Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
26 teiginiai27 įrašai12 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 26 teiginiai ir visi 27 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–31 iš 31 rodomų įrašų
Sūduviai sudegino ir iki pamatų sunaikino Vartenbergo pilį, nužudė du brolius su visa šeimyna, o pilis liko apleista.
PDF 143
Sūduviai, subūrę dar didesnę kariuomenę, atžygiavo prie Vartenbergo pilies ir po ilgų bei atkaklių antpuolių, kuriems broliai kiek galėdami priešinosi, ją sudegino, iki pamatų sunaikino, nužudė du brolius su visa šeimyna, taip po šiai dienai ši pilis ir liko apleista. 160 (155).
Jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė, kovojusi Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje.
PDF 11
Kai jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė,\nkovojusi prieš kryžiuočius Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje (III,\n122), Manto vadovaujami prūsai nusiaubė Kulmo žemę, o po to (1263 m.) visiškai\nsutriuškino kryžiuočius mūšio lauke (III, 123). Mindaugo valdoma Lietuva (ypač 1259—\n1263 m.
Sūduviai, nadruviai ir skalviai su didele kariuomene apsiautė ir smarkiai užpuolė Bysleidos pilį netoli Bartenšteino.
PDF 149
Kitais metais456 sūduviai, nadruviai ir skalviai, atitraukę su didele kariuomene, apsiautė\nBysleidos pilį457, buvusią netoli Bartenšteino, miške, vardu Kartenė, ir ją smarkiai\nužpuolė. Šitai matydama, Nameda, Pasdraupučio motina, kilusi iš Mantiminų giminės458,\ntarė savo sūnums: „Gailiuosi jus pagimdžiusi, kadangi nenorite ginti nuo priešų nei savo\ngyvybės, nei savo genties”.
Magistras su kariuomene įsiveržė į Sūduvos Kimenavos valsčių ir privertė Kimenavos pilėnus atiduoti pilį.
PDF 170
Sitai padaręs, magistras kitą dieną su savo kariuomene įsibrovė į Sūduvos valsčių, vardu Kimenava, ir taip smarkiai užpuolė to pat vardo pilį513, kad pilėnai netruko ją atiduoti sulygę, jog jiems bus leista netrukdomiems iš čia išeiti su visa manta, pasižadėjus priimti Kristaus tikėjimą. Tada jiems paskyrė vedlį ir įsakė nedelsiant keliauti į Sembos žemę. Kai kitą dieną, nusiaubę Kimenavos valsčių, broliai su savo kariuomene patraukė atgal, jie sužinojo, kad minėtieji Kimenavos pilėnai, nužudę vedlį, visai kitu keliu pasuko į Lietuvą.
Sūduviai su didele kariuomene apsiautė Bartenšteino pilį, ją sugriovė, o visus gyventojus išžudė arba išsivarė į nelaisvę.
PDF 148
Apie antrąjį Bartenšteino pilies sugriovimą\n\n Sūduviai, išgirdę, kad bartai, varmiai bei kiti prūsai vėl pakluso tikėjimui ir broliams,\nlabai įtūžo ir, atžygiavę su didele kariuomene, staiga apsiautė Bartenšteino pilį, kurioje,\nbroliams iš jos pasitraukus, buvo įsikūrę bartai; jie sugriovė ją, išžudę ar išsivarę į\nnelaisvę visus gyventojus, ir net pelenais pavertė.\n\n\n\n\n 174 (169).
Konradas iš Tirbergo su daug brolių ir 1500 raitelių įsiveržė į Sūduvos Kimenavos valsčių, jį nusiaubė ir išsivarė 1000 belaisvių.
PDF 161
Apie tai, kaip buvo nusiaubtas Kimenavos valsčius Sūduvos žemėje Brolis Konradas iš Tirbergo, magistras, ir daug brolių su tūkstančiu penkiais šimtais raitelių įsiveržė į Sūduvos žemę ir nusiaubė tą jos valsčių, kuris vadinamas Kimenava488; neskaitant galybės užmuštųjų, jie išsivarė su savimi tūkstantį belaisvių ir išsigabeno galybę kitokio grobio. Kitą dieną, kai brolių kariuomenė atsitraukdama priėjo mišką, vardu Vinsas489, juos pasivijo trys tūkstančiai rinktinių sūduvių vyrų, kuriuos broliai su saviškiais drąsiai užpuolė, daugybę nukovė ir mirtinai sužeidė, o kitus nuvijo iki įeigos į jų žemę. Šiose kautynėse brolių kariuomenė neteko šešių vyrų, kritusių kovoje, visi kiti sveiki sugrįžo atgal.
