Santyras

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kristijono misijai padėjo Danijos\nkaraliaus Voldemaro II 1210 m. žygis prieš Prūsiją ir Sembą, turėjusias kuriam laikui\npripažinti Danijos feodalų valdžią, Kristijono būstine tapo Santyras (vieni mano, kad\ntai buvusi vietinio prūso dovana, kiti — kad Santyrą su gretimomis žemėmis Kristijonui\ndovanojęs Gdansko kunigaikštis Mščujus, ketinęs panaudoti cistersų misiją savo\npolitiniams tikslams). Čia apie 1212 m., matyt, buvęs įkurtas reguliarus vienuolynas.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Sventopelkas su savo kariuomene priėjo\nSantyro pilį ir ten įsirengė stovyklą, pasiųsdamas į priekį daug karių bei ginklanešių,\nkurie turėjo ištirti, ar Kristburgo pilis yra apsupta. Kristburgo broliai šiuos karius užpuolė\nir daug jų išžudė, o kiti, balsu šaukdami, leidosi bėgti link savo valdovo Sventopelko\nkariuomenės.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie laivų kautynes\n\n Brolis Poponas, magistras, rūpindamasis tikinčiaisiais, išleido į kelią su būriu ginklanešių\nbrolį Konradą, vadinamą Bremeriu, liepdamas nuplukdyti į Elbingą tris maisto prikrautus\nlaivus; priartėjęs prie Santyro, jis ten išvydo Sventopelką, kuris jo tykojo su daugybe\nžmonių ir 20 laivų. Juos pamatęs, brolis Konradas neišsigando lyg koks bailys, o kaip\nkilnios širdies viešpačiu pasitikįs karys smarkiai ir narsiai užpuolė juos su visais savo\nlaivais, irkluotojų greitai varomais, ir paskandino daugelį kunigaikščio laivų, o kitus stipriai\nsužalojo.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kadangi\nklastinga piktybė ir piktas vylius neša džiaugsmą niekšingiems žmonėms, kai jie gali\ndaryti blogus darbus, ir skatina dar didesnėms blogybėms, todėl ir Sventopelkas, be galo\ndidžiuodamasis Santyro pilimi, pastatyta kenkti tikėjimui ir tikintiesiems, pradėjo statyti\nprieš dabartinį Kulmo miestą naują pilį, pavadintą Sveče285 ir turėjusią trukdyti broliams\nplaukioti Vysla aukštyn ir žemyn. Kai ši žinia pasiekė magistrą, jis įsakė Kulmo broliams\nplaukti laivais žemyn, o pats su Torunės broliais bei kunigaikščiu Kazimieru nutarė\ntraukti su kariuomene į šią vietą.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Marienburgo pilies pastatymą\n\n 1280 viešpaties metais Santyro pilis, pakeitus jos vardą bei vietą, buvo perkelta ten,\nkur dabar tebestovi, ir pavadinta Marienburgu, tai yra šventos Marijos pilimi, kurios\nšlovei bei garbei ji čia ir buvo perkelta500.\n\n\n\n\n 209 (204).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šitai padarę, broliai išleido pasiuntinius pas apaštališkojo sosto legatą ir didįjį magistrą, pranešdami jiems apie naują karą ir Prūsijos žemės padėtį. Šitai išgirdęs, 1245 legatas pats paskelbė kryžiaus karą prieš minėtąjį tironą ir įsakė jį skelbti apaštališkojo sosto vardu įvairiose karalystėse bei provincijose. Kadangi klastinga piktybė ir piktas vylius neša džiaugsmą niekšingiems žmonėms, kai jie gali daryti blogus darbus, ir skatina dar didesnėms blogybėms, todėl ir Sventopelkas, be galo didžiuodamasis Santyro pilimi, pastatyta kenkti tikėjimui ir tikintiesiems, pradėjo statyti prieš dabartinį Kulmo miestą naują pilį, pavadintą Sveče285 ir turėjusią trukdyti broliams plaukioti Vysla aukštyn ir žemyn.