Santrauka
Iš jos miestų, kaip antai: Smolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros kunigaikštijos. Smolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros kunigaikštijos. Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zigmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietuvos.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Smolenskas buvo vienas iš miestų, iš kurių susidarė atskiros kunigaikštijos. | c-001 | |
| t-003 Po sąmokslo Švitrigaila paspruko į Polocką ir perėmė Smolensko sritį kartu su kitomis sritimis. | c-003 | |
| t-004 Maskvos kariuomenė net tris kartus buvo apgulusi Smolenską, užėmė Oršą ir apdegino Vitebską. | c-004 | |
| t-005 Vosylius III su Glinskiu artinosi prie Smolensko, laikyto svarbiausiu Dniepro aukštupį saugančiu strateginiu punktu. | c-005 | |
| t-006 1512 m. prasidėjus karui, visos Maskvos jėgos buvo nukreiptos į Smolenską. | c-006 | |
| t-007 1522 m. paliaubomis Smolenskas buvo paliktas Maskvai ir Lietuvai grįžo tik 1611 m. | c-007 | |
| t-008 Caras pyko, kad karalius nepripažino jam Polocko, Smolensko ir Livonijos kunigaikščio titulų, o pats juos vartojo. | c-008 | |
| t-009 Plėsdamas savo valdžią rytuose, Vytautas energingai sutvarkė Smolenską. | c-009 | |
| t-010 Vytautas 1396 m. rudenį užėmė Smolenską, pasisiūlęs tarpininkauti Sviatoslavo sūnų nesantaikoje. | c-010 | |
| t-011 1401 m. Smolenskas vėl atkrito nuo Vytauto valdžios. | c-011 | |
| t-012 Vytautas 1404 m. birželio 27 d. užvaldė Smolenską ir jame vėl paskyrė savo vietininką. | c-012 | |
| t-014 Po Liublino unijos Lietuva kartu su Lenkija vėliau atsiėmė Smolenską. | c-014 | |
| t-015 Vienas galingiausių Lietuvos valdovų, didysis kunigaikštis Vytautas maksimaliai išplėtė Lietuvos valstybę, rytuose prijungęs Smolenską ir pasiekęs Juodąją jūrą. | c-015 | |
| t-016 Rusioje Lietuvos pajėgos 1239 m. veikė Smolenske, taip pat prie Pskovo (ties Kameniu), 1240 m. Didžiojo Naugardo valdose iki Lugos (į šiaurės vakarus nuo Naugardo). | c-016 | |
| t-017 Vytautas užėmė Smolenską ir pasodino ten savo vietininką kunigaikštį Jomantą. | c-017 | |
| t-018 1615–1616 m. J. K. Chodkevičius kovojo su Maskvos kariuomene, gindamas Smolenską. | c-018 | |
| t-019 Vytautas siekė sustiprinti savo padėtį Smolenske, nes jis buvo svarbus santykiams su Naugardu, Pskovu ir Maskva. | c-019 | |
| t-020 Vytautui priklausė Smolenskas ir visa pietų Rusia, tačiau jis siekė sumušti totorius ir plėsti įtaką rytuose. | c-020 | |
| t-021 Vytautas dvi savaites Smolenske vaišino savo dukterį Zofiją su vaikais. | c-021 | |
| t-022 Vytautui vykstant pro Smolenską iki Kijevo, tų kraštų kunigaikščiai reiškė jam paklusnumą. | c-022 | |
| t-023 Vytautas pasuko į rytus tvarkyti Smolensko reikalo ir atsiėmė Smolenską. | c-023 | |
| t-024 Vytauto valdžioje buvo panaikinta Smolensko kunigaikštija, o jos valdovo dvarai pateko į tiesioginę jo valdžią. | c-024 | |
| t-025 1427 m. keliaudamas po Rusią dar nepasiekęs Smolensko Vytautas pakelyje gavo dovanų 2007 arklius. | c-025 | |
| t-026 Smolenskui teko duoti privilegiją, garantuojančią jam dalį savarankiškumo. | c-026 | |
| t-029 Zigmanto Vazos laikais, Maskvoje vykstant didžiajai suirutei, Smolenskas buvo atgautas. | c-029 | |
| t-030 Smolenske atsirado jėzuitų kolegija, funduota klebono Lempickio ir kitų rėmėjų. | c-030 | |
| t-031 Jaunutis po pabėgimo ieškojo prieglobsčio Smolenske. | c-031 | |
| t-032 Kai kurie Lietuvos miestai tuo laiku buvo valdomi Smolensko kunigaikščių. | c-032 | |
| t-034 Kojelavičius ir Stryjkovskis klydo teigdami, kad Švitrigaila pabėgo į Smolenską, o ne į Polocką. | c-034 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Smolenskas buvo vienas iš miestų, iš kurių susidarė atskiros kunigaikštijos.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Iš jos miestų, kaip antai: Smolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros ku- nigaikštijos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Smolenskas buvo vienas iš miestų, iš kurių susidarė atskiros kunigaikštijos.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Smolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros ku- nigaikštijos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po sąmokslo Švitrigaila paspruko į Polocką ir perėmė Smolensko sritį kartu su kitomis sritimis.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zig- mantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietu- vos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Maskvos kariuomenė net tris kartus buvo apgulusi Smolenską, užėmė Oršą ir apdegino Vitebską.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Maskvos kariuomenė net tris kartus buvo apgulusi Smolenską, užėmė Oršą ir apdegino Vitebską. Alek- sandras pradėjo derybas dėl taikos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vosylius III su Glinskiu artinosi prie Smolensko, laikyto svarbiausiu Dniepro aukštupį saugančiu strateginiu punktu.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tuo pat metu betgi pradėjo karą su Lietuva Glinskio pasikviestas Vosylius III, kuris skelbėsi einąs vaduoti spaudžiamųjų pravoslavų. Kar- tu su Glinskiu jis apgulė daugelį Lietuvos miestų ir artinosi prie svarbiausiojo strateginio punkto, saugančio Dniepro aukštupį, — prie Smolensko.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1512 m. prasidėjus karui, visos Maskvos jėgos buvo nukreiptos į Smolenską.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Karas prasidėjo 1512 m. Visos Maskvos jėgos buvo nu- kreiptos į Smolenską. Jis buvo net 3 sykius apgultas ir pagaliau, Glinskiui sukėlus viduje sąmokslą, buvo paimtas (1514 m.).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1522 m. paliaubomis Smolenskas buvo paliktas Maskvai ir Lietuvai grįžo tik 1611 m.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Pagaliau 1522 m. buvo padarytos 11 m. paliaubos. Smolenskas buvo paliktas Maskvai; jis grįžo Lietuvai tik maždaug po 100 metų (t. y. 1611 m.).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Caras pyko, kad karalius nepripažino jam Polocko, Smolensko ir Livonijos kunigaikščio titulų, o pats juos vartojo.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Caras jo pasiuntinius priėmė labai nemandagiai, pyko, kam karalius nepripažįstąs jam Polocko, Smolensko ir Livonijos kunigaikščio titulų, o tuos titulus patsai vartojąs, piktinosi, kad Stp. Batoras laiške jį vadinąs broliu
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Plėsdamas savo valdžią rytuose, Vytautas energingai sutvarkė Smolenską.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Plėsdamas savo valdžią rytuose, Vytautas energingai sutvarkė Smolenską. Lietuvos ekspansijoje į rytus ši Dniepro aukštupio kunigaikštija žymią rolę vaidino nuo Mindaugo laikų, nes yra duomenų, kad jau XIII amž. pusėje lietuvių kunigaikštis Edvydas buvo įsitvirtinęs Smolenske^7. Ši Dniepro tvirtovė buvo svarbus raktas į didžiausius plotus. Smolenskas ilgai saugojo Lietuvos valstybės šiaurės-rytų valdas, ir lietuviai nuo 1514 per visą šimt metį nedarė su Maskva pastovios taikos, iš visų jėgų stengdamiesi jį atgal atsiimti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas 1396 m. rudenį užėmė Smolenską, pasisiūlęs tarpininkauti Sviatoslavo sūnų nesantaikoje.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
VORSKLOS KATASTROFA 313
Sviatoslavo sūnūs — Jogailai paklusnumą žadėjęs Jurgis ir jo brolis Hlebas — pateko savitarpio nesantaikon. Remdamasis giminyste, Vytautas pasisiūlė tarpininkauti ir ta proga 1396 m. rudenį užėmė Smolenską, iškilmingai miestan įžengdamas ir amžininkus nuste bindamas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1401 m. Smolenskas vėl atkrito nuo Vytauto valdžios.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Ne mažiau Vytauto padėtis susvyravo Rusios plotuose. 1401 vėl atkrito Smolenskas. Sukilusių miestiečių ir savo šalininkų Smo lenske remiamas, grįžo ir įsigalėjo išvarytasis Jurgis (Jurijus) Svia toslavaitis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas 1404 m. birželio 27 d. užvaldė Smolenską ir jame vėl paskyrė savo vietininką.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Vytautas greit užvaldė Smolenską (1404.VI.27) ir jame vėl paskyrė savo vietininką^48.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po Liublino unijos Lietuva kartu su Lenkija vėliau atsiėmė Smolenską.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Tiesa, Lietuva jau kartu su Lenkija po Liublino unijos Livonijos karą laimi ir atsiima Polocką, o dar vėliau pavyks atsiimti ir Smolenską, ir net užimti Maskvą. Taigi, xvi a.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vienas galingiausių Lietuvos valdovų, didysis kunigaikštis Vytautas maksimaliai išplėtė Lietuvos valstybę, rytuose prijungęs Smolenską ir pasiekęs Juodąją jūrą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Vienas galingiausių Lietuvos valdovų, didysis kunigaikštis Vytautas maksimaliai išplėtė Lietuvos valstybę, rytuose prijungęs Smolenską ir pasiekęs Juodąją jūrą. Vytauto pralaimėjimas toto- riams prie Vorsklos 1399 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rusioje Lietuvos pajėgos 1239 m. veikė Smolenske, taip pat prie Pskovo (ties Kameniu), 1240 m. Didžiojo Naugardo valdose iki Lugos (į šiaurės vakarus nuo Naugardo).
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Rusioje Lietuvos pajėgos 1239 m. veikė Smolenske, taip pat prie Pskovo (ties Kameniu), 1240 m. Didžiojo Naugardo valdose iki Lugos (į šiaurės vakarus nuo Naugardo).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas užėmė Smolenską ir pasodino ten savo vietininką kunigaikštį Jomantą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Sustojęs prie Smolensko, vesdamas derybas su smolenskie- čiais, jį užėmė, pasodino ten savo vietininką kunigaikštį Jomantą. Taip Vytautas sustiprino Lietuvos pozicijas saugodamasis galimos grėsmės iš pietryčių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1615–1616 m. J. K. Chodkevičius kovojo su Maskvos kariuomene, gindamas Smolenską.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1615-1616 m. J. K. Chodkevičius kovojo su Maskvos kariuomene gindamas Smolenską.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas siekė sustiprinti savo padėtį Smolenske, nes jis buvo svarbus santykiams su Naugardu, Pskovu ir Maskva.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Pirmiausia Vytautas darė žygių sustiprinti savo padėtį ir įtaką Smolenske, kuris buvo jam reikalingas palaikyti gerus santykius tiek su D. Naugardo bei Pskovo respublikomis, tiek ir su pačia Maskva. Kaip žinome, Smolensko kunigaikštis Sviastoslavas buvo prisidėjęs prie Polocko kun.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautui priklausė Smolenskas ir visa pietų Rusia, tačiau jis siekė sumušti totorius ir plėsti įtaką rytuose.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Nors Smolenskas ir visa pietų Rusija jam priklausė, bet jis dabar siekė dar toliau — sumušti totorius, kas jam plačiai ati darytų vartus į plačiuosius ir tolimuosius Rytus, kad nebūtų jie pavojingi jo galybei. Mintis nugalėti tautą, prieš kurią dre ba Azija ir Europa, praskinti sau kelią į tolimas ir lietuviams dar nežinomas rytų šalis ir nugalėti nenugalimą Tamerlaną,— štai kas Vytautą ragino veikti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas dvi savaites Smolenske vaišino savo dukterį Zofiją su vaikais.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Per dvi savaiti Vytau tas vaišino savo dukterį Zofiją su vaikais Smolenske. Mas kvos kunigaikštienė grįžo į savo sostinę su brangiomis do vanomis, auksu ir sidabru papuoštais paveikslais, net dalį Kristaus Kančios relikvijos atsivežė į Maskvą, ir visu tuo la bai džiaugėsi, bet pagalbos iš Maskvos Vytautas vis dėlto negavo^3 ). Su Lenkija Vytauto santykiai tada buvo blo-
(^1) ) Proch.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautui vykstant pro Smolenską iki Kijevo, tų kraštų kunigaikščiai reiškė jam paklusnumą.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Vykstant Vytautui pro Polocką, Vitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo, jam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo pa klusnumą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas pasuko į rytus tvarkyti Smolensko reikalo ir atsiėmė Smolenską.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Vytautas, naujais pasižadėjimais nuraminęs lenką galvas ir susiderinęs su Ordinu, pasuko į rytus sutvarkyt Smolensko reikalą. Čia jam ir sekėsi: atsiėmė Smolenską, o su D. Naugar du sureguliavo santykius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytauto valdžioje buvo panaikinta Smolensko kunigaikštija, o jos valdovo dvarai pateko į tiesioginę jo valdžią.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
— 237įvyko panaikinant tokias didžiąsias kunigaikštijas, kaip Poloc ko, Vitebsko, Smolensko, Novgorodo-Sieversko, Kijevo, Voly nijos ir Podolijos. Visi šių kunigaikščių, daugiausia jau minėtų tėvynainių, dvarai su visa dirbama ir nedirbama žeme, žmonė mis, gyvuliais ir padargais pateko į tiesioginę Vytauto valdžią.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1427 m. keliaudamas po Rusią dar nepasiekęs Smolensko Vytautas pakelyje gavo dovanų 2007 arklius.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
238lius ir kaip tas ūkis buvo Lietuvoj platus, aišku jau iš to, kad keliaujant jam 1427 m. po Rusiją, dar nepasiekus Smolensko, pa kelyje jis gavo dovanų 2007 arklius; toliau jo brolis Zigmantas dovanojo 210 arklių, kaž koks pasienio vaivada 200, kiti po ma žiau^1 ).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Smolenskui teko duoti privilegiją, garantuojančią jam dalį savarankiškumo.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
), o vėliau — Smolenskui. Smolenske buvo įsigalėjęs Lengvenio Algirdaičio sūnus Jurgis. Nors jis ir buvo jėga pašalintas, ta- čiau Smolenskui teko duoti privilegiją, garantuojančią jam dalį savarankiškumo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vosylius III su Glinskiu artinosi prie Smolensko, laikyto svarbiausiu Dniepro aukštupį saugančiu strateginiu punktu.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
** Tuo pat metu betgi pradėjo karą su Lietuva Glinskio pasikviestas Vosylius III, kuris skelbėsi einąs vaduoti spaudžiamųjų pravoslavų. Kar- tu su Glinskiu jis apgulė daugelį Lietuvos miestų ir artinosi prie svarbiausiojo strateginio punkto, saugančio Dniepro aukštupį, — prie Smolensko. Bet tuo tarpu atvykęs Lietuvos hetmonas kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis ties Orša sumušė priešą ir privertė jį trauktis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Caras pyko, kad karalius nepripažino jam Polocko, Smolensko ir Livonijos kunigaikščio titulų, o pats juos vartojo.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Caras jo pasiuntinius priėmė labai nemandagiai, pyko, kam karalius nepripažįstąs jam Polocko, Smolensko ir Livonijos kunigaikščio titulų, o tuos titulus patsai vartojąs, piktinosi, kad Stp. Batoras laiške jį vadinąs broliu (jau nuo seno buvo toks paprotys, kad valdovai vienas kitą vadin- davo broliu; tačiau caras, pykdamas ant Stp.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Zigmanto Vazos laikais, Maskvoje vykstant didžiajai suirutei, Smolenskas buvo atgautas.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Zigmanto Vazos laikais, kai Maskvoje siautė di- džioji suirutė, buvo atgautas Smolenskas (žiūr. 313 psl.), ta- čiau Jono Kazimiero laikais Andrusavos sutartimi (žiūr. 330 psl.) jis vėl buvo atiduotas Maskvai, ir sienos su ja liko beveik tokios pat, kokios buvo Stp. Batoro laikais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Smolenske atsirado jėzuitų kolegija, funduota klebono Lempickio ir kitų rėmėjų.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jaunutis po pabėgimo ieškojo prieglobsčio Smolenske.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgda mas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko kunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių chaną ieškojo prieglobsčio16 * . Tie politiniai pokyčiai Vilniu je, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios val dymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kai kurie Lietuvos miestai tuo laiku buvo valdomi Smolensko kunigaikščių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Lietuva tuo laiku duoklę mokėjo Polocko kunigaikščiams, o valdoma savo etmonų, o Lietuvos miestai jau buvo valdomi Kijevo ku nigaikščių: vieni - Černigovo, kiti - Smolensko, kiti - Polocko. Ir Vilnia [Vilnius] buvo priverstas duoti duoklę Ugrų karaliui (tikriausiai Ha ličo) už saugojimą nuo didžiojo ku nigaikščio Mstislavo Rogvoldovi- čiaus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kojelavičius ir Stryjkovskis klydo teigdami, kad Švitrigaila pabėgo į Smolenską, o ne į Polocką.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Taigi klysta Kojelavičius ir Strij- k o v s k i s sakydami, kad Švitrigai la pabėgęs į Smolenską, bet ne į Po locką. Tai, ką mūsų kronikininkai kal ba apie Švitrigailos žmonos sugavi mą Ašmenoje, esą jis neįstengęs iš sivežti kartu - tai nėra tikslu, nes tais pat 1432 metais lapkričio 30 dieną Švitrigaila, rašydamas Livonijos ma gistrui, užsimena, kad žmona jam pagimdžiusi sūnų