Tepliavos komtūras Ulrichas Bajeris su 12 brolių ir 250 raitelių įsiveržė į Sūduvą, degino ir grobė kraštą.
PDF 166
Apie Sūduvos žemės užpuolimą ir daugybės sūduvių nelaisvę bei žūtį\n\n Tuo metu, kai netikėlių kariuomenė buvo Sembos žemėje, brolis Ulrichas Bajeris,\nTepliavos komtūras, su 12 brolių ir 250 raitelių įsiveržė į Sūduvą ir, neskaitant kitų\nnuostolių, kurių pridarė šiai žemei, degindamas ir grobdamas, paėmė ir nužudė 150\nžmonių, išsivarė į nelaisvę kilmingųjų žmonas, sūnus, dukteris ir šeimyną; šitaip sūduviai\nčia kur kas daugiau prarado, nei buvo pelnę Semboje.\n\n\n\n\n 206 (201).
Iš Sūduvos atėjusi kariuomenė netikėtai užpuolė Kulmo žemės kaimų žmones, juos išžudė, o moteris ir vaikus išsivarė į nelaisvę.
PDF 142
Vieną\nsekmadienį, kai aplinkinių kaimų žmonės linksminosi ir šoko, iš Sūduvos juos netikėtai\nužgriuvo kariuomenė, kuri visus šiuos žmones išžudė, o moteris ir vaikus išsivarė į\nnelaisvę.\n\n 435 Vartenbergo pilies, sūduvių sudegintos ir iki pat kronikos rašymo metų\nneatstatytos (III, 159), ieškoma Kulmo žemės šiaurės rytuose, kur XIII a.
Prie Vinso miško brolių kariuomenę pasivijo 3000 rinktinių sūduvių vyrų, bet broliai juos užpuolė ir privertė trauktis.
PDF 161
Apie tai, kaip buvo nusiaubtas Kimenavos valsčius Sūduvos žemėje Brolis Konradas iš Tirbergo, magistras, ir daug brolių su tūkstančiu penkiais šimtais raitelių įsiveržė į Sūduvos žemę ir nusiaubė tą jos valsčių, kuris vadinamas Kimenava488; neskaitant galybės užmuštųjų, jie išsivarė su savimi tūkstantį belaisvių ir išsigabeno galybę kitokio grobio. Kitą dieną, kai brolių kariuomenė atsitraukdama priėjo mišką, vardu Vinsas489, juos pasivijo trys tūkstančiai rinktinių sūduvių vyrų, kuriuos broliai su saviškiais drąsiai užpuolė, daugybę nukovė ir mirtinai sužeidė, o kitus nuvijo iki įeigos į jų žemę. Šiose kautynėse brolių kariuomenė neteko šešių vyrų, kritusių kovoje, visi kiti sveiki sugrįžo atgal.
Skomantas su sūduviais įsiveržė į Kulmo žemę, padalijo kariuomenę ir niokojo kelią į Torunę bei Kulmo miestą.
PDF 144-145
Apie Kulmo žemės nuniokojimą ir kai kurių brolių bei ginklanešių žūtį Po to Skomantas442, įsibrovęs su sūduviais į Kulmo žemę, padalijo savo kariuomenę 439 Sūduviai puolė tarp 1263 m. balandžio pradžios ir 1264 m. sausio mėn, D. III, 161 aprašomas prūsų antpuolis įvyko 1263 m. balandžio—birželio mėn. Aprašomi įvykiai, galimas daiktas, rodo sūduvių ir prūsų karinį bendradarbiavimą (Powierski J., Dobra.., p. 77—78). 440 Dab. Liubava (Lóbau, Lubawa), gyvenvietė į rytus nuo Drevantos aukštupio. 441 D.— Straisbergk; vėliau — Strasburg, dab. Brodnica prie Drevantos (SZCh, p. 12). 442 D.— Scumandus, Jer.— Skomant; jotvingių Skomant(a)s arba Skomand(a) s. Asmenvardis giminingas vietovardžiams Skomantai, Klaipėdos rj. (Gerullis G., Zur Sprache.., p. 48; Būga К., 2, p. 100—101; 3, p. 140—141), Skuomantai (kaimas prie Rokiškio, su tarminiu senesnio o virtimu uo). į dvi dalis, kurių viena patraukė prieš Torunę, o kita prieš Kulmo miestą, žudydamos, imdamos į nelaisvę ir degindamos visa, ką sutikdavo pakelėje.
Skomantas, sūduvių vadas, su didele sūduvių ir rusų kariuomene devynias dienas siaubė Kulmo žemę.
PDF 146
Apie tai, kaip buvo užimtos dvi pilys, priklausiusios Kulmo žemės vasalams,\n būtent: Eimsutis ir dar viena\n\n Galop Skomantas, sūduvių vadas, su didele sūduvių ir rusų kariuomene445 9 dienas\nsiaubė Kulmo žemę, plėšdamas ir degindamas. Kai po 9 dienų priėjo Kulmenzę446, vienas\nkarys iš Lenkijos, vardu Ninerikas, įsigavo į šį miestą pasižadėjęs jį išduoti Skomantui.
Dusburgietis sūduvius vadina paskutine ir galingiausia neužkariauta Prūsijos žemės gentimi.
PDF 160
Apie karą su sūduviais ir apie paskutinį karą Prūsijos žemėje Užkariavus iš viešpaties Jėzaus Kristaus malonės visas Prūsijos žemės gentis, beliko vienui viena, bet visų galingiausioji, būtent sūduviai, kuriuos broliai narsiai puolė, ne tiek pasikliaudami žmogaus drąsa ir gausia kariuomene, kiek dieviškąja pagalba, nes žinojo, kad viešpats yra mokęs, jog, aukojant auką, privalu aukoti ne tik galvą ar kurią 481 Metus nurodo Sembos kanauninko kronika, kur rašoma, kad 1277 m.
1277 m. Skomanto vadovaujama sūduvių ir lietuvių kariuomenė siaubė Ordino valdas Pavyslyje iki Kristburgo.
PDF 12
Traidenis (1269—1282 m.), remdamas žiemgalius, telkė jėgas ir kovai Prūsijoje. Tuo metu, kai pavergtos prūsų žemės (Pagudė ir kt.) vėl bandė sukilti prieš kryžiuočius, sūduvių kunigaikščio Skomanto vadovaujama galinga sūduvių ir lietuvių kariuomenė siaubė (1277 m.) Ordino valdas pavyslyje iki Kristburgo (III, 192). 1280 m. sūduviai drauge su lietuviais niokojo Ordino valdas Semboje (III, 204), o po metų Traidenis, norėdamas sulaikyti kryžiuočių veržimąsi į sūduvių žemes, pasiuntė žiemgalių vado Nameisio vadovaujamą Lietuvos kariuomenę į niokojamą žygį po Ordino užnugarį (Skomantas, Nameisis — pavaldūs Traideniui).
Sūduviai su palyginti nedidele kariuomene įsiveržė į Notangą, apiplėšė nedidelę jos dalį ir pasitraukė.
PDF 163
Apie sūduvių pabėgimą Tuo pat metu sūduviai, norėdami atkeršyti už tai, kas aukščiau minėta, įsibrovė su palyginti nedidele kariuomene į Notangos žemę ir, apiplėšę nežymią jos dalį, pasitraukė. Broliai, smarkiai juos persekioję su savo ginklanešiais, daug jų nukovė ar mirtinai sužeidė, o kiti gėdingai pabėgo. 201 (196).
Sūduviai su didele kariuomene įsiveržė į Lubavos žemę ir visiškai sugriovė Lubavos pilį bei miestą.
PDF 144
Apie Torunės ligoninės sudeginimą, Kulmo miesto užpuolimą ir Lubavos pilies bei miesto sugriovimą Tuo pat metu sūduviai439 įsibrovė su tokia didele kariuomene, kokios dar niekas nebuvo matęs Prūsijoje, į Lubavos žemę ir visiškai sugriovė to pat vardo pilį bei miestą440. Paskui prie Štraisbergo pilies441 įėjo į Kulmo žemę padaliję savo kariuomenę, paėmė daug pilių, o į jas bėgančius žmones išžudė ar išsivarė į nelaisvę. Po to priėjo Torunę ir sudegino ligoninę bei visa kita, kas tik galėjo būti ugnies sunaikinama už sienų.
Skomantas, sūduvių vadas, gavo belaisvį Liudviką iš Libencelės ir pamėgo jį dėl drąsos.
PDF 168
Apie tai, kaip brolis Liudvikas iš Libencelės pirmą kartą pakliuvo į nelaisvę\n\n Brolis Liudvikas iš Libencelės, kilmingas vyras ir iš jaunų dienų įgudęs kariauti, savo\ngyvenime, kaip vėliau matysime, padarė nuostabių žygdarbių. Jį, paimtą į nelaisvę,\natidavė Skomantui, kuris jį labai pamėgo, nes šis buvo toks pat drąsus, kaip ir jis pats,\ntodėl kartą jį, belaisvį, nusivedė ten, kur Sūduvos žemės galingesnieji buvo susirinkę\npuotauti. Per šią puotą vienas kilmingas ir galingas vyras didžiai išerzino brolį Liudviką,\nbe paliovos jį užgauliodamas bei plūsdamas.
Magistro Mangoldo vadovavimo metais sūduviai pasitelkė lietuvius ir smarkiai užpuolė Sembos žemę.
PDF 164
Apie Sembos žemės nusiaubimą Šio magistro brolio Mangoldo vadovavimo metais sūduviai, be galo brolių kamuojami mūsų aprašytais ir neaprašytais smūgiais, didžiai krimtosi ir degė prieš juos neapsakomu įtūžiu, todėl pradėjo tartis, kaip būtų galima atkeršyti už šitokią priespaudą, tačiau patys vieni nieko nestengdami, pasitelkė į pagalbą lietuvius ir smarkiai užpuolė Sembos žemę497. Broliai iš anksto buvo pasirengę tam antpuoliui. Dėl to šie nieko kita čia negalėjo daryti, tik dešimt dienų žygiuoti nuo vienos šios žemės ribos iki kitos ir deginti sodybas bei visa kita, kas buvo už pilių ir įtvirtinimų [sienų]; jie sugrįžo namo, netekę tik 5 savo karių.
Liudvikas iš Libencelės į Kristaus tikėjimą atvertė tūkstantį šešis šimtus abiejų lyčių sūduvių.
PDF 170
Apie Kimenavos pilies paėmimą ir tūkstančio šešių šimtų sūduvių atsiverti mą Tuo metu tas pats brolis Konradas, magistras, rūpindamasis jam patikėtomis pareigomis, ne vieną naktį praleido be miego, svarstydamas, kaip atvesti į tiesos kelią tikėjimo priešus sūduvius. Siekdamas šio tikslo, subūrė daug brolių bei kitų karių; kai traukė link Sūduvos, jį pasitiko brolis Liudvikas iš Libencelės, atsivedęs drauge su savimi Kantigirdą, kurio kitados buvo paimtas į nelaisvę, ir tūkstantį šešis šimtus abiejų lyčių sūduvių, kuriuos, būdamas nelaisvėje, atvertė į Kristaus tikėjimą. Juos išvydęs, magistras labai nudžiugo ir įsakė jiems žygiuoti link Sembos žemės512.
Spalio 21 d. Skomantas su 4000 sūduvių ir stipria lietuvių kariuomene įsiveržė į Kulmo žemę keršyti už savųjų žūtį.
PDF 160
Įniršęs dėl tokio savo žmonių pralaimėjimo ir tokių didelių nuostolių,\npatirtų Kulmo žemėje, Skomantas, sūduvių vadas, su 4 tūkstančiais savo gentainių ir\nstipria lietuvių kariuomene spalio 21 dieną įsiveržė į Kulmo žemę 11 tūkstančių mergelių\ndieną481, pasiryžęs visokeriopai atkeršyti už savųjų žūtį. Iš pradžių jie smarkiai užpuolė\nvieno vasalo pilį, vardu Plovista482, buvusią Osos upės pakrantėje; būtų ją sugriovę,\njeigu galop nebūtų susitarę su pilėnais, kad šie jiems duosią du patyrusius vyrus, kurie\nnetikėlių kariuomenę nuvesią į krikščionių žemes ir iš jų parvesią, šitaip jie išvengė žūties.
Apie Torunės ligoninės sudeginimą, Kulmo miesto užpuolimą ir Lubavos pilies bei miesto sugriovimą Tuo pat metu sūduviai439 įsibrovė su tokia didele kariuomene, kokios dar niekas nebuvo matęs Prūsijoje, į Lubavos žemę ir visiškai sugriovė to pat vardo pilį bei.
PDF 144
Apie Torunės ligoninės sudeginimą, Kulmo miesto užpuolimą ir Lubavos pilies bei miesto sugriovimą Tuo pat metu sūduviai439 įsibrovė su tokia didele kariuomene, kokios dar niekas nebuvo matęs Prūsijoje, į Lubavos žemę ir visiškai sugriovė to pat vardo pilį bei miestą440. Paskui prie Štraisbergo pilies441 įėjo į Kulmo žemę padaliję savo kariuomenę, paėmė daug pilių, o į jas bėgančius žmones išžudė ar išsivarė į nelaisvę. Po to priėjo Torunę ir sudegino ligoninę bei visa kita, kas tik galėjo būti ugnies sunaikinama už sienų.
Apie sūduvių pabėgimą Tuo pat metu sūduviai, norėdami atkeršyti už tai, kas aukščiau minėta, įsibrovė su palyginti nedidele kariuomene į Notangos žemę ir, apiplėšę nežymią jos dalį, pasitraukė.
PDF 163
Apie sūduvių pabėgimą Tuo pat metu sūduviai, norėdami atkeršyti už tai, kas aukščiau minėta, įsibrovė su palyginti nedidele kariuomene į Notangos žemę ir, apiplėšę nežymią jos dalį, pasitraukė. Broliai, smarkiai juos persekioję su savo ginklanešiais, daug jų nukovė ar mirtinai sužeidė, o kiti gėdingai pabėgo. 201 (196).
Jį, paimtą į nelaisvę, atidavė Skomantui, kuris jį labai pamėgo, nes šis buvo toks pat drąsus, kaip ir jis pats, todėl kartą jį, belaisvį, nusivedė ten, kur Sūduvos žemės galingesnieji buvo susirinkę puotauti.
PDF 168
Apie tai, kaip brolis Liudvikas iš Libencelės pirmą kartą pakliuvo į nelaisvę\n\n Brolis Liudvikas iš Libencelės, kilmingas vyras ir iš jaunų dienų įgudęs kariauti, savo\ngyvenime, kaip vėliau matysime, padarė nuostabių žygdarbių. Jį, paimtą į nelaisvę,\natidavė Skomantui, kuris jį labai pamėgo, nes šis buvo toks pat drąsus, kaip ir jis pats,\ntodėl kartą jį, belaisvį, nusivedė ten, kur Sūduvos žemės galingesnieji buvo susirinkę\npuotauti. Per šią puotą vienas kilmingas ir galingas vyras didžiai išerzino brolį Liudviką,\nbe paliovos jį užgauliodamas bei plūsdamas.
Apie tai, kaip buvo nusiaubtas Sūduvos valsčius, vardu Kresmena Brolis Mangoldas, magistras, norėdamas, kad kovos su sūduviais, narsiai jo pirmtakų pradėtos, jo vadovavimo metais ne tik nesilpnėtų, bet kasdien stiprėtų, subūrė visą savo kariuomenę ir.
PDF 166
Apie Marienburgo pilies pastatymą 1280 viešpaties metais Santyro pilis, pakeitus jos vardą bei vietą, buvo perkelta ten, kur dabar tebestovi, ir pavadinta Marienburgu, tai yra šventos Marijos pilimi, kurios šlovei bei garbei ji čia ir buvo perkelta500. 209 (204). Apie tai, kaip buvo nusiaubtas Sūduvos valsčius, vardu Kresmena Brolis Mangoldas, magistras, norėdamas, kad kovos su sūduviais, narsiai jo pirmtakų pradėtos, jo vadovavimo metais ne tik nesilpnėtų, bet kasdien stiprėtų, subūrė visą savo kariuomenę ir grabnyčių dieną (vasario 2) įsiveržė į Sūduvos valsčių, vardu Kresmena501, kurį niokojo, degindamas ir grobdamas.
Sūduva turėjo gana daug įtvirtintų pilių, kur gyveno šioje provincijoje dau giausia buvusių savarankiškų valdovų.
PDF 267
Gyventojai aistringai gynė savo lais vę, dažnai maištavo; kryžiuočiai iškapojo beveik visus, o likusius, sugautus giriose, perkėlė į Sambiją. Taip pat daug sudinų persikėlė ir į Lietuvą. Sūduva turėjo gana daug įtvirtintų pilių, kur gyveno šioje provincijoje dau giausia buvusių savarankiškų valdovų. Kryžiuočiams val dant, ji tapo dykra, vos randama pėdsakų, kur ji buvusi; apie ją žinome tik iš Dusburgo paminėto jos valsčiaus, vadinamo Kirsowia, Kirsnava; jis buvęs tarp Olecko ir Raigardo2 3. Tačiau Ptolemėjas turi tam tikrų žinių apie šią, toje pačioje vietoje esančią provinciją, be to, neabe jotina, kad nuo seno ten gyveno ir lietuviui Tas pats geografas taip pat žinojo vieną sudinų koloniją, buvusią germanų markomanų genties kaimynystėje, dabar Pra hos apskritis (Čekija), prie Vltavos upės; tai galėjo būti iš prūsų Sūduvos kažkokia užklydusi genties dalis4.
1243 m. Mindaugas pasiuntė Treniotą paremti sūduvių, traukusių į pagalbą prieš kryžiuočius sukilusiems pomezaniečiams, kaip nurodo Teodoras Narbutas.
PDF 121
Tų žmonių \ndejonės turėjo pasiekti Mindaugą, nes 1243 metais jis pa\nvedė Treniotai paremti sūduvius, traukusius į pagalbą \nprūsams pomezaniečiams, sukilusiems prieš kryžiuočius1 2.
Sūduviai kartu su lietuviais rėmė sukilėlius, kuriems taip pat padėjo Sviatopelkas ir Pomeranijoje gyvenę joanitų riteriai.
PDF 123
Pagalbos ranką jiems ištiesė Sviatopelkas, suki\nlėlius rėmė sūduviai su lietuviais, padėjo joanitų riteriai, \ngyvenę Pomeranijoje.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Antrą kartą pakliuvęs į nelaisvę, brolis Liudvikas buvo nuvestas pas vieną kilmingąjį, vardu Kantigirdas506, ir pavestas jo globai. 213 (208). Apie tai, kaip buvo palikta Poterbergo pilis ir pastatyta Mevės pilis Sventopelkas, kadaise Pomeranijos kunigaikštis, apie kurį jau esame anksčiau kalbėję, turėjo keturis sūnus: pirmagimį Mstivojų, kurį, kaip esame sakę, buvo davęs kaip įkaitą, Samborą, Vartislavą bei dar vieną507. Vartislavas įstojo į Teutonų ordiną broliu ir anksčiau minėtosios kunigaikštystės dalį, kuri jam atiteko, atidavė labdarybės tikslais Teutonų ordino broliams Prūsijoje.
Susietas teiginys: t-022
Susieti teiginiai: t-022
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Tuos, kurie, patikėję šiais žodžiais, išeidavo, jis su saviškiais užpuldavo ir paimdavo į nelaisvę arba nužudydavo. 168 (163). Apie Elbingo brolių bei miestiečių kovas antrosios atskalūnybės metais ir apie kai kuriuos tikinčiuosius pagudėnus, prisidėjusius prie brolių Kai antrosios atskalūnybės metais stiprėjo krikščionių persekiojimas, kurie ne kurie Pagudės kilmingieji, tiesa, vos keli, nepamiršę geradarybių, patirtų iš magistro ir brolių, paliko tėvonijas449, atvyko su visais savo namais ir šeimyna į Elbingą ir ištikimai susidėjo su broliais.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Šitai papasakojęs kunigui, sūduvis tą pačią dieną laimingai atidavė viešpačiui sielą499. 208 (203). Apie Marienburgo pilies pastatymą 1280 viešpaties metais Santyro pilis, pakeitus jos vardą bei vietą, buvo perkelta ten, kur dabar tebestovi, ir pavadinta Marienburgu, tai yra šventos Marijos pilimi, kurios šlovei bei garbei ji čia ir buvo perkelta500. 209 (204). Apie tai, kaip buvo nusiaubtas Sūduvos valsčius, vardu Kresmena Brolis Mangoldas, magistras, norėdamas, kad kovos su sūduviais, narsiai jo pirmtakų pradėtos, jo vadovavimo metais ne tik nesilpnėtų, bet kasdien stiprėtų, subūrė visą savo kariuomenę ir grabnyčių dieną (vasario 2) įsiveržė į Sūduvos valsčių, vardu Kresmena501, kurį niokojo, degindamas ir grobdamas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
H* 227 ## Puslapis 227 (Ross) upę, kuri ir šiandien taip tebesivadina ir įteka į Narevą jo dešiniajame krante, žemiau Ostrolenkos. Rausvės (Ross) upė, kuri ir dabar vadinama tuo pačiu vardu, tekėjo sudinų (sūduvių) šalyje. Ji įteka į Šešupę jos kairiajame krante netoli Naumiesčio.