Gotfridas Hohenlohė

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tais pačiais metais Prūsijos žemėje lankėsi brolis Gotfridas Hohenlohė,\nTeutonų ordino didysis magistras, pasiuntęs Livonijos žemės broliams į pagalbą brolį\nBertoldą Briuhaveną, Karaliaučiaus komtūrą, su daugybe brolių ir ginklanešių. Šie,\nsusijungę su Livonijos brolių kariuomene šventų Petro bei Povilo, apaštalų, dieną (birželio\n29), nukovė per 4 tūkstančius Rygos miestiečių ir lietuvių, kurie tuo metu buvo apsupę\n\n 549 Goliubo pilis prie Drevantos, į šiaurės rytus nuo Torunės (SZCh, p.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie brolio Gotfrido, didžiojo magistro, atvykimą, apie tai, kaip jis atsisa­\n kė savo pareigų, o buvo išrinktas brolis Zigfridas iš Foichtvangeno\n\n 1302 viešpaties metais brolis Gotfridas, didysis magistras, su 50 brolių per Prūsiją\natvyko į Livoniją, palikęs ten brolius šiai žemei ginti, kitais metais sugrįžo į Prūsiją\nir Elbingo kapituloje atsisakė savo pareigų, nors, sugrįžęs į Vokietiją, lengvapėdiškai\nsugalvojo vėl jas eiti. Jam atsisakius šios pareigybės, netrukus ten pat buvo išrinktas\ndidžiuoju magistru brolis Zigfridas iš Foichtvangeno, kuris ir iškeliavo į Veneciją, į\nvyriausiąją [Ordino] būstinę.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie brolį Gotfridą iš Hohenlohės, Teutonų namų ordino didįjį magistrą 1297 viešpaties metais brolis Gotfridas iš Hohenlohės buvo išrinktas Teutonų namų ordino didžiuoju magistru ir vadovavo 13 metų. Vis dėlto jis nėra priskaitomas prie kitų magistrų, nes 13 metais atsisakė savo pareigybės ir vėl lengvapėdiškai jos ėmėsi. 85.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie brolį Gotfridą iš Hohenlohės, Teutonų namų ordino didįjį magistrą 1297 viešpaties metais brolis Gotfridas iš Hohenlohės buvo išrinktas Teutonų namų ordino didžiuoju magistru ir vadovavo 13 metų. Vis dėlto jis nėra priskaitomas prie kitų magistrų, nes 13 metais atsisakė savo pareigybės ir vėl lengvapėdiškai jos ėmėsi. 85.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Moteris, tiek kartų ir taip smarkiai bauginama siaubingų bildesių, daugel sykių gąsdinama stebuklingų balsų, nebeturėjo jėgų ilgiau priešintis šventam vyro sumanymui, todėl ir nusileido, duodama jam valią stoti į bet kurį vienuolyną. Šitaip atgavęs laisvę, jis, atvykęs į Prūsijos kraštą, davė įžadus Teutonų ordinui; kaip anksčiau, būdamas pasauliečiu, pranoko savo bendrus piktadarybėmis, taip dabar, būdamas vienuolyne, pralenkė kitus brolius dorybėmis. Vieną kartą, sunkios negalės kamuojamas, jis išvydo žydą ir krikščionį, apsivilkusius begardų drabužiais, vienas stovėjo dešinėje, kitas — kairėje, jiedu ginčijosi dėl tikėjimo tiesų, ir žydas, nuginčijęs krikščionį, tarė: „Henrikai, dabar girdėjai, kad tavo tikėjimas negali tavęs išganyti, tad išpažink žydų tikėjimą“.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

Didysis magistras Gotfridas Hohenlohė, pen- \nkiasdešimčia kryžiuočių riterių vedinas, nuskubėjo iš \nVokietijos į Prūsiją.