Santrauka

Iš jos miestų, kaip antai: Smolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros kunigaikštijos. Smolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros kunigaikštijos. Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zigmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietuvos.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Vytautas užėmė Smolenską ir pasodino ten savo vietininką kunigaikštį Jomantą.
t-002 Vosylius III su Glinskiu artinosi prie Smolensko, laikyto svarbiausiu Dniepro aukštupį saugančiu strateginiu punktu.
t-003 Smolenske atsirado jėzuitų kolegija, funduota klebono Lempickio ir kitų rėmėjų.
t-004 1345 m. Jaunutis, pabėgęs nuo Kęstučio puolimo Vilniuje, prieglobsčio ieškojo Smolenske.
t-005 Caras pyko, kad Steponas Batoras nepripažino jam Smolensko kunigaikščio titulo ir pats vartojo šį titulą.
t-006 Vytautas užėmė Smolenską ir pasodino ten savo vietininką kunigaikštį Jomantą.
t-007 Vytautas buvo įsirengęs stovyklą prie Smolensko ir vėliau užėmė šį miestą.
t-008 Jaunutis po pabėgimo ieškojo prieglobsčio Smolenske.
t-009 1512 m. prasidėjus karui, visos Maskvos jėgos buvo nukreiptos į Smolenską.
t-010 Smolenskas ir visa pietų Rusija priklausė Vytautui, kai jis siekė sumušti totorius ir veržtis į Rytus.
t-011 1615–1616 m. Jonas Karolis Chodkevičius kovojo su Maskvos kariuomene, gindamas Smolenską.
t-012 Vytautas dvi savaites Smolenske vaišino savo dukterį Zofiją su vaikais.
t-013 Plėsdamas savo valdžią rytuose, Vytautas energingai sutvarkė Smolenską.
t-014 Po Liublino unijos Lietuva kartu su Lenkija vėliau atsiėmė Smolenską.
t-015 Vytautui priklausė Smolenskas ir visa pietų Rusia, tačiau jis siekė sumušti totorius ir plėsti įtaką rytuose.
t-016 Smolenskas buvo vienas iš miestų, iš kurių susidarė atskiros kunigaikštijos.
t-017 Smolenskui buvo suteikta privilegija, garantavusi miestui dalį savarankiškumo.
t-018 1411 m. pavasarį Vytautui vykstant pro Smolenską iki Kijevo, tų kraštų kunigaikščiai reiškė jam paklusnumą.
t-019 1507-1508 m. kare Vosylius III su Glinskiu artinosi prie Smolensko, laikyto svarbiu strateginiu punktu prie Dniepro aukštupio.
t-020 Zigmanto Vazos laikais, Maskvoje vykstant didžiajai suirutei, Smolenskas buvo atgautas.
t-021 1615–1616 m. Jonas Karolis Chodkevičius kovojo su Maskvos kariuomene, gindamas Smolenską.
t-022 1411 m. pavasarį Vytautas su Jogaila keliavo pro Smolenską, o tų kraštų kunigaikščiai reiškė Vytautui paklusnumą.
t-023 Vytautas dvi savaites Smolenske vaišino savo dukterį Zofiją su vaikais.
t-024 Po Liublino unijos Lietuva kartu su Lenkija vėliau atsiėmė Smolenską.
t-025 Caras pyko, kad karalius nepripažino jam Polocko, Smolensko ir Livonijos kunigaikščio titulų, o pats juos vartojo.
t-026 1401 m. Smolenske vėl įsigalėjo išvarytasis Jurgis Sviatoslavaitis.
t-027 Po sąmokslo Švitrigaila paspruko į Polocką ir perėmė Smolensko sritį kartu su kitomis sritimis.
t-028 Pasak cituojamo metraščio, dalį Lietuvos miestų valdė Smolensko kunigaikščiai.
t-029 Kai kurie Lietuvos miestai tuo metu buvo valdomi Smolensko kunigaikščių.
t-030 Vytautas 1404 m. birželio 27 d. užvaldė Smolenską ir jame vėl paskyrė savo vietininką.
t-031 Kojelavičius ir Stryjkovskis klydo teigdami, kad Švitrigaila pabėgo į Smolenską, o ne į Polocką.
t-032 Po nesėkmingo sąmokslo Švitrigaila paspruko į Polocką ir paėmė į savo valdžią Smolensko bei kelias kitas sritis.
t-033 Vytautas išvijo priešus iš Oršos krašto ir užpuolė Smolenską, laikytą maišto pradininku.
t-034 Jurijus nedrįso kautis atvirame lauke ar gintis už Smolensko pylimų ir pabėgo su žmona pas uošvį.
t-035 Ivanas Boreikaitis Chodkevičius į sutartą vietą atvyko su Seversko ir Smolensko kariais.
t-036 Vykdamas į Lietuvą, Goštautas Smolenske vietininku paliko Andrių Sakavičių.
t-037 Kazimieras pats patraukė į Smolenską, nors karvedžiai teigė, kad metų laikas netinka karui.
t-038 Kazimieras žiemos viduryje aplankė Baltarusiją ir Polocke, Vitebske bei Smolenske tvarkė taikos ir karo reikalus.
t-039 Karvedžių pasitarime nuspręsta, kad karalius su smulkesniais būriais apsistos Smolensko apylinkėse.
t-040 Jonas Goštautas buvo Smolensko vietininkas ir tuo metu buvo Smolenske, tolimame Didžiosios Kunigaikštystės mieste.
t-041 Ivanas Vasiljevičius paleido į Smolenską smolenskiečius, kurie minėtuose miestuose buvo paimti į nelaisvę.
t-042 Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zigmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietuvos.
t-043 Maskvos kariuomenė net tris kartus buvo apgulusi Smolenską, užėmė Oršą ir apdegino Vitebską.
t-044 Iškilmingai Vytautas įžengė į Smolenską t395.IX.28.
t-045 Antroji žmona buvo Smolensko kunigaikštytė Olga.

Ryšiai