Santrauka
Savo Geografijoje jis paminėjo, kad už venetų gyveną « galindai ir sudinai ir stavanai ligi alanų; už jų igilionai… ) 104 I SKYRIUS: LIETUVOS PROISTORĖ teminimuose prūsų giminių pavadinimuose : galindai (« Galindite ») ir sūduviai (« Sudowite »). Su jau Ptolomėjaus minimais galindais yra tapatinama Ipati jaus kronikoje du kartu (1058 ir 1147 m.) minimi «ljudi Goliad’ ».
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Dusburgiečio pasakojime galindų pagausėjo tiek, kad jų žemė nebegalėjo jų išmaitinti. |
| t-002 Galindų žemė driekėsi į pietus nuo Bartos, nuo Alnos aukštumos vakaruose iki Nagutino ir Snervų ežerų rytuose. |
| t-003 Dusburgiečio pasakojime galindai nutarė žudyti gimusias mergaites, o berniukus palikti karui. |
| t-004 Narbutas Galindams priskyrė Rosės vardu vadintas šventas upes ir siejo jas su lietuvių genčių papročiu šventinti upes. |
| t-005 Narbutas pasakojo, kad ilgai taikiai gyvenusiame Galindų krašte žmonių padaugėjo tiek, jog seniūnai nutarė žudyti moteriškos lyties kūdikius. |
| t-006 Narbutas pasakojo, kad po galindų žygio krikščionys juos išmušė, o supykdyti kaimynai nuniokojo Galindą beveik iki negyvenamos šalies. |
| t-007 Narbutas Galindą vadina viena seniausių provincijų ir rašo, kad ji kadaise driekėsi plačiau Mazovijos bei Polesės link. |
| t-008 Narbutas rašo, kad galindai iš pradžių nedalyvavo prūsų karuose su kryžiuočiais, o vėliau kryžiuočiai užpuolė Galindą. |
| t-009 Apie Galindos žemės nuniokojimą Pagausėjo galindų, kurie, daugindamiesi kaip grybai po lietaus, taip nepaprastai sustiprėjo ir taip perpildė savo žemę, kad ji nebegalėjo jų išmaitinti. |
Ryšiai
- Puolė Galindai: Krikščionys, Kryžiuočių ordinas
- Galindai dalyvavo mūšyje Jungtinių finų, galindų ir venedų būrių karas su Valuzianu apie 253 m