Savo Geografijoje jis paminėjo, kad už venetų gyveną « galindai ir sudinai ir stavanai ligi alanų; už jų igilionai... ) 104 I SKYRIUS: LIETUVOS PROISTORĖ teminimuose prūsų giminių pavadinimuose : galindai (« Galindite ») ir sūduviai (« Sudowite »). Su jau Ptolomėjaus minimais galindais yra tapatinama Ipati jaus kronikoje du kartu (1058 ir 1147 m.) minimi «ljudi Goliad’ ».
Apie Galindos žemės nuniokojimą Pagausėjo galindų, kurie, daugindamiesi kaip grybai po lietaus, taip nepaprastai sustiprėjo ir taip perpildė savo žemę, kad ji nebegalėjo jų išmaitinti. Kaip tas faraonas, kuris, norėdamas sunaikinti Izraelio tautą, tarė priėmėjoms: „Jei gims berniukas, nužudykite jį, jeigu mergaitė — palikite gyvą“, taip ir jie nutarė, kad gimusios mergaitės būtų nužudomos, o berniukai paliekami karui. Susivokę šia nutartimi vargu ką laimėsią, nes motinos, išvydusios gimusių mergaičių grožį, slapčiomis jas augino, vieningai nutarė nupjaustyti visoms savo žmonoms krūtis, kad neturėtų kuo maitinti kūdikių.
200 D.— Galindia, in qua Galindite, Jer.— Galindin. T., ja į pietus nuo Bartos, nuo Alnos (dab. Lynos) aukštumos (apie dab. Olštiną) vakaruose iki Nagutino (Negocino) ir Snervų ežerų rytuose (rytinė siena su jotvingiais nėra aiški; galindų žemės galėjo būti ir už šių ežerų, iki Lego upės); siena su Barta ėjo kiek į šiaurę nuo dab. Biskupeco, pietuose žemė siekė dab. Omulevo, Rozogos ir kt. Narevo intakų aukštiupius; praeityje [gyveno] galindai.
Apie Galindos žemės nuniokojimą Pagausėjo galindų, kurie, daugindamiesi kaip grybai po lietaus, taip nepaprastai sustiprėjo ir taip perpildė savo žemę, kad ji nebegalėjo jų išmaitinti. Kaip tas faraonas, kuris, norėdamas sunaikinti Izraelio tautą, tarė priėmėjoms: „Jei gims berniukas, nužudykite jį, jeigu mergaitė — palikite gyvą“, taip ir jie nutarė, kad gimusios mergaitės būtų nužudomos, o berniukai paliekami karui. Susivokę šia nutartimi vargu ką laimėsią, nes motinos, išvydusios gimusių mergaičių grožį, slapčiomis jas augino, vieningai nutarė nupjaustyti visoms savo žmonoms krūtis, kad neturėtų kuo maitinti kūdikių.
Galindų krašte, klestinčiame dėl ilgos taikos, taip padau gėjo žmonių, kad jie vos galėjo sutilpti. Tuomet krašto seniū nai nutarė, kad moteriškos lyties kūdikiai kurį laiką privalą būti žudomi paliekant vien berniukus karo reikalui. Tačiau mo tinų meilė dažnai sugebėdavo nuslėpti ką tik gimusias dukte ris, ir jos su moterišku išradingumu rasdavo būdų, kaip jas išsaugoti gyvas.
Šie, patikėję žynės žodžiu, tuojau sutelkė\nvyrus, tinkamus karui, užpuolė netolimą krikščionių kraštą,\nbaisiai ten siautėjo ir buvo begrįžtą su neapsakomu grobiu.\nTačiau beeinančius juos staiga puolė krikščionys ir išmušė vi\nsus iki vieno. O jų šalį užpuolė supykdyti kaimynai ir taip nu\nniokojo, kad Galinda daugeliui metų paliko beveik negyve\nnama.
Rytuose ji\nribojosi su Sūduva, pietuose — su Mazovija, vakaruo\nse — su Hokerlandija ir Varmija, o šiaurėje — su Barta.\nGalinda buvo viena seniausių provincijų, kitados nepa\n254\n\n## Puslapis 265\n\nlyginti plačiau driekėsi į Mazovijos ir Polesės pusę; ji\nnusipelnė detalių senovės geografų tyrinėjimų. Galindų\ngentys nuo seno buvo gausios ir karingos, plačiai žino\nmos, kai kurių žinių apie jas pateikėme šio veikalo pir\nmame tome, skyriuje „Pranašystės“; čia ¡papasakosime\napie kitus žinomus dalykus.