Kazimieras

PDF 96

Šitai išvydęs, valdovas Henrikas iš Lichtenšteino staiga užgriuvo priešus ir sugrąžino į pirmykštę vietą atimtą grobį. Apie tai sužinojęs, Sventopelkas paskubėjo saviesiems į pagalbą su trimis raitelių būriais. Juos išvydę, lenkai išsigandę visi išlakstė, išskyrus vieną riterį Martyną iš Krušvicos, vėliavininką, bei kunigaikštį Kazimierą, kuris nutarė tuoj pat kviestis į pagalbą Henriką iš Lichtenšteino.

PDF 183

Apie baisų Lenkijos žemės nusiaubimą ir apie daugybės tūkstančių krikščio­ nių nužudymą bei paėmimą į nelaisvę Tais pačiais metais Vytenis, Lietuvos karaliaus sūnus, įsibrovė su aštuoniais šimtais vyrų į Lenkijos žemę540 ir per sekmines (birželio 6), kai Lenčicos bažnyčios kanauninkai, kunigai ir kiti dvasininkai, apsivilkę iškilmių arnotais, ėjo procesiją, žiauriai juos užpuolė, o bažnyčioje nužudė 400 krikščionių, kunigų ir prelatų; kitus, kuriuos panorėjo, išsivarė į nelaisvę; jie arnotus, taures ir kitokius bažnytinius indus pavartojo, niekindami dievą, neleistiniems reikalams, pavertė pelenais bažnyčią drauge su joje buvusiais sakramentais, be to, nusiaubę visas apylinkes bei išžudę daug dievo žmonių, išsivarė tokią galybę belaisvių, kad per dalybas kiekvienam lietuviui teko 20 krikščionių. Po to, kai jie ėmė trauktis atgal, Kazimieras, Lenkijos kunigaikštis, sielvartaudamas dėl savo žmonių žūties, leidosi jų persekioti su tūkstančiu ir aštuoniais šimtais vyrų. Šitai sužinojęs, Mazovijos kunigaikštis Boleslovas man nesuprantamais sumetimais sudarė kuriam laikui tarp krikščionių ir netikėlių paliaubas, jų metu lenkai, nesitikėdami jokių pavojų, ramiai sau dirbo visokius darbus, tuo tarpu lietuviai, nutraukę šį paliaubų susitarimą, užpuolė juos ir nužudė kunigaikštį Kazimierą bei visus jo žmones, išskyrus vieną karį, kuris paspruko, kad galėtų kitiems apie tai papasakoti.

PDF 183

Apie baisų Lenkijos žemės nusiaubimą ir apie daugybės tūkstančių krikščio­ nių nužudymą bei paėmimą į nelaisvę Tais pačiais metais Vytenis, Lietuvos karaliaus sūnus, įsibrovė su aštuoniais šimtais vyrų į Lenkijos žemę540 ir per sekmines (birželio 6), kai Lenčicos bažnyčios kanauninkai, kunigai ir kiti dvasininkai, apsivilkę iškilmių arnotais, ėjo procesiją, žiauriai juos užpuolė, o bažnyčioje nužudė 400 krikščionių, kunigų ir prelatų; kitus, kuriuos panorėjo, išsivarė į nelaisvę; jie arnotus, taures ir kitokius bažnytinius indus pavartojo, niekindami dievą, neleistiniems reikalams, pavertė pelenais bažnyčią drauge su joje buvusiais sakramentais, be to, nusiaubę visas apylinkes bei išžudę daug dievo žmonių, išsivarė tokią galybę belaisvių, kad per dalybas kiekvienam lietuviui teko 20 krikščionių. Po to, kai jie ėmė trauktis atgal, Kazimieras, Lenkijos kunigaikštis, sielvartaudamas dėl savo žmonių žūties, leidosi jų persekioti su tūkstančiu ir aštuoniais šimtais vyrų. Šitai sužinojęs, Mazovijos kunigaikštis Boleslovas man nesuprantamais sumetimais sudarė kuriam laikui tarp krikščionių ir netikėlių paliaubas, jų metu lenkai, nesitikėdami jokių pavojų, ramiai sau dirbo visokius darbus, tuo tarpu lietuviai, nutraukę šį paliaubų susitarimą, užpuolė juos ir nužudė kunigaikštį Kazimierą bei visus jo žmones, išskyrus vieną karį, kuris paspruko, kad galėtų kitiems apie tai papasakoti.

PDF 92

Kai ši žinia pasiekė magistrą, jis įsakė Kulmo broliams\nplaukti laivais žemyn, o pats su Torunės broliais bei kunigaikščiu Kazimieru nutarė\ntraukti su kariuomene į šią vietą. Jis mat norėjo neleisti statyti čia pilies.

PDF 88

pasikvietė pas save iš Lenkijos kunigaikštį Kazimierą275 bei Kališo kunigaikštį ir brolius\nir patarė jiems traukti su kariuomene prieš Sventopelką. Paklausę šių nurodymų, jie\nsu didele kariuomene ir patraukė prie Naklo pilies276, prisistatė ten palapinių ir įsikūrė\nkaro stovyklą, pasidarė apsiausties mašinų bei kitokių karo įtaisų ir paruošė visa, kas\nreikalinga miestams pulti, taip baisiai nugąsdindami pilėnus, jog šie atidavė broliams\npilį su sąlyga, kad jiems su manta gyviems būsią leista išeiti.

PDF 92

Galop, nutaręs slepiamą piktumą atvirai parodyti, surinko stiprią kariuomenę\nir įsibrovė į Kujaviją, kunigaikščio Kazimiero žemę, kurią, degindamas ir plėšdamas,\nbaisiai sunaikino, daugybę krikščionių išsivarydamas į nelaisvę bei išžudydamas, galop\nsugrįžo paėmęs daug grobio ir kitokių gėrybių. Kai jam dėl šito buvo prikaišiojama, jis\natsakė: nei popiežiaus, nei imperatoriaus, nei kito kurio žmogaus nepaisydamas, jis\nnesiliausiąs persekioti savo priešų, be to, pridūrė: „Grąžinkite man sūnų, jei norite su\nmanimi gyventi taikiai“.

PDF 89

40. Apie naują Sventopelko karą ir susidūrimą prie Renzeno\n\n Kadangi žmogaus pojūčiai visados linkę į bloga ir žmogus, nors ir pasenęs, nelengvai\n 275 Kujavijos kunigaikštis.\n 276 Naklas, Naklo—į vakarus nuo Bidgoščiaus.

PDF 92

Galop, nutaręs slepiamą piktumą atvirai parodyti, surinko stiprią kariuomenę\nir įsibrovė į Kujaviją, kunigaikščio Kazimiero žemę, kurią, degindamas ir plėšdamas,\nbaisiai sunaikino, daugybę krikščionių išsivarydamas į nelaisvę bei išžudydamas, galop\nsugrįžo paėmęs daug grobio ir kitokių gėrybių. Kai jam dėl šito buvo prikaišiojama, jis\natsakė: nei popiežiaus, nei imperatoriaus, nei kito kurio žmogaus nepaisydamas, jis\nnesiliausiąs persekioti savo priešų, be to, pridūrė: „Grąžinkite man sūnų, jei norite su\nmanimi gyventi taikiai“.