Santrauka
Dusburgietis teigia, kad pasikvietė pas save iš Lenkijos kunigaikštį Kazimierą275 bei Kališo kunigaikštį ir brolius ir patarė jiems traukti su kariuomene prieš Sventopelką. Dusburgietis teigia, kad apie naują Sventopelko karą ir susidūrimą prie Renzeno Kadangi žmogaus pojūčiai visados linkę į bloga ir žmogus, nors ir pasenęs, nelengvai 275 Kujavijos kunigaikštis. Dusburgietis teigia, kad galop, nutaręs slepiamą piktumą atvirai parodyti, surinko stiprią kariuomenę ir įsibrovė į Kujaviją, kunigaikščio Kazimiero žemę, kurią, degindamas ir plėšdamas, baisiai sunaikino, daugybę krikščionių išsivarydamas į nelaisvę bei išžudydamas, galop sugrįžo.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Dusburgietis teigia, kad pasikvietė pas save iš Lenkijos kunigaikštį Kazimierą275 bei Kališo kunigaikštį ir brolius ir patarė jiems traukti su kariuomene prieš Sventopelką. | c-001 | |
| t-002 Dusburgietis teigia, kad apie naują Sventopelko karą ir susidūrimą prie Renzeno Kadangi žmogaus pojūčiai visados linkę į bloga ir žmogus, nors ir pasenęs, nelengvai 275 Kujavijos kunigaikštis. | c-002 | |
| t-003 Dusburgietis teigia, kad galop, nutaręs slepiamą piktumą atvirai parodyti, surinko stiprią kariuomenę ir įsibrovė į Kujaviją, kunigaikščio Kazimiero žemę, kurią, degindamas ir plėšdamas, baisiai sunaikino, daugybę krikščionių išsivarydamas į nelaisvę bei išžudydamas, galop sugrįžo. | c-003 | |
| t-004 Dusburgietis teigia, kad kai ši žinia pasiekė magistrą, jis įsakė Kulmo broliams plaukti laivais žemyn, o pats su Torunės broliais bei kunigaikščiu Kazimieru nutarė traukti su kariuomene į šią vietą. | c-004 | |
| t-005 Dusburgietis teigia, kad juos išvydę, lenkai išsigandę visi išlakstė, išskyrus vieną riterį Martyną iš Krušvicos, vėliavininką, bei kunigaikštį Kazimierą, kuris nutarė tuoj pat kviestis į pagalbą Henriką iš Lichtenšteino. | c-005 | |
| t-006 Dusburgietis teigia, kad apie Lenkijos žemės apiplėšimą Pukuveras, Lietuvos karalius, tais pačiais metais pasiuntė savo sūnų Vytenį538 su didele kariuomene į Lenkiją, į Bresto žemę539; kai jie ten pridarė daug žalos, galybę žmonių nukovę bei paėmę į nelaisvę, išdeginę bei išgrobstę. | c-006 | |
| t-007 Dusburgietis teigia, kad po to, kai jie ėmė trauktis atgal, Kazimieras, Lenkijos kunigaikštis, sielvartaudamas dėl savo žmonių žūties, leidosi jų persekioti su tūkstančiu ir aštuoniais šimtais vyrų. | c-007 | |
| t-008 Dusburgietis teigia, kad šitai sužinojęs, Mazovijos kunigaikštis Boleslovas man nesuprantamais sumetimais sudarė kuriam laikui tarp krikščionių ir netikėlių paliaubas, jų metu lenkai, nesitikėdami jokių pavojų, ramiai sau dirbo visokius darbus, tuo tarpu lietuviai, nutraukę šį. | c-007 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad pasikvietė pas save iš Lenkijos kunigaikštį Kazimierą275 bei Kališo kunigaikštį ir brolius ir patarė jiems traukti su kariuomene prieš Sventopelką.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
pasikvietė pas save iš Lenkijos kunigaikštį Kazimierą275 bei Kališo kunigaikštį ir brolius ir patarė jiems traukti su kariuomene prieš Sventopelką. Paklausę šių nurodymų, jie su didele kariuomene ir patraukė prie Naklo pilies276, prisistatė ten palapinių ir įsikūrė karo stovyklą, pasidarė apsiausties mašinų bei kitokių karo įtaisų ir paruošė visa, kas reikalinga miestams pulti, taip baisiai nugąsdindami pilėnus, jog šie atidavė broliams pilį su sąlyga, kad jiems su manta gyviems būsią leista išeiti. Įkurdinę joje brolių ir ginklanešių sargybą, su likusia kariuomenės dalimi jie įsibrovė į Pomeranijos žemę, švaistydamiesi po ją nuo krašto iki krašto, bet ne kaip geri šeimininkai, o atvirkščiai: viską, kas ugnimi deginama, sudegino, daugybę gyventojų išžudė, išsivedė į nelaisvę moteris bei vaikus ir, pasigrobę didžiulį grobį, sugrįžo atgal.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie naują Sventopelko karą ir susidūrimą prie Renzeno Kadangi žmogaus pojūčiai visados linkę į bloga ir žmogus, nors ir pasenęs, nelengvai 275 Kujavijos kunigaikštis.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
- Apie naują Sventopelko karą ir susidūrimą prie Renzeno
Kadangi žmogaus pojūčiai visados linkę į bloga ir žmogus, nors ir pasenęs, nelengvai 275 Kujavijos kunigaikštis. 276 Naklas, Naklo—į vakarus nuo Bidgoščiaus.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad galop, nutaręs slepiamą piktumą atvirai parodyti, surinko stiprią kariuomenę ir įsibrovė į Kujaviją, kunigaikščio Kazimiero žemę, kurią, degindamas ir plėšdamas, baisiai sunaikino, daugybę krikščionių išsivarydamas į nelaisvę bei išžudydamas, galop sugrįžo.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Tačiau iš įgimto piktumo nesiliovė klastingai ir slaptai persekiojęs brolių bei tikinčiųjų ir nieko neėmė į galvą, kai broliai jam šitai prikaišiojo. Galop, nutaręs slepiamą piktumą atvirai parodyti, surinko stiprią kariuomenę ir įsibrovė į Kujaviją, kunigaikščio Kazimiero žemę, kurią, degindamas ir plėšdamas, baisiai sunaikino, daugybę krikščionių išsivarydamas į nelaisvę bei išžudydamas, galop sugrįžo paėmęs daug grobio ir kitokių gėrybių. Kai jam dėl šito buvo prikaišiojama, jis atsakė: nei popiežiaus, nei imperatoriaus, nei kito kurio žmogaus nepaisydamas, jis nesiliausiąs persekioti savo priešų, be to, pridūrė: „Grąžinkite man sūnų, jei norite su manimi gyventi taikiai“.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad kai ši žinia pasiekė magistrą, jis įsakė Kulmo broliams plaukti laivais žemyn, o pats su Torunės broliais bei kunigaikščiu Kazimieru nutarė traukti su kariuomene į šią vietą.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kadangi klastinga piktybė ir piktas vylius neša džiaugsmą niekšingiems žmonėms, kai jie gali daryti blogus darbus, ir skatina dar didesnėms blogybėms, todėl ir Sventopelkas, be galo didžiuodamasis Santyro pilimi, pastatyta kenkti tikėjimui ir tikintiesiems, pradėjo statyti prieš dabartinį Kulmo miestą naują pilį, pavadintą Sveče285 ir turėjusią trukdyti broliams plaukioti Vysla aukštyn ir žemyn. Kai ši žinia pasiekė magistrą, jis įsakė Kulmo broliams plaukti laivais žemyn, o pats su Torunės broliais bei kunigaikščiu Kazimieru nutarė traukti su kariuomene į šią vietą. Jis mat norėjo neleisti statyti čia pilies.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad juos išvydę, lenkai išsigandę visi išlakstė, išskyrus vieną riterį Martyną iš Krušvicos, vėliavininką, bei kunigaikštį Kazimierą, kuris nutarė tuoj pat kviestis į pagalbą Henriką iš Lichtenšteino.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Šitai išvydęs, valdovas Henrikas iš Lichtenšteino staiga užgriuvo priešus ir sugrąžino į pirmykštę vietą atimtą grobį. Apie tai sužinojęs, Sventopelkas paskubėjo saviesiems į pagalbą su trimis raitelių būriais. Juos išvydę, lenkai išsigandę visi išlakstė, išskyrus vieną riterį Martyną iš Krušvicos, vėliavininką, bei kunigaikštį Kazimierą, kuris nutarė tuoj pat kviestis į pagalbą Henriką iš Lichtenšteino.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie Lenkijos žemės apiplėšimą Pukuveras, Lietuvos karalius, tais pačiais metais pasiuntė savo sūnų Vytenį538 su didele kariuomene į Lenkiją, į Bresto žemę539; kai jie ten pridarė daug žalos, galybę žmonių nukovę bei paėmę į nelaisvę, išdeginę bei išgrobstę.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
248 (241). Apie Lenkijos žemės apiplėšimą
Pukuveras, Lietuvos karalius, tais pačiais metais pasiuntė savo sūnų Vytenį538 su didele kariuomene į Lenkiją, į Bresto žemę539; kai jie ten pridarė daug žalos, galybę žmonių nukovę bei paėmę į nelaisvę, išdeginę bei išgrobstę, Kazimieras bei Lokietka, Lenkijos kunigaikščiai, nerimaudami dėl savo žmonių likimo, paprašė brolį Meinhardą, Prūsijos magistrą, pagalbos. Kai šis atvyko su didele kariuomene ir užpuolė netikėlius, minėtieji kunigaikščiai pasileido bėgti su visais savo lenkais.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad po to, kai jie ėmė trauktis atgal, Kazimieras, Lenkijos kunigaikštis, sielvartaudamas dėl savo žmonių žūties, leidosi jų persekioti su tūkstančiu ir aštuoniais šimtais vyrų.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Tais pačiais metais Vytenis, Lietuvos karaliaus sūnus, įsibrovė su aštuoniais šimtais vyrų į Lenkijos žemę540 ir per sekmines (birželio 6), kai Lenčicos bažnyčios kanauninkai, kunigai ir kiti dvasininkai, apsivilkę iškilmių arnotais, ėjo procesiją, žiauriai juos užpuolė, o bažnyčioje nužudė 400 krikščionių, kunigų ir prelatų; kitus, kuriuos panorėjo, išsivarė į nelaisvę; jie arnotus, taures ir kitokius bažnytinius indus pavartojo, niekindami dievą, neleistiniems reikalams, pavertė pelenais bažnyčią drauge su joje buvusiais sakramentais, be to, nusiaubę visas apylinkes bei išžudę daug dievo žmonių, išsivarė tokią galybę belaisvių, kad per dalybas kiekvienam lietuviui teko 20 krikščionių. Po to, kai jie ėmė trauktis atgal, Kazimieras, Lenkijos kunigaikštis, sielvartaudamas dėl savo žmonių žūties, leidosi jų persekioti su tūkstančiu ir aštuoniais šimtais vyrų. Šitai sužinojęs, Mazovijos kunigaikštis Boleslovas man nesuprantamais sumetimais sudarė kuriam laikui tarp krikščionių ir netikėlių paliaubas, jų metu lenkai, nesitikėdami jokių pavojų, ramiai sau dirbo visokius darbus, tuo tarpu lietuviai, nutraukę šį paliaubų susitarimą, užpuolė juos ir nužudė kunigaikštį Kazimierą bei visus jo žmones, išskyrus vieną karį, kuris paspruko, kad galėtų kitiems apie tai papasakoti.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |