asmuo

Kazimieras

Kujavijos kunigaikštis

8 teiginiai10 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 8 teiginiai ir visi 10 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–12 iš 12 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Kunigaikštis Kazimieras nusprendė kviesti Henriką iš Lichtenšteino į pagalbą, kai lenkai išsigando Sventopelko raitelių.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 96

Šitai išvydęs, valdovas Henrikas iš Lichtenšteino staiga užgriuvo priešus ir sugrąžino į pirmykštę vietą atimtą grobį. Apie tai sužinojęs, Sventopelkas paskubėjo saviesiems į pagalbą su trimis raitelių būriais. Juos išvydę, lenkai išsigandę visi išlakstė, išskyrus vieną riterį Martyną iš Krušvicos, vėliavininką, bei kunigaikštį Kazimierą, kuris nutarė tuoj pat kviestis į pagalbą Henriką iš Lichtenšteino.
t-002aukstas

Kazimieras, Lenkijos kunigaikštis, su 1800 vyrų leidosi persekioti iš Lenkijos besitraukiančių lietuvių.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 183

Apie baisų Lenkijos žemės nusiaubimą ir apie daugybės tūkstančių krikščio­ nių nužudymą bei paėmimą į nelaisvę Tais pačiais metais Vytenis, Lietuvos karaliaus sūnus, įsibrovė su aštuoniais šimtais vyrų į Lenkijos žemę540 ir per sekmines (birželio 6), kai Lenčicos bažnyčios kanauninkai, kunigai ir kiti dvasininkai, apsivilkę iškilmių arnotais, ėjo procesiją, žiauriai juos užpuolė, o bažnyčioje nužudė 400 krikščionių, kunigų ir prelatų; kitus, kuriuos panorėjo, išsivarė į nelaisvę; jie arnotus, taures ir kitokius bažnytinius indus pavartojo, niekindami dievą, neleistiniems reikalams, pavertė pelenais bažnyčią drauge su joje buvusiais sakramentais, be to, nusiaubę visas apylinkes bei išžudę daug dievo žmonių, išsivarė tokią galybę belaisvių, kad per dalybas kiekvienam lietuviui teko 20 krikščionių. Po to, kai jie ėmė trauktis atgal, Kazimieras, Lenkijos kunigaikštis, sielvartaudamas dėl savo žmonių žūties, leidosi jų persekioti su tūkstančiu ir aštuoniais šimtais vyrų. Šitai sužinojęs, Mazovijos kunigaikštis Boleslovas man nesuprantamais sumetimais sudarė kuriam laikui tarp krikščionių ir netikėlių paliaubas, jų metu lenkai, nesitikėdami jokių pavojų, ramiai sau dirbo visokius darbus, tuo tarpu lietuviai, nutraukę šį paliaubų susitarimą, užpuolė juos ir nužudė kunigaikštį Kazimierą bei visus jo žmones, išskyrus vieną karį, kuris paspruko, kad galėtų kitiems apie tai papasakoti.
t-003vidutinis

Lietuviai, nutraukę paliaubas, nužudė kunigaikštį Kazimierą ir visus jo žmones, išskyrus vieną karį.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 183

Apie baisų Lenkijos žemės nusiaubimą ir apie daugybės tūkstančių krikščio­ nių nužudymą bei paėmimą į nelaisvę Tais pačiais metais Vytenis, Lietuvos karaliaus sūnus, įsibrovė su aštuoniais šimtais vyrų į Lenkijos žemę540 ir per sekmines (birželio 6), kai Lenčicos bažnyčios kanauninkai, kunigai ir kiti dvasininkai, apsivilkę iškilmių arnotais, ėjo procesiją, žiauriai juos užpuolė, o bažnyčioje nužudė 400 krikščionių, kunigų ir prelatų; kitus, kuriuos panorėjo, išsivarė į nelaisvę; jie arnotus, taures ir kitokius bažnytinius indus pavartojo, niekindami dievą, neleistiniems reikalams, pavertė pelenais bažnyčią drauge su joje buvusiais sakramentais, be to, nusiaubę visas apylinkes bei išžudę daug dievo žmonių, išsivarė tokią galybę belaisvių, kad per dalybas kiekvienam lietuviui teko 20 krikščionių. Po to, kai jie ėmė trauktis atgal, Kazimieras, Lenkijos kunigaikštis, sielvartaudamas dėl savo žmonių žūties, leidosi jų persekioti su tūkstančiu ir aštuoniais šimtais vyrų. Šitai sužinojęs, Mazovijos kunigaikštis Boleslovas man nesuprantamais sumetimais sudarė kuriam laikui tarp krikščionių ir netikėlių paliaubas, jų metu lenkai, nesitikėdami jokių pavojų, ramiai sau dirbo visokius darbus, tuo tarpu lietuviai, nutraukę šį paliaubų susitarimą, užpuolė juos ir nužudė kunigaikštį Kazimierą bei visus jo žmones, išskyrus vieną karį, kuris paspruko, kad galėtų kitiems apie tai papasakoti.
t-004vidutinis

Magistras su Torunės broliais ir kunigaikščiu Kazimieru ketino žygiuoti prieš Sventopelko statomą Sveče pilį.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 92

Kai ši žinia pasiekė magistrą, jis įsakė Kulmo broliams\nplaukti laivais žemyn, o pats su Torunės broliais bei kunigaikščiu Kazimieru nutarė\ntraukti su kariuomene į šią vietą. Jis mat norėjo neleisti statyti čia pilies.
t-005vidutinis

Lenkijos kunigaikštis Kazimieras buvo pakviestas žygiuoti su kariuomene prieš Sventopelką.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 88

pasikvietė pas save iš Lenkijos kunigaikštį Kazimierą275 bei Kališo kunigaikštį ir brolius\nir patarė jiems traukti su kariuomene prieš Sventopelką. Paklausę šių nurodymų, jie\nsu didele kariuomene ir patraukė prie Naklo pilies276, prisistatė ten palapinių ir įsikūrė\nkaro stovyklą, pasidarė apsiausties mašinų bei kitokių karo įtaisų ir paruošė visa, kas\nreikalinga miestams pulti, taip baisiai nugąsdindami pilėnus, jog šie atidavė broliams\npilį su sąlyga, kad jiems su manta gyviems būsią leista išeiti.
t-006aukstas

Sventopelkas įsibrovė į kunigaikščio Kazimiero žemę Kujaviją ir ją nusiaubė degindamas bei plėšdamas.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 92

Galop, nutaręs slepiamą piktumą atvirai parodyti, surinko stiprią kariuomenę\nir įsibrovė į Kujaviją, kunigaikščio Kazimiero žemę, kurią, degindamas ir plėšdamas,\nbaisiai sunaikino, daugybę krikščionių išsivarydamas į nelaisvę bei išžudydamas, galop\nsugrįžo paėmęs daug grobio ir kitokių gėrybių. Kai jam dėl šito buvo prikaišiojama, jis\natsakė: nei popiežiaus, nei imperatoriaus, nei kito kurio žmogaus nepaisydamas, jis\nnesiliausiąs persekioti savo priešų, be to, pridūrė: „Grąžinkite man sūnų, jei norite su\nmanimi gyventi taikiai“.
t-007vidutinis

Apie naują Sventopelko karą ir susidūrimą prie Renzeno Kadangi žmogaus pojūčiai visados linkę į bloga ir žmogus, nors ir pasenęs, nelengvai 275 Kujavijos kunigaikštis.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 89

40. Apie naują Sventopelko karą ir susidūrimą prie Renzeno\n\n Kadangi žmogaus pojūčiai visados linkę į bloga ir žmogus, nors ir pasenęs, nelengvai\n 275 Kujavijos kunigaikštis.\n 276 Naklas, Naklo—į vakarus nuo Bidgoščiaus.
t-008vidutinis

Kazimieras (Kujavijos kunigaikštis) žemino tikėjimą ir tikinčiuosius!

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 92

Galop, nutaręs slepiamą piktumą atvirai parodyti, surinko stiprią kariuomenę\nir įsibrovė į Kujaviją, kunigaikščio Kazimiero žemę, kurią, degindamas ir plėšdamas,\nbaisiai sunaikino, daugybę krikščionių išsivarydamas į nelaisvę bei išžudydamas, galop\nsugrįžo paėmęs daug grobio ir kitokių gėrybių. Kai jam dėl šito buvo prikaišiojama, jis\natsakė: nei popiežiaus, nei imperatoriaus, nei kito kurio žmogaus nepaisydamas, jis\nnesiliausiąs persekioti savo priešų, be to, pridūrė: „Grąžinkite man sūnų, jei norite su\nmanimi gyventi taikiai“.
c-64744Citatos

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 183

Apie Lenkijos žemės apiplėšimą\n\n Pukuveras, Lietuvos karalius, tais pačiais metais pasiuntė savo sūnų Vytenį538 su didele\nkariuomene į Lenkiją, į Bresto žemę539; kai jie ten pridarė daug žalos, galybę žmonių\nnukovę bei paėmę į nelaisvę, išdeginę bei išgrobstę, Kazimieras bei Lokietka, Lenkijos\nkunigaikščiai, nerimaudami dėl savo žmonių likimo, paprašė brolį Meinhardą, Prūsijos\nmagistrą, pagalbos. Kai šis atvyko su didele kariuomene ir užpuolė netikėlius, minėtieji\nkunigaikščiai pasileido bėgti su visais savo lenkais.
c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

46(45). Apie Svečės pilies pastatymą ir jos užpuolimą Todėl broliai, matydami, jog jiems gresia nauji karai, atsižadėjo Sartovicų pilies ir ją su visa kuo perdavė savo bičiuliui Samborui, Sventopelko sūnui1. Kokie keisti, kokie be galo nuostabūs dalykai: vaikai stojo prieš savo tėvą dėl šio žiaurumo, su kuriuo jis žemino tikėjimą ir tikinčiuosius!
t-009Reikšmingi paminėjimai

Susietas teiginys: t-009

c-005Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

248 (241). Apie Lenkijos žemės apiplėšimą Pukuveras, Lietuvos karalius, tais pačiais metais pasiuntė savo sūnų Vytenį538 su didele kariuomene į Lenkiją, į Bresto žemę539; kai jie ten pridarė daug žalos, galybę žmonių nukovę bei paėmę į nelaisvę, išdeginę bei išgrobstę, Kazimieras bei Lokietka, Lenkijos kunigaikščiai, nerimaudami dėl savo žmonių likimo, paprašė brolį Meinhardą, Prūsijos magistrą, pagalbos. Kai šis atvyko su didele kariuomene ir užpuolė netikėlius, minėtieji kunigaikščiai pasileido bėgti su visais savo lenkais.