grupe

Riurikaičių dinastija

4 teiginiai5 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Antra vertus, Lietuvai užėmus Rusios žemes, ne visi senrusių Riurikaičių dinastijos kunigaikščiai buvo išstumti iš politinio gyvenimo.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-002vidutinis

Lietuvoje išlikę smulkūs Riurikaičiai nebuvo savarankiški valdovai ir labiau negu Maskvoje priklausė nuo didžiojo kunigaikščio.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Ir Gediminas, ir Jonas Kalita savo valdžioje turėjo eilę dalinių kunigaikščių. Tik Lietuvos daliniai kunigaikščiai, ar valdančiosios šeimos nariai, ar išsilaikiusieji smulkus Riurikaičiai, nebuvo savarankus valdovai. Jie labiau negu Maskvoje priklausė nuo didžiojo kunigaikščio.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tik Lietuvos daliniai kunigaikščiai, ar valdančiosios šeimos nariai, ar išsilaikiusieji smulkus Riurikaičiai, nebuvo savarankus valdovai. Jie labiau negu Maskvoje priklausė nuo didžiojo kunigaikščio. Šis galėjo, iškeldamas dalinių kunigaikš­ čių sūnus kitur, nepripažinti jiems tų žemių, kurias valdė jų tėvai.
t-001vidutinis

Smulkūs Riurikaičiai Lietuvos valdžioje buvo daliniai kunigaikščiai, bet ne savarankiški valdovai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Abu jiedu įkūrė iki šiol patverusias sostines (Vilnių, Kremlių), į jų pamatus įmūrydami amžiną Gedimino sosti­ nės ir Maskvos antagonizmą, išlaikytą ne tik jų dinastijų, bet ir vėlybesnių palikuonių. Ir Gediminas, ir Jonas Kalita savo valdžioje turėjo eilę dalinių kunigaikščių. Tik Lietuvos daliniai kunigaikščiai, ar valdančiosios šeimos nariai, ar išsilaikiusieji smulkus Riurikaičiai, nebuvo savarankus valdovai.
t-003vidutinis

Riurikaičių dinastijos išsibaigimas 1598 m. Abiejų Tautų Respublikoje neturėjo reikšmingesnių atliepimų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Bet toliau nei Riurikaičių dinastijos išsibaigimas (1598), nei\ngarsieji «sąmyšio metai» (1604-12), —nors lietuviai su lenkais per\nDimitrą Prisimetėlį buvo ėmę šeimininkauti net pačioje Maskvoje,—\npagaliau nei Romanovų dinastijos pradžia (1613) nebeturėjo reikš­\nmingesnių atliepimų pamažu savo tarptautinio svorio netenkančioje\n«abiejų tautų » respublikoje. Tačiau epocha caro Petro Didžiojo,\nkuris iš naujos sostinės (Petersburgo) tvirtu žingsniu įvedė savo\nimperiją į Europos areną, reiškė bajorų respublikai patekimą Ru­\nsijos įtakon.
t-004vidutinis

Be to, stačiatikybę priėmė net ir valstybės branduolyje tėvonijas turintys kunigaikščiai, kilę ne iš valdančiosios Gediminaičių dinastijos, pavyzdžiui, Alšėnų kunigaikščiai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Be to, stačiatikybę priėmė net ir valstybės branduolyje tėvonijas turintys kuni- gaikščiai, kilę ne iš valdančiosios Gediminaičių dinastijos, pavyzdžiui, Alšėnų kunigaikščiai. Antra vertus, Lietuvai užėmus Rusios žemes, ne visi senrusių Riurikaičių dinastijos kunigaikščiai buvo išstumti iš politinio gyvenimo. Vėlesniais amžiais LDK gyvenime rasis iš tokių kunigaikščių kilusių veiklių Lietuvos giminių.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 5 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Riurikaičių dinastija valdė:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas