Pomeranija

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Dar XVI-XV amž. Lietuvoje žalvario buvo tiek maža, kad visi įrankiai buvo dar akmeniniai. Tik Pomeranijoje, Vyslos žemupyje bei Sembos pusiasalyje pasimaišė vienas kitas importuotas dirbinys. Veliuonoje surastas kotinis durklas iš žalvario skirtinas apie 1400 m. pr.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Dar kartą apie brolių laimėtą mūšį, kuriame vėl buvo nukauta 1500 Pomerani­ jos [vyrų] Kai apaštališkojo sosto legatas293 pats paskelbė kryžiaus karą ir kai įsakė kitiems jį skelbti karalystėse bei provincijose, skirtose tam reikalui, 1246 m. Prūsijos žemės kančios sujaudino Vokietijos kunigaikščius bei kilminguosius, o Austrijos kunigaikštis294 pasiuntė jiems talkinti savo stalininką Druzigerį su didele kariuomene ir su įgudusiais kariauti vyrais, be to, atvyko riteris Henrikas iš Lichtenšteino, o su juo daug maldininkų. Magistras ir broliai su jais bei su kunigaikščiu Kazimieru ir su savaisiais įsibrovė į Pomeranijos žemę ir, devynetą dienų ir naktų tai viena, tai kita kryptimi smogdami stiprius ir žiaurius smūgius, taip ją nusiaubė, kad nebeliko ten nė vieno kampelio, kurio nebūtų nuniokoję plėšimais ir gaisrais.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Vysla — tai upė, atitekanti nuo\nKrokuvos į Pomeranijos žemę; prie Gdansko185 pilies įtekėdama į jūrą, ji atskiria Lenkiją\nbei Pomeraniją nuo Prūsijos186. Nemunas — taip pat upė, prasidedanti Rusios valdose,\no prie Klaipėdos pilies bei miesto įtekanti į jūrą, ji taip pat atskiria Prūsiją nuo Rusios,\nLietuvos ir Kuršo187.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Taip ir Hanzos miestai, kaip Anklamas, Stralsundas, Greifsval­\ndas, Greifenbergas suteikė lietuvių ir lenkų pirkliams panašias\nprivilegijas^2 ). Kiek vėliau (1396) pats Vytautas padarė laisvos\nprekybos sutartis su Štetino (Pomeranijos) hercogu—Rygos ar­\nkivyskupu elektu ir Dorpato vyskupu Ditrichu III Damerau.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie taikos atkūrimą tarp Sventopelko ir brolių\n\n Kai Pomeranijos žemė teisingojo viešpaties valia tapo šitaip nuniokota, kunigaikštis\nSventopelkas, kuris anksčiau kaip riaumojantis liūtas suko ratą po rato, bausdamasis\nsunaikinti brolius bei tikėjimo daigyną, per didelį ir gausų krikščionių kraujo praliejimą\npasodintą Prūsijos žemėje, dabar it jaukus avinėlis, nuleidęs akis ir nukoręs galvą,\nnuolankiai paprašė brolius, kad teiktųsi jam vėl parodyti savo įprastą maloningąjį\npalankumą.