Magistro pasiųsti broliai ir ginklanešiai įsibrovė į Notangą, degino ir grobė, bet grįždami rado priešų užstotus kelius.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 101
Dėl to magistras pasiuntė daug brolių ir ginklanešių, kurie, pasitelkę Elbingo ir Baigos\nbrolius, su ginklu rankose įsibrovė į Notangos žemę, viską degindami ir grobdami, tačiau,\nišžudę galybę žmonių ir sugalvoję grįžti namo, rado visus kelius priešų užstotus, todėl,\nnegalėdami prasiveržti, turėjo atsitraukti į kaimą, vardu Kriukai306.
Netikėlių kariuomenė įsibrovė į Notangą, degindama ir plėšdama nusiaubė didžiąją jos dalį ir nužudė arba paėmė į nelaisvę 250 krikščionių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 194
Kitą\n 552 D — castri Molendini novi, Jer.— Nûwenmul, Nûwemul; vėliau vok. Neuermūhlen,\ndab. Adažiai, pilis į šiaurės rytus nuo Rygos (Tuulse A., Die Burgen..., p. 133).\n\ndieną netikėlių kariuomenė įsibrovė į Notangą, nusiaubė jos didžiąją dalį, degindama ir\nplėšdama, ir nužudė bei paėmė į nelaisvę 250 krikščionių.
Notanga šiaurės rytuose siekė Unzatrapio žemę prie Priegliaus ir Alnos santakos.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 59
Teritorija į rytus nuo Varmės, šiaurėje siekė Priegliaus pakrantes, o rytuose — Alnos upę (į pietryčius nuo dab. Kaliningrado — imtinai su Bagrationovsku. Pietuose maždaug iki dab. Bartošicės). Siaurės rytuose priėjo Priegliaus ir Alnos santakoje buvusią Unzatrapio (Wohnsdorf) žemę (pastaroji kartais priskiriama Notangai).
Komtūro kariuomenė įsibrovė į taikos sutarčių nepripažinusį Notangos pakraštį, jį nuniokojo ir nužudė vadą Gadiką su dviem sūnumis.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 109
Apie vienos Notangos dalies nuniokojimą\n\n Tas pats komtūras sutelkė kariuomenę su Vonsdorfo vyrais ir kai kuriais kitais [prūsais],\nkurie jam buvo paklusnūs, ir įsibrovė į vieną Notangos žemės pakraštį [confinium],\nnenorėjusį pritarti taikos sutartims, pastaruoju metu sudarytoms su kitomis [žemėmis],\nir jį nuniokojo, plėšdamas bei degindamas. Šio pakraščio vadą, vardu Gadikas338, nužudė\ndrauge su dviem jo sūnumis bei daugybe kitų žmonių, o jo žmoną bei visą šeimyną su\nmoterimis ir mažais vaikais išsivarė kartu su kitu grobiu.
Magistro pasiųsti broliai ir ginklanešiai įsibrovė į Notangą, bet grįždami turėjo atsitraukti į Kriukų kaimą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 102
Apie susirėmimą Notangoje, kur krito 54 broliai ir daug krikščionių\n\n Kai prakeiktasis Sventopelkas pasipriešino broliams ir paskatino Prūsijos žemės\nnaujakrikščius atsimesti nuo tikėjimo, nebegalėjo broliai saugiai keliauti nei sausuma,\nnei vandenimis — upe žemyn ir aukštyn, nebent tada, kai lydėjo stipri ginkluota palyda.\nDėl to magistras pasiuntė daug brolių ir ginklanešių, kurie, pasitelkę Elbingo ir Baigos\nbrolius, su ginklu rankose įsibrovė į Notangos žemę, viską degindami ir grobdami, tačiau,\nišžudę galybę žmonių ir sugalvoję grįžti namo, rado visus kelius priešų užstotus, todėl,\nnegalėdami prasiveržti, turėjo atsitraukti į kaimą, vardu Kriukai306.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 7
Pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ\n(Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba\n(Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia),\nBárta ir Plikoji Bárta (Bartha et Plicka Bartha) (III, 3)2.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kadangi prūsų daugėjo ir daugėjo, broliai galop buvo priversti sudaryti štai šitokią sutartį. Jie davė įkaitus — brolį Henriką, vadinamą Boteliu307, maršalą, bei tris kitus brolius, kurių reikalavo prūsai, kad kiti, paimti į nelaisvę, išliktų gyvi. Šitokia sutartis nepatiko dievo numylėtam broliui Jonui, Baigos vicekomtūrui, kuris nuoširdžiai įkalbinėjo brolius, pasikliovus viešpačiu, drąsiai stoti į kovą. Kai visų kitų nuomonė paėmė viršų ir kai davė įkaitus, apie kuriuos jau esame kalbėję, prūsai, sulaužę taikos sutartį, užpuolė ir nužudė 54 brolius bei visus kitus, ten buvusius, 1249 viešpaties metais308 lapkričio 29 d. Po šių žudynių vienas notangas pamovė ant ieties brolio Jono, minėtojo vicekomtūro, galvą ir, ją pakėlęs aukštyn, pasakė: „Jeigu broliai būtų paklausę tavo patarimo, tikrai nebūtų buvę nukauti“.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Pailsęs nuo rūpesčių ir palaužtas negalės, ilgainiui jis atsisakė pareigų, apsigyveno Goliubo pilyje, kurią pats buvo pasistatęs554, čia pasimirė, o jį palaidojo Kulmenzės katedros bažnyčioje. 280 (273). Apie pirmąjį Aukaimio pilies sugriovimą 1302 metais Šio magistro laikais, 1301 viešpaties metais, vienas lietuvis, vardu Draika, Aukaimio pilėnas, didžiai susikrimto, kad šitaip ilgai leidosi klastingojo velnio apgaudinėjamas, ir panoro, išsižadėjęs stabų garbinimo, atsidėti tikro bei gyvo dievo tarnybai, todėl slaptai pasiuntė savo sūnų Piną pas brolį Folradą, Ragainės komtūrą, nuolankiai ir pamaldžiai prašydamas padėti jam išsivaduoti nuo stabmeldystės klaidų bei apsisaugoti nuo netikėlių rankų.