką“.
t-005 1253 m. Sventopelko karas baigėsi, o Pomeranijos kunigaikštis iki gyvenimo pabaigos laikėsi sutarties su broliais.
t-006 Sventopelkas subūrė du tūkstančius karių, perplukdė juos per Vyslą ir įsibrovė į Kulmo žemę.
t-007 Dusburgietis pasakoja, kad prūsai išsirinko Sventopelką savo vyresniuoju bei vadu.
t-008 Sventopelkas sutelkė savo kariuomenę ir Prūsijos naujakrikščius keršyti broliams dėl jų užimtos pamedėnų pilies.
t-009 Petras Dusburgietis Pamario kunigaikštį Sventopelką vadina išdaviku dėl bendradarbiavimo su prūsais prieš Ordiną.
t-010 1245 m. Sventopelkas pradėjo statyti Sveče pavadintą pilį, turėjusią trukdyti broliams plaukioti Vysla.
t-011 Sventopelkas sutelkė didelę kariuomenę ir patraukė prie Elbingo pilies bei miesto, ketindamas juos užimti.
t-012 1246 m. karo pasakojime Dusburgietis Sventopelkui priskiria kovinę kalbą ir didelius nuostolius.
t-013 Sventopelkas pareiškė nesiliausiąs persekioti savo priešų, jeigu broliai negrąžins jam sūnaus.
t-014 1244 m. atvykus Ordino pastiprinimui, Sventopelkas pabandė susitaikyti su broliais, ir senoji taika buvo atnaujinta.
t-015 Sventopelkas po metų sulaužė taikos sutartį ir su naujakrikščiais atkritėliais bei sūduviais nusiaubė Kulmo žemę.
t-016 Šiame gabale Sventopelkas siejamas su taikos atnaujinimu, nauju jos sulaužymu ir Santyro pilies pastatymu.
t-017 Dusburgietis vaizduoja Sventopelką kaip po mūšio brolių valdinius viliojusį valdovą.
t-018 Sventopelkas pastatė Svečės pilį ir kelis kartus kariavo prieš brolius bei Kazimierą.
t-019 Dusburgietis Sventopelką vaizduoja kaip Prūsijos tikėjimo ir tikinčiųjų persekiotoją.
t-020 Sventopelkas, Pomeranijos kunigaikštis, su broliu Samboru atvyko padėti statyti Marienverderio miestą.
t-021 Dusburgietis pasakoja, kad kitame epizode Sventopelkas su Samboru užstojo prūsams kelius ir prisidėjo prie jų triuškinimo.
t-022 Sventopelkas subūrė du tūkstančius karių, perplukdė juos per Vyslą ir įsibrovė į Kulmo žemę.
t-023 Sventopelkas ragino neseniai Kristaus tikėjimą priėmusius prūsus jėga išvaryti Teutonų ordino brolius iš Prūsijos.
t-024 Sventopelkas per Henriką iš Lichtenšteino skundėsi broliais ir reikalavo grąžinti sūnų, duotą jiems kaip įkaitą.
t-025 Sventopelkas taikos sąlygomis turėjo atiduoti broliams Sartovicų pilį ir įkaitais atsiųsti sūnų Mstivojų, Vimarą ir Vojaką.
t-026 Prieš mirtį Sventopelkas sušaukė savo sūnus ir patarė jiems niekada nesipriešinti Ordino broliams.
t-027 Sventopelkas su kariuomene atvyko stiprinti Marienverderio miesto ir pilies.
t-028 Po brolių pralaimėjimo mūšyje Sventopelkas mėgino įkalbinėjimais ir dovanomis palenkti jų valdinius į savo pusę.
t-029 Sventopelkas, buvęs Pomeranijos kunigaikštis, turėjo keturis sūnus: Mstivojų, Samborą, Vartislavą ir dar vieną sūnų.
t-030 Sventopelkas sudarė sąjungą su prūsais, kad jie išvarytų Teutonų ordino brolius ir kitus krikščionis iš Prūsijos.
t-031 Sventopelkas sutelkė kariuomenę iš savo valdinių ir Prūsijos atsivertėlių ir nusekė paskui atsitraukiančius brolius.
t-032 Prieš mirtį Sventopelkas sušaukė savo sūnus ir patarė jiems niekada nesipriešinti Ordino broliams.
t-033 Pasak Nestoro, poloviečiai visą vasarą laikė apgulę Giurgevo tvirtovę, bet sudarė taiką su Sventopelku.
t-034 Teodoras Narbutas aiškino, kad Giurgevo tvirtovė nebuvo paimta, nes kunigaikštis Sventopelkas sudarė taiką.
t-035 —————————————————— Sventopelkas, minėtasis Pomeranijos kunigaikštis, nieko nelaimėjęs šiomis savo klastingomis vilionėmis, griebėsi kitų priemonių, svaresnių, vildamasis, jog atėjęs tinkamas ir seniai geidžiamas metas, kada jis, nesutikdamas jokio.
t-036 Apie Pomeranijos kunigaikščio Sventopelko mirtį ir jo sūnaus Mstivojaus sukilimą prieš brolius Tais pačiais metais Sventopelkas, Pomeranijos kunigaikštis, atgulė į patalą, o nujausdamas artėjant mirtį, sušaukė savo sūnus ir, sakydamas paskutinę savo valią.

Ryšiai

Atgalinės Nuorodos