Santrauka
Minimas kaip vienas iš „krikščioniškųjų plėšikautojų“, teikusių žinių Ordinui.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Martynas iš Golino žygiuodavo su Rudino ir vėliau Karaliaučiaus broliais. | c-001 | |
| t-002 Martynas iš Golino šiame šaltinyje minimas tarp belaisvių. | c-002 | |
| t-003 Dusburgietis pasakoja, kad sesers nužudymas sukėlė Martynui neapykantą netikėliams ir vėlesnį kerštą. | c-003 | |
| t-004 Martynas iš Golino šiame šaltinyje dalyvauja žvalgyboje su vienu Rudino broliu ir išsigelbsti iš nelaisvės. | c-004 | |
| t-005 Dusburgietis pasakoja, kad Martynas su 17 draugų kovėsi prieš 20 prūsų ir liko gyvas sunkiai sužeistas. | c-005 | |
| t-006 Dusburgietis Martyną iš Golino rodo kaip vieną svarbiausių krikščionių plėšikautojų. | c-006 | |
| t-007 Martynui šiame šaltinyje priskiriami keli savarankiški antpuoliai Sūduvoje ir Lietuvoje. | c-007 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Martynas iš Golino čia minimas kaip Ordino labui veikęs žygių dalyvis.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Nemaža žinių galėjo pateikti ir „krikščioniškieji plėšikautojai“ (latrunkuliai), veikę Ordino labui. Iš jų pažymėtinas Martynas iš Golino, traukdavęs į žygį su Rudino, o vėliau su Karaliaučiaus broliais (III, 156—157, 198—199, 228—229) ir kt. Daug žinių galėjo duoti ir Ordinui paklusę prūsai, ypač kilmingieji, buvę vadai, gerai pažinoję teritoriją, kelius ir žmones (III, 74, 223). Štai pirmosiose kovose prieš Ordiną žuvusio Pipino sūnus Mata tarnavo vėliau Ordinui, jo anūkai ir proanūkiai minimi dar XIV a. viduryje134.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Martynas iš Golino čia aiškiai įrašomas į kraštutinio smurto ir šeiminio ryšio epizodą.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Prūsai besivydami daugybę išžudė, o kiti pabėgo280. Taigi surinkę be galo didelį grobį, išsivarė džiūgaudami daugybę moterų ir vaikų į nelaisvę. Tarp jų buvo ir Martynas iš Golino su kūdikėlio laukiančia seserimi, kuri dėl nėštumo negalėjo spėti paskui skubančią kariuomenę, tada tas [prūsas], kuris ją buvo paėmęs į nelaisvę, kalaviju atvėrė įsčias, gyvas kūdikis iškrito ant smėlio, o motina nusigalavo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis Martynui priskiria kerštą kaip vėlesnį veiksmą.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Taigi surinkę be galo didelį grobį, išsivarė džiūgaudami daugybę moterų ir vaikų į nelaisvę. Tarp jų buvo ir Martynas iš Golino su kūdikėlio laukiančia seserimi, kuri dėl nėštumo negalėjo spėti paskui skubančią kariuomenę, tada tas [prūsas], kuris ją buvo paėmęs į nelaisvę, kalaviju atvėrė įsčias, gyvas kūdikis iškrito ant smėlio, o motina nusigalavo. Martynas taip pasibjaurėjo šitokiu šlykščiu veiksmu, užsidegė tokia neapykanta prieš netikėlius, kad vėliau, išsivadavęs iš jų rankų, kirto jiems smarkų smūgį, apie kurį ir bus papasakota vėliau.
| teiginio_tipas | saltinio_vaizdinys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Martynas iš Golino šiame šaltinyje atpažįstamas kaip žvalgymo epizodo dalyvis.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Vienas Rudino brolis bei Martynas iš Golino jodinėjo dykromis, žvalgydamiesi, ar kartais neužtiks kur kokio priešo; juodu pasiklydo, o klaidžiodami susidūrė su trimis prūsais, du iš jų nukovė, o trečią paliko gyvą tam, kad juodu išvestų į tikrą kelią, tačiau tas juos nuvedė į priešo žemę. Pastebėję šią klastą, nužudė jį; paskubomis traukdamiesi, buvo pagauti ir surišti penkių jiems pavymui pasileidusių prūsų raitelių, kurių dviem patikėjo juodu saugoti. Trys kiti prūsai nusivijo pabėgusį brolio arklį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Martynas iš Golino šiame šaltinyje siejamas su atskiru mūšio ir persekiojimo epizodu.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Tuo pat metu 20 prūsų plėšikavo Lenkijoje. Rudino brolių įsakytas, Martynas iš Golino leidosi pavymui su 17 kovos draugų. Grįždami iš Lenkijos, prūsai užklupo Martyno sargybą įmigusią, vieną sargybinį nužudė, o kitą pririšo prie medžio, nes jis pasakė, kiek čia jo bendrų ir kur jie.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Martynui šiame šaltinyje priskiriamas savarankiškas Sūduvos kaimo užpuolimas.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Vargu ar kas galėtų nuodugniai papasakoti, kokie nuostabūs ir nepaprasti buvę žygiai krikščionių plėšikautojų, būtent: Martyno iš Golino, Konrado, vardu Divelis, kito [vyro], vadinamo Štaubemeliu, Kudaro iš Sūduvos, Nakaimo iš Pagudės ir daugybės kitų. Tas Martynas su 4 vokiečiais ir 11 prūsų užgrobė vieną kaimą Sūduvos žemėje, išžudydamas ar išsivarydamas į nelaisvę žmones. Grįždamas atgal, jis ilgainiui priėjo tokią vietą, kur, nekreipdamas dėmesio į pavojus, sėdo su savo bendrais už skobnies po visų rūpesčių ramiai papietauti; staiga juos užpuolė priešai ir nužudė keturis jo bendrus vokiečius, o kiti išbėgiojo palikę visus turimus ginklus bei visą maistą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kitas atskiras epizodas Martynui priskiria pirties užpuolimą ir grobio pagrobimą.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Tas pats Martynas ir būrelis kitų vyrų kartą vėl priėjo vieną Sūduvos žemės kaimą ir vakaro prietemoje, kai vieni maudėsi pirtyje, antri vakarieniavo, o treti ėjo visokias tarnybas, jį užpuolė, o visus žmones išžudė. Martynas nukovė 10 vyrų pirtyje, pagrobė arklių, gyvulių bei kitko ir išsivarė į nelaisvę moteris bei vaikus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Kryžiuočių ordinas
- Vokiečiai
- žygis
- Husitai
- Jėzuitiškas mokymas ir katalikybės sklaida per Vilniaus universitetą
- Pirmosios lietuviškos knygos išspausdinimas
- Reformacijos pradžia Lietuvoje
- Vytauto ir Jogailos paskyrimas popiežiaus Martyno V vikariais Lietuvai ir Rusijai (1417 m. gegužės 13 d.)
- Vytauto karūnacijos byla (1429–1430 m.)
- bažnytinė provincija
- ekskomunika
- indulgencija
- vienintelis kelias, kuriuo galima atvesti husitus atgal į katalikų Bažnyčią
- vikariatas
- Žemaičių vyskupijos įkūrimas (1417 m. spalio 24 d.)
- „Palemono universitetu“ „Lietuvos palemoniškųjų miestų sostine“
- netikėliai
- Martyno V įsakymas atšaukti Kaributą (1422 m. lapkričio mėn.)