Petras Dusburgietis Santyro pilį apibūdino kaip pastatytą kenkti tikėjimui ir tikintiesiems.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 92
Kadangi\nklastinga piktybė ir piktas vylius neša džiaugsmą niekšingiems žmonėms, kai jie gali\ndaryti blogus darbus, ir skatina dar didesnėms blogybėms, todėl ir Sventopelkas, be galo\ndidžiuodamasis Santyro pilimi, pastatyta kenkti tikėjimui ir tikintiesiems, pradėjo statyti\nprieš dabartinį Kulmo miestą naują pilį, pavadintą Sveče285 ir turėjusią trukdyti broliams\nplaukioti Vysla aukštyn ir žemyn. Kai ši žinia pasiekė magistrą, jis įsakė Kulmo broliams\nplaukti laivais žemyn, o pats su Torunės broliais bei kunigaikščiu Kazimieru nutarė\ntraukti su kariuomene į šią vietą.
Santyras tapo Kristijono būstine, o apie 1212 m. čia, matyt, buvo įkurtas reguliarus vienuolynas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 42
Kristijono misijai padėjo Danijos\nkaraliaus Voldemaro II 1210 m. žygis prieš Prūsiją ir Sembą, turėjusias kuriam laikui\npripažinti Danijos feodalų valdžią, Kristijono būstine tapo Santyras (vieni mano, kad\ntai buvusi vietinio prūso dovana, kiti — kad Santyrą su gretimomis žemėmis Kristijonui\ndovanojęs Gdansko kunigaikštis Mščujus, ketinęs panaudoti cistersų misiją savo\npolitiniams tikslams). Čia apie 1212 m., matyt, buvęs įkurtas reguliarus vienuolynas.
1280 m. Santyro pilis buvo perkelta į naują vietą ir pavadinta Marienburgu, arba šventos Marijos pilimi.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 167
Apie Marienburgo pilies pastatymą\n\n 1280 viešpaties metais Santyro pilis, pakeitus jos vardą bei vietą, buvo perkelta ten,\nkur dabar tebestovi, ir pavadinta Marienburgu, tai yra šventos Marijos pilimi, kurios\nšlovei bei garbei ji čia ir buvo perkelta500.\n\n\n\n\n 209 (204).
Sventopelkas su kariuomene priėjo Santyro pilį ir ten įsirengė stovyklą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 101
Sventopelkas su savo kariuomene priėjo\nSantyro pilį ir ten įsirengė stovyklą, pasiųsdamas į priekį daug karių bei ginklanešių,\nkurie turėjo ištirti, ar Kristburgo pilis yra apsupta. Kristburgo broliai šiuos karius užpuolė\nir daug jų išžudė, o kiti, balsu šaukdami, leidosi bėgti link savo valdovo Sventopelko\nkariuomenės.
Prie Santyro Konradas Bremeris pamatė jo tykojusį Sventopelką su daugybe žmonių ir 20 laivų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 94
Apie laivų kautynes\n\n Brolis Poponas, magistras, rūpindamasis tikinčiaisiais, išleido į kelią su būriu ginklanešių\nbrolį Konradą, vadinamą Bremeriu, liepdamas nuplukdyti į Elbingą tris maisto prikrautus\nlaivus; priartėjęs prie Santyro, jis ten išvydo Sventopelką, kuris jo tykojo su daugybe\nžmonių ir 20 laivų. Juos pamatęs, brolis Konradas neišsigando lyg koks bailys, o kaip\nkilnios širdies viešpačiu pasitikįs karys smarkiai ir narsiai užpuolė juos su visais savo\nlaivais, irkluotojų greitai varomais, ir paskandino daugelį kunigaikščio laivų, o kitus stipriai\nsužalojo.
Santyro pilis buvo pastatyta Vyslos ir Nogato santakoje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 92
Šitai padarę, broliai išleido pasiuntinius pas apaštališkojo sosto legatą ir didįjį magistrą, pranešdami jiems apie naują karą ir Prūsijos žemės padėtį. Šitai išgirdęs, 1245 legatas pats paskelbė kryžiaus karą prieš minėtąjį tironą ir įsakė jį skelbti apaštališkojo sosto vardu įvairiose karalystėse bei provincijose. Kadangi klastinga piktybė ir piktas vylius neša džiaugsmą niekšingiems žmonėms, kai jie gali daryti blogus darbus, ir skatina dar didesnėms blogybėms, todėl ir Sventopelkas, be galo didžiuodamasis Santyro pilimi, pastatyta kenkti tikėjimui ir tikintiesiems, pradėjo statyti prieš dabartinį Kulmo miestą naują pilį, pavadintą Sveče285 ir turėjusią trukdyti broliams plaukioti Vysla aukštyn ir žemyn.
Kadangi klastinga piktybė ir piktas vylius neša džiaugsmą niekšingiems žmonėms, kai jie gali daryti blogus darbus, ir skatina dar didesnėms blogybėms, todėl ir Sventopelkas, be galo didžiuodamasis Santyro pilimi, pastatyta kenkti tikėjimui ir tikintiesiems.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 92
Šitai padarę, broliai išleido pasiuntinius pas apaštališkojo sosto legatą ir didįjį magistrą, pranešdami jiems apie naują karą ir Prūsijos žemės padėtį. Šitai išgirdęs, 1245 legatas pats paskelbė kryžiaus karą prieš minėtąjį tironą ir įsakė jį skelbti apaštališkojo sosto vardu įvairiose karalystėse bei provincijose. Kadangi klastinga piktybė ir piktas vylius neša džiaugsmą niekšingiems žmonėms, kai jie gali daryti blogus darbus, ir skatina dar didesnėms blogybėms, todėl ir Sventopelkas, be galo didžiuodamasis Santyro pilimi, pastatyta kenkti tikėjimui ir tikintiesiems, pradėjo statyti prieš dabartinį Kulmo miestą naują pilį, pavadintą Sveče285 ir turėjusią trukdyti broliams plaukioti Vysla aukštyn ir žemyn.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
50 (49). Apie laivų kautynes Brolis Poponas, magistras, rūpindamasis tikinčiaisiais, išleido į kelią su būriu ginklanešių brolį Konradą, vadinamą Bremeriu, liepdamas nuplukdyti į Elbingą tris maisto prikrautus laivus; priartėjęs prie Santyro, jis ten išvydo Sventopelką, kuris jo tykojo su daugybe žmonių ir 20 laivų. Juos pamatęs, brolis Konradas neišsigando lyg koks bailys, o kaip kilnios širdies viešpačiu pasitikįs karys smarkiai ir narsiai užpuolė juos su visais savo laivais, irkluotojų greitai varomais, ir paskandino daugelį kunigaikščio laivų, o kitus stipriai sužalojo.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
208 (203). Apie Marienburgo pilies pastatymą 1280 viešpaties metais Santyro pilis, pakeitus jos vardą bei vietą, buvo perkelta ten, kur dabar tebestovi, ir pavadinta Marienburgu, tai yra šventos Marijos pilimi, kurios šlovei bei garbei ji čia ir buvo perkelta500. 209 (204).