Santrauka
Iš jos miestų, kaip antai: Smolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros kunigaikštijos. Smolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros kunigaikštijos. Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zigmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietuvos.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Vytautas užėmė Smolenską ir pasodino ten savo vietininką kunigaikštį Jomantą. |
| t-002 Vosylius III su Glinskiu artinosi prie Smolensko, laikyto svarbiausiu Dniepro aukštupį saugančiu strateginiu punktu. |
| t-003 Smolenske atsirado jėzuitų kolegija, funduota klebono Lempickio ir kitų rėmėjų. |
| t-004 1345 m. Jaunutis, pabėgęs nuo Kęstučio puolimo Vilniuje, prieglobsčio ieškojo Smolenske. |
| t-005 Caras pyko, kad Steponas Batoras nepripažino jam Smolensko kunigaikščio titulo ir pats vartojo šį titulą. |
| t-006 Vytautas užėmė Smolenską ir pasodino ten savo vietininką kunigaikštį Jomantą. |
| t-007 Vytautas buvo įsirengęs stovyklą prie Smolensko ir vėliau užėmė šį miestą. |
| t-008 Jaunutis po pabėgimo ieškojo prieglobsčio Smolenske. |
| t-009 1512 m. prasidėjus karui, visos Maskvos jėgos buvo nukreiptos į Smolenską. |
| t-010 Smolenskas ir visa pietų Rusija priklausė Vytautui, kai jis siekė sumušti totorius ir veržtis į Rytus. |
| t-011 1615–1616 m. Jonas Karolis Chodkevičius kovojo su Maskvos kariuomene, gindamas Smolenską. |
| t-012 Vytautas dvi savaites Smolenske vaišino savo dukterį Zofiją su vaikais. |
| t-013 Plėsdamas savo valdžią rytuose, Vytautas energingai sutvarkė Smolenską. |
| t-014 Po Liublino unijos Lietuva kartu su Lenkija vėliau atsiėmė Smolenską. |
| t-015 Vytautui priklausė Smolenskas ir visa pietų Rusia, tačiau jis siekė sumušti totorius ir plėsti įtaką rytuose. |
| t-016 Smolenskas buvo vienas iš miestų, iš kurių susidarė atskiros kunigaikštijos. |
| t-017 Smolenskui buvo suteikta privilegija, garantavusi miestui dalį savarankiškumo. |
| t-018 1411 m. pavasarį Vytautui vykstant pro Smolenską iki Kijevo, tų kraštų kunigaikščiai reiškė jam paklusnumą. |
| t-019 1507-1508 m. kare Vosylius III su Glinskiu artinosi prie Smolensko, laikyto svarbiu strateginiu punktu prie Dniepro aukštupio. |
| t-020 Zigmanto Vazos laikais, Maskvoje vykstant didžiajai suirutei, Smolenskas buvo atgautas. |
| t-021 1615–1616 m. Jonas Karolis Chodkevičius kovojo su Maskvos kariuomene, gindamas Smolenską. |
| t-022 1411 m. pavasarį Vytautas su Jogaila keliavo pro Smolenską, o tų kraštų kunigaikščiai reiškė Vytautui paklusnumą. |
| t-023 Vytautas dvi savaites Smolenske vaišino savo dukterį Zofiją su vaikais. |
| t-024 Po Liublino unijos Lietuva kartu su Lenkija vėliau atsiėmė Smolenską. |
| t-025 Caras pyko, kad karalius nepripažino jam Polocko, Smolensko ir Livonijos kunigaikščio titulų, o pats juos vartojo. |
| t-026 1401 m. Smolenske vėl įsigalėjo išvarytasis Jurgis Sviatoslavaitis. |
| t-027 Po sąmokslo Švitrigaila paspruko į Polocką ir perėmė Smolensko sritį kartu su kitomis sritimis. |
| t-028 Pasak cituojamo metraščio, dalį Lietuvos miestų valdė Smolensko kunigaikščiai. |
| t-029 Kai kurie Lietuvos miestai tuo metu buvo valdomi Smolensko kunigaikščių. |
| t-030 Vytautas 1404 m. birželio 27 d. užvaldė Smolenską ir jame vėl paskyrė savo vietininką. |
| t-031 Kojelavičius ir Stryjkovskis klydo teigdami, kad Švitrigaila pabėgo į Smolenską, o ne į Polocką. |
| t-032 Po nesėkmingo sąmokslo Švitrigaila paspruko į Polocką ir paėmė į savo valdžią Smolensko bei kelias kitas sritis. |
| t-033 Vytautas išvijo priešus iš Oršos krašto ir užpuolė Smolenską, laikytą maišto pradininku. |
| t-034 Jurijus nedrįso kautis atvirame lauke ar gintis už Smolensko pylimų ir pabėgo su žmona pas uošvį. |
| t-035 Ivanas Boreikaitis Chodkevičius į sutartą vietą atvyko su Seversko ir Smolensko kariais. |
| t-036 Vykdamas į Lietuvą, Goštautas Smolenske vietininku paliko Andrių Sakavičių. |
| t-037 Kazimieras pats patraukė į Smolenską, nors karvedžiai teigė, kad metų laikas netinka karui. |
| t-038 Kazimieras žiemos viduryje aplankė Baltarusiją ir Polocke, Vitebske bei Smolenske tvarkė taikos ir karo reikalus. |
| t-039 Karvedžių pasitarime nuspręsta, kad karalius su smulkesniais būriais apsistos Smolensko apylinkėse. |
| t-040 Jonas Goštautas buvo Smolensko vietininkas ir tuo metu buvo Smolenske, tolimame Didžiosios Kunigaikštystės mieste. |
| t-041 Ivanas Vasiljevičius paleido į Smolenską smolenskiečius, kurie minėtuose miestuose buvo paimti į nelaisvę. |
| t-042 Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zigmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietuvos. |
| t-043 Maskvos kariuomenė net tris kartus buvo apgulusi Smolenską, užėmė Oršą ir apdegino Vitebską. |
| t-044 Iškilmingai Vytautas įžengė į Smolenską t395.IX.28. |
| t-045 Antroji žmona buvo Smolensko kunigaikštytė Olga. |
Ryšiai
- Buvo valdoma: Sviatoslavas, Švitrigaila
- Buvo kelionės vieta: Jogaila (kunigaikštis, XIV–XV a.), Sofija Vytautaitė, Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XV a.)
- Puolė Smolenską: Maskvėnai, Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XV a.)
- Užėmė Smolenską: Kazimieras Jogailaitis, Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XV a.)
- Gynė Smolenską: Jonas Karolis Chodkevičius, Lietuviai, Stanislovas Kiška
- Buvo siuntimo vieta: Muradas II
- Smolenskas priklausė Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Rusija