Apie tą patį Tas pats Martynas ir būrelis kitų vyrų kartą vėl priėjo vieną Sūduvos žemės kaimą ir vakaro prietemoje, kai vieni maudėsi pirtyje, antri vakarieniavo, o treti ėjo visokias tarnybas, jį užpuolė, o visus žmones išžudė. Martynas nukovė 10 vyrų pirtyje, pagrobė arklių, gyvulių bei kitko ir išsivarė į nelaisvę moteris bei vaikus. 200 (195).
Apie tą patį\n\n Tas pats Martynas su keliais savo bendrais patraukė link Lietuvos ir, tris kartus persikėlęs\nper patvinusius vandenis, priėjo upę, vardu Bugas, o ten pamatė plaukiantį pasroviui\nir prikrautą prekių laivą, paskui kurį slaptai ir leidosi; kai upeiviai papietavę sugulė\npokaičio, Martynas juos užpuolė su savo bendrais, visus išžudė, džiūgaudamas įsibrovė į\nlaivą ir jį atplukdė į Torunės miestą, kur jie, pardavę laivą su prekėmis, kiekvienas gavo\npo 20 markių dalies.
Nemaža žinių galėjo pateikti ir „krikščioniškieji plėšikautojai“ (latrunkuliai), veikę Ordino labui. Iš jų pažymėtinas Martynas iš Golino, traukdavęs į žygį su Rudino, o vėliau su Karaliaučiaus broliais (III, 156—157, 198—199, 228—229) ir kt. Daug žinių galėjo duoti ir Ordinui paklusę prūsai, ypač kilmingieji, buvę vadai, gerai pažinoję teritoriją, kelius ir žmones (III, 74, 223). Štai pirmosiose kovose prieš Ordiną žuvusio Pipino sūnus Mata tarnavo vėliau Ordinui, jo anūkai ir proanūkiai minimi dar XIV a. viduryje134.
Tuo metu vienas lietuvis, vardu Pelužis, įžeistas savo viešpaties [a domino suo],\nvieno kunigaikščio, kuris savo karalystėje buvęs nelyginant antras asmuo po Lietuvos\nkaraliaus524, atvyko pas Sembos žemės brolius; jo paprašytas Karaliaučiaus komtūras\npaskyrė jam į bendrus Martyną iš Golino, Konradą, pravarde Velnias, ir dar vieną [vyrą],\nvardu Stavimėlas, bei 20 kitų narsių vyrų, labai įgudusių plėšikauti; šie visi drauge\nsu juo ir patraukė su ginklu rankose atkeršyti už patirtas skriaudas.
Nemaža žinių galėjo pateikti ir „krikščioniškieji plėšikautojai“ (latrunkuliai), veikę Ordino labui. Iš jų pažymėtinas Martynas iš Golino, traukdavęs į žygį su Rudino, o vėliau su Karaliaučiaus broliais (III, 156—157, 198—199, 228—229) ir kt. Daug žinių galėjo duoti ir Ordinui paklusę prūsai, ypač kilmingieji, buvę vadai, gerai pažinoję teritoriją, kelius ir žmones (III, 74, 223). Štai pirmosiose kovose prieš Ordiną žuvusio Pipino sūnus Mata tarnavo vėliau Ordinui, jo anūkai ir proanūkiai minimi dar XIV a. viduryje134.
Vargu ar kas galėtų nuodugniai papasakoti, kokie nuostabūs ir nepaprasti buvę žygiai\nkrikščionių plėšikautojų, būtent: Martyno iš Golino, Konrado, vardu Divelis, kito [vyro],\nvadinamo Štaubemeliu, Kudaro iš Sūduvos, Nakaimo iš Pagudės ir daugybės kitų. Tas\nMartynas su 4 vokiečiais ir 11 prūsų užgrobė vieną kaimą Sūduvos žemėje, išžudydamas\nar išsivarydamas į nelaisvę žmones. Grįždamas atgal, jis ilgainiui priėjo tokią vietą, kur,\nnekreipdamas dėmesio į pavojus, sėdo su savo bendrais už skobnies po visų rūpesčių\nramiai papietauti; staiga juos užpuolė priešai ir nužudė keturis jo bendrus vokiečius, o\nkiti išbėgiojo palikę visus turimus ginklus bei visą maistą.