Santrauka
Kovodamas prieš giminingų lietuviams pagonių prūsų gentis Mozūrijos kunigaikštis Konradas 1230 m. pakvietė kurtis Kulmo žemėje prie Vyslos Vokiečių ordino riterius (kryžiuočius). Savo tėvonija jis vadina beveik visas prūsų žemes iki dešiniojo Vyslos intako Osos, už kurios piečiau jau buvo tik Kulmo žemė, mozūrų kunigaikščių dovanota vokiečiams.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Divanas Klokinis ir pagudėnas Linkas su didele kariuomene įsibrovė į Kulmo žemę. |
| t-002 Dusburgietis nutyli lenkų ir kryžiuočių ginčus dėl Kulmo žemės dovanojimo pobūdžio bei apimties. |
| t-003 Istoriografijoje vyrauja nuomonė, kad Dusburgietis perdėjo Kulmo žemės nusiaubimo mastą. |
| t-004 Sventopelkas su dviem tūkstančiais karių perplaukė Vyslą, įsibrovė į Kulmo žemę ir ją nusiaubė per dvi dienas bei naktis. |
| t-005 Ordino įsikūrimas Mazovijos kunigaikščio Konrado dovanotoje Kulmo žemėje laikomas Ordino veiklos Prūsijoje pagrindu. |
| t-006 Anlanto kunigaikštis perkėlė Kulmo miestą nuo senosios pilies į kalvą, taip siekdamas padaryti Kulmo žemę saugesnę. |
| t-007 Magistras Hermanas pasiuntė Konradą iš Landsbergo ir dar vieną brolį apžiūrėti Kulmo žemės. |
| t-008 „Pranešime“ kalbama apie Vokiečių ordino pakvietimą ir Kulmo žemės užrašymą broliams. |
| t-009 Kulmo žemė rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1222 m., o jos vardas įsitvirtino XIII a. 3–4 dešimtmečiais. |
| t-010 Druzigeriui Torunėje paskelbus klaidingą žinią apie kariuomenės žūtį, Kulmo žemėje ir Lenkijoje kilo didelis krikščionių raudojimas. |
| t-011 1231 m. Ordino magistras persikėlė per Vyslą į Kulmo žemę, pastatė Torunės pilį ir pradėjo sistemingą agresiją prieš prūsus. |
| t-012 Kulmo žemę mozūrų kunigaikščiai buvo dovanoję vokiečiams. |
| t-013 Prūsai su didele kariuomene nusiaubė Kulmo žemę ir patraukė prie Osos pakrantėje stovėjusios Belichovo pilies. |
| t-014 XIII a., prieš kryžiuočių atsikraustymą į Pavyslį, Kulmo žemė vėl buvo prūsų rankose. |
| t-015 Dusburgietis nutyli, kad Lietuvos kariuomenė dalyvavo bendroje kovoje prieš Ordiną jau pirmojo prūsų sukilimo pradžioje (1243 m.), kai buvo nusiaubta Kulmo žemė ir Ordino pajėgos sutriuškintos mūšio lauke. |
| t-016 Sūduvių vadas Skomantas su didele sūduvių ir rusų kariuomene devynias dienas siaubė Kulmo žemę. |
| t-017 Prūsai po kelerių metų nusiaubė Kulmo žemę, pavertė ją dykra, o krikščionis išžudė arba išsivarė į nelaisvę. |
| t-018 1231 m. Ordino magistras persikėlė per Vyslą į Kulmo žemę, pastatė Torunės pilį ir pradėjo sistemingą agresiją prieš prūsus. |
| t-019 1222 ir 1230 m. dokumentuose Kulmo žemė apibūdinama kaip teritorija tarp Osos, Vyslos ir Drėvantos. |
| t-020 Sventopelkas su dviem tūkstančiais karių perplaukė Vyslą, įsibrovė į Kulmo žemę ir ją nusiaubė per dvi dienas bei naktis. |
Ryšiai
- Puolė Kulmo žemę: Linkas, Sventopelkas