vieta

Galinda

8 teiginiai10 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Dusburgietis teigia, kad pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ (Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba (Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia), Bárta ir Plikoji Bárta (Bartha. Dusburgietis teigia, kad olštiną) vakaruose iki Nagutino (Negocino) ir Snervų ežerų rytuose (rytinė siena su jotvingiais nėra aiški; galindų žemės galėjo būti ir už šių ežerų, iki Lego upės); siena su Barta ėjo kiek į šiaurę nuo dab.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Galindos žemė buvo į pietus nuo Bartos, nuo Alnos aukštumos vakaruose iki Nagutino ir Snervų ežerų rytuose.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

T., ja į pietus nuo Bartos, nuo Alnos (dab. Lynos) aukštumos (apie dab. Olštiną) vakaruose iki Nagutino (Negocino) ir Snervų ežerų rytuose (rytinė siena su jotvingiais nėra aiški; galindų žemės galėjo būti ir už šių ežerų, iki Lego upės); siena su Barta ėjo kiek į šiaurę nuo dab. Biskupeco, pietuose žemė siekė dab.
t-002vidutinis

Narbutas pasakojo, kad supykdyti kaimynai nuniokojo Galindą taip, jog kraštas daugeliui metų liko beveik negyvenamas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Šie, patikėję žynės žodžiu, tuojau sutelkė\nvyrus, tinkamus karui, užpuolė netolimą krikščionių kraštą,\nbaisiai ten siautėjo ir buvo begrįžtą su neapsakomu grobiu.\nTačiau beeinančius juos staiga puolė krikščionys ir išmušė vi­\nsus iki vieno. O jų šalį užpuolė supykdyti kaimynai ir taip nu­\nniokojo, kad Galinda daugeliui metų paliko beveik negyve­\nnama.
t-003vidutinis

1253 m. kryžiuočiai, siekdami lengviau užimti Sembą, pirmiausia turėjo užkariauti Galindą ir atskirti jotvingius nuo Panemunės kraštų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

123 Kai 1253 metų pradžioje susiklostė draugiški Pamario kunigaikščių ir kryžiuočių santykiai, kurie laidavo jiems saugumą nuo Vyslos pusės, jie tuojau pat ėmė stengtis užkariauti Prūsiją. Ypač vokiečių godumą skatino tur­ tinga Sembos provincija, bet šie atkaklūs bandymai ją užkariauti nepavyko. IŠ kaimyninių provincijų jiems grėsė toks pavojus, kad, norint lengviau užimti Sembą, pirmiau­ sia reikėjo užimti kitą Bartos dalį, užkariauti Galindą, sutramdyti jotvingius ir nutraukti j*ų ryšius su Panemu­ nės kraštais.
t-004vidutinis

Narbutas Galindą apibūdino kaip vieną seniausių provincijų, kadaise plačiau besidriekusią Mazovijos ir Polesės link.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Rytuose ji\nribojosi su Sūduva, pietuose — su Mazovija, vakaruo­\nse — su Hokerlandija ir Varmija, o šiaurėje — su Barta.\nGalinda buvo viena seniausių provincijų, kitados nepa­\n254\n\n## Puslapis 265\n\nlyginti plačiau driekėsi į Mazovijos ir Polesės pusę; ji\nnusipelnė detalių senovės geografų tyrinėjimų. Galindų\ngentys nuo seno buvo gausios ir karingos, plačiai žino­\nmos, kai kurių žinių apie jas pateikėme šio veikalo pir­\nmame tome, skyriuje „Pranašystės“; čia ¡papasakosime\napie kitus žinomus dalykus.
t-005vidutinis

Galindos vakarinė siena prasidėjo prie Sasavos žemės, Hohenšteino ir Noidenburgo, o Alnos upe ribojosi su Varmija.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Galinda Galindos, septintos provincijos, pietuose buvo Barta, vakaruose jos siena prasidėjo prie Sasavos žemės, nuo Hohenšteino ir Noidenburgo, prie Alnos versmių ir ta pačia upe ribojosi su Varmija. Jos šiaurėje taip pat buvo Barta, vadinasi, siena driekėsi nuo Rezlio Rastenburgo link. Pietuose jos kaimynė buvo Mazovija, bet didesnė krašto dalis, šiandien priklausanti Lenkijos Karalystei, tuomet priklausė Galindai.
t-006vidutinis

Galindų krašte, klestinčiame dėl ilgos taikos, taip padau gėjo žmonių, kad jie vos galėjo sutilpti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Apie vieną iš jų tokį pasakojimą paliko Dus- burgietis. Galindų krašte, klestinčiame dėl ilgos taikos, taip padau­ gėjo žmonių, kad jie vos galėjo sutilpti. Tuomet krašto seniū­ nai nutarė, kad moteriškos lyties kūdikiai kurį laiką privalą būti žudomi paliekant vien berniukus karo reikalui.
Visi teiginiai ir įrodymai (8 teiginiai, 10 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: place

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puolė Galindą:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas