Kujavija

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tačiau jie turėjo vieną girtiną ir visiems siūlytiną paprotį: patys\nbūdami netikėliai ir garbindami daugybę dievų, jie vis dėlto gyveno taikoje su savo\n\n 160 Konradas (apie 1187—1247), nuo 1202 m. Mazovijos, Kujavijos, Seradzo ir\nLenčicos, 1229 ir 1241—1243 m. Krokuvos kunigaikštis.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Esą 1288 Liubline, kaip pabrėžia Ipatijaus kronika, kilęs didelis susi­ jaudinimas, nes besiartinanti rusų kariuomenė buvusi palaikyta lietuviais^20. 1291 lietuviai nuteriojo Kujaviją, o kitais metais Pukuveras savo sūnų Vytenį Lenkijon išsiuntė su didele kariuo­ mene^21. Besikaudamas su įsiveržusiais lietuviais 1294 Sochaczewo apylinkėse žuvo Lęčycos kunigaikštis Kazimieras^22.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie laikos nutraukimą ir Kujavijos žemės nuniokojimą Praslinkus tam tikram laikui, Sventopelkas, užmiršęs būti dėkingas už palankumą ir visokiausias malones, kurių broliai ne kartą jam, patekusiam į bėdą, yra teikę, plėšė slaptomis brolių valdinius, vienus žudė, kitus varėsi į nelaisvę ir kitokiais būdais kamavo. Galop, viešai išsižadėjęs taikos, įniko kaip ir seniau persekioti krikščionis ir, sutelkęs didelę kariuomenę, netikėtai įsiveržė į kunigaikščiui Kazimierui priklausomą Kujavijos žemę, ją nuniokojo, degindamas bei grobdamas, o išžudęs daugybę krikščionių, drauge su milžinišku grobiu išsivarė moteris bei vaikus. 300 Greičiausiai pravardė 301 Dab.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

broliams Dobrynės pilį168, dėl kurios jie vėliau buvo pavadinti Dobrynės broliais, ir davė\njiems Kujavijoje žemės plotą, arba dvarą, kuris buvo pavadintas Sedlcais169. Kunigaikštis\nir broliai susitarė, kad jie lygiomis dalimis pasidalysią netikėlių žemę, kurią, viešpaties\npadedami, ateityje pajungsią savo valdžiai.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Antra knygos dalis BAIGIASI PIRMA ŠIOS KNYGOS DALIS PRASIDEDA ANTRA APIE TEUTONŲ ORDINO BROLIŲ ATVYKIMĄ Į PRŪSIJOS ŽEMĘ 1. Apie tai, kaip prūsai niokojo Kulmo žemę Tuo metu, kai kilmingasis bei garbusis valdovas ir kunigaikštis Konradas, didžiai krikščioniškos sielos žmogus, valdė Mazoviją, Kujaviją ir Lenkiją160, gyveno ir Prūsijos vyskupas, vardu Kristijonas, cistersų ordino vienuolis, dieviškojo žodžio sėklą dažnai sėjęs tarp prūsų ir dažnai juos raginęs, kad, pametę stabus, imtų garbinti tikrąjį dievą Jėzų Kristų161. Si sėkla vis dėlto nedavė jokio derliaus, nes krito į negerą dirvą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Dabar Vengrų karalius, laikydamas Kujaviją ir Dobrynę pri­\nklausančias jo suverenitetui ir būdamas valdovas savo vasalo\nVladislovo, panoro ir Dobrynę, ir Kujaviją parduoti Ordinui.\nSu tuo sutiko ir patsai Vladislovas ir jo žmona.