Kujavija

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie laikos nutraukimą ir Kujavijos žemės nuniokojimą Praslinkus tam tikram laikui, Sventopelkas, užmiršęs būti dėkingas už palankumą ir visokiausias malones, kurių broliai ne kartą jam, patekusiam į bėdą, yra teikę, plėšė slaptomis brolių valdinius, vienus žudė, kitus varėsi į nelaisvę ir kitokiais būdais kamavo. Galop, viešai išsižadėjęs taikos, įniko kaip ir seniau persekioti krikščionis ir, sutelkęs didelę kariuomenę, netikėtai įsiveržė į kunigaikščiui Kazimierui priklausomą Kujavijos žemę, ją nuniokojo, degindamas bei grobdamas, o išžudęs daugybę krikščionių, drauge su milžinišku grobiu išsivarė moteris bei vaikus. 300 Greičiausiai pravardė 301 Dab.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie laikos nutraukimą ir Kujavijos žemės nuniokojimą Praslinkus tam tikram laikui, Sventopelkas, užmiršęs būti dėkingas už palankumą ir visokiausias malones, kurių broliai ne kartą jam, patekusiam į bėdą, yra teikę, plėšė slaptomis brolių valdinius, vienus žudė, kitus varėsi į nelaisvę ir kitokiais būdais kamavo. Galop, viešai išsižadėjęs taikos, įniko kaip ir seniau persekioti krikščionis ir, sutelkęs didelę kariuomenę, netikėtai įsiveržė į kunigaikščiui Kazimierui priklausomą Kujavijos žemę, ją nuniokojo, degindamas bei grobdamas, o išžudęs daugybę krikščionių, drauge su milžinišku grobiu išsivarė moteris bei vaikus. 300 Greičiausiai pravardė 301 Dab.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Esą 1288 Liubline, kaip pabrėžia Ipatijaus kronika, kilęs didelis susijaudinimas, nes besiartinanti rusų kariuomenė buvusi palaikyta lietuviais^20. 1291 lietuviai nuteriojo Kujaviją, o kitais metais Pukuveras savo sūnų Vytenį Lenkijon išsiuntė su didele kariuomene^21. Besikaudamas su įsiveržusiais lietuviais 1294 Sochaczewo apylinkėse žuvo Lęčycos kunigaikštis Kazimieras^22.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Dabar Vengrų karalius, laikydamas Kujaviją ir Dobrynę priklausančias jo suverenitetui ir būdamas valdovas savo vasalo Vladislovo, panoro ir Dobrynę, ir Kujaviją parduoti Ordinui. Su tuo sutiko ir patsai Vladislovas ir jo žmona.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Antra knygos dalis BAIGIASI PIRMA ŠIOS KNYGOS DALIS PRASIDEDA ANTRA APIE TEUTONŲ ORDINO BROLIŲ ATVYKIMĄ Į PRŪSIJOS ŽEMĘ 1. Apie tai, kaip prūsai niokojo Kulmo žemę Tuo metu, kai kilmingasis bei garbusis valdovas ir kunigaikštis Konradas, didžiai krikščioniškos sielos žmogus, valdė Mazoviją, Kujaviją ir Lenkiją160, gyveno ir Prūsijos vyskupas, vardu Kristijonas, cistersų ordino vienuolis, dieviškojo žodžio sėklą dažnai sėjęs tarp prūsų ir dažnai juos raginęs, kad, pametę stabus, imtų garbinti tikrąjį dievą Jėzų Kristų161. Si sėkla vis dėlto nedavė jokio derliaus, nes krito į negerą dirvą.

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Lygia dalia patsai didysis mistras kaip įmanąs steigė pašalpą kryžeiviams, bet, iki nesutraukiant jiems tas galybes, Sviatopelkas su didžia kariauna, persikėlęs per Yslą, ties Toninę antpuolė pasalu kryžėjų kariauną ties Golubu padrevency. Paskui gulė į Kujaviją ir tenai sariodamas visame krašte, sugriejęs didį grobį, grįžo namon, varydamas daugybes imtinių motriškų ir vaikų. Tas jo antpuolis taip staigus buvo, jog niekas jo nedrįso ne vien ramdyti, bet ir mojuoti.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Vėliau, laikui bėgant, slavų gentys, vienos i*š labiausiai civilizuotų, nes gyveno Dnestro žemupyje ir nuo seno turėjo ryšių su graikais, Juodosios jūros pakrančių kolonistais, vadinamais tiritais, vadintos Antae, o Nestoro pavadintos tiverais, tiverėnais, be to, gausios gyventojų skaičiumi, išplėtė savo gyvenvietes prie Dnepro, ypač jo vidurupyje; iš čia kilo įvairiai pavadintos slavų, polianų, suličių, severianų ir kitų gentys. Tie, kurie apsigyveno Chue, slaviškai vadinamo Kuje, miesto apylinkėse, vadinosi kujavais1. Iš tiesų truputį vėliau jie iškeliavo Vyslos žemupio link ir įsikūrė jos kairiojoje pakrantėje, dar ir šiandien, žinomoje Kujavijoje, nepalikdami prie Dnepro net savo pavadinimo pėdsakų.