vieta

Užnemunė

7 teiginiai7 įrašai3 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 7 teiginiai ir visi 7 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–7 iš 7 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Vytautas pretendavo į visą Žemaitiją iki Nemuno, Klaipėdą ir Užnemunę.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 50

Čia Vytautas pakartoja ankstesnių Lie- tuvos valdovų nuostatą plėsti valstybę visoje baltų erdvėje. Tačiau vėliau jis pretendavo tik į visą Žemaitiją iki Nemuno (vadinasi, ir Klaipėdą) bei Užnemunę. Taigi, net po Žalgirio mūšio pagrindinė Vytauto konflikto su Ordinu priežastis – Žemaitija.
t-002vidutinis

Lietuvos Užnemunėje caro valdžia nurodė kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lietuvių kalbai paliekant disciplinos statusą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 116

„Lenkų suartinimo su rusais“ strategine nuostata caro valdžia tuo pat metu siekė apsaugoti nuo sulenkėjimo karalystės ne etninius lenkus. Lietuvos Užnemunėje nurodyta kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lie- tuvių kalbai paliekant disciplinos statusą (žinoma, mokyti lietuviškai rei- kėjo iš vadovėlių, parašytų kirilika). Kaip neprivaloma disciplina lietuvių kalba įsileista ir į kelias Užnemunės vidurines mokyklas, Maskvos uni- versitete paskirta dešimt valstybės stipendijų šių mokyklų auklėtiniams, turintiems atestate lietuvių kalbos pažymį.
t-003aukstas

Lietuvos Užnemunė priklausė gubernijai, iš pradžių vadintai Augustavo, o nuo 1867 m. Suvalkų gubernija.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 100-101

Nuo ketvirtojo dešimtmečio rusiška administracinio teritorinio val- dymo sistema įvesta ir Kongresinėje Lenkijoje. Lietuvos Užnemunė pri- 3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 101 klausė gubernijai, kuri iš pradžių vadinta Augustavo, o nuo 1867 m. Su- valkų gubernija – tai maždaug šeštadalis dabartinės Lietuvos teritorijos.
t-004vidutinis

Užnemunė Prūsų valdžioje ir Lenkų karalystėje Užnemunė Prūsų karalystėje.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 462

Užnemunė Prūsų valdžioje ir Lenkų karalystėje **Užnemunė Prūsų karalystėje.** Prūsija per trečiąjį padalinimą gautąsias žemes pavadino Naujaisiais Rytprūsiais. Jos visos buvo padalintos į Plocko ir Balstogės departamentus. Lietuviškoji Užnemunė priklausė Balstogės departamentui.
t-005vidutinis

1807 m. Užnemunė buvo priskirta Varšuvos kunigaikštystei.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 463

Užnemunė Varšuvos kunigaikštystėje ir Lenkų karalystėje. 1807 m. Prūsija buvo Napoleono užimta. Tais pačiais metais Užnemunė buvo priskirta prie Varšuvos kunigaikštystės. Kaip visoje kunigaikštystėje, taip ir Užnemunėje buvo įvestas Na- poleono kodeksas, kuriuo valstiečiai buvo atleisti nuo baudžia- vos, tik be žemės.
t-006vidutinis

Kaip visoje kunigaikštystėje, taip ir Užnemunėje buvo įvestas Napoleono kodeksas, kuriuo valstiečiai buvo atleisti nuo baudžiavos, tik be žemės.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 463

Kaip visoje kunigaikštystėje, taip ir Užnemunėje buvo įvestas Na- poleono kodeksas, kuriuo valstiečiai buvo atleisti nuo baudžia- vos, tik be žemės. Žuvus Napoleono galybei, Užnemunė taip pat pasiliko Lenkų karalystėje, kur veikė Napoleono įstatymai; jie čia išliko ir panaikinus Lenkų karalystę. Užnemunėje Napoleono kodek- sas, — žinoma, labai papildytas, — tebeveikia dar ir dabar.
t-007vidutinis

Nors didžiosios etninės Lietuvos dalies raidos ir Užnemunės politinės sąlygos skyrėsi, modernios tautos formavimasis vyko ta pačia kryptimi.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 101

Pastaroji oficialiai vadinta Lenkijos karalyste ir formaliu politiniu administraciniu požiūriu nebu- vo laikoma „organine“ Rusijos imperijos dalimi. Nors didžiosios etninės Lietuvos dalies raidos ir Užnemunės politinės sąlygos skyrėsi, modernios tautos formavimasis vyko ta pačia kryptimi. LDK branduolį sudariusių žemių prijungimas prie Rusijos valstiečių padėties iš esmės nepakeitė.