Dusburgietis teigia, kad vartislavas įstojo į Teutonų ordiną broliu ir anksčiau minėtosios kunigaikštystės dalį, kuri jam atiteko, atidavė labdarybės tikslais Teutonų ordino broliams Prūsijoje.
Vartislavas įstojo į Teutonų ordiną broliu ir anksčiau\nminėtosios kunigaikštystės dalį, kuri jam atiteko, atidavė labdarybės tikslais Teutonų\nordino broliams Prūsijoje. Samboras, matydamas, kad iš savo dalies negalėsiąs gyventi\ntaip iškilniai, kaip dera jo padėties žmogui, atidavė ją broliams, kad šie jį bei jo šeimyną\nvisa kuo aprūpintų.
Valdymie- rais jos buvo sūnūs kunig. Mestvino: Sviatopelkas, Samboras, Ratiboras ir Vartislavas, tie broliai buvo kraštu pasidaliję. Sviatopelkas, vyriausiasis šūnus, valdė saulėtekinę dalį ir Danske savo buveinę turėjo, nuo ko Dansko kunigaikščiu vadinos.
Mistras, jutęs Vartislavą, kunigaikštį Pamario, sukerštus su Vla dislovu, karalium Lenkų, tuojau ir su juorni sanda ras padarė, viens antram žadėdamu taikinėti ir ypa čiai su neprieteliais nekariauti neigi sandarauti.
Negana dar nė to buvo. Mistras, jutęs Vartislavą, kunigaikštį Pamario, sukerštus su Vla dislovu, karalium Lenkų, tuojau ir su juorni sanda ras padarė, viens antram žadėdamu taikinėti ir ypa čiai su neprieteliais nekariauti neigi sandarauti. Tuo tarpu karė su lenkais skaistyn vien reiškės, o Lie tuvoj skelbė didžiai stipriai ginkluojantis, kaipogi Vladislovas, tardamos eisiąs Pamario užimti, sutrau kęs stiprią kariauną į Kujaviją, puolė staiga į Mo zūrų ą ir visą kraštą, kurio kunigaikštis bendra vos su kryžėjais, nuteriojo ir, į Plocko pilį įsigrūdęs, sudegino ir didį grobį sugriejo lig kryžėjams ant pagalbos ateinant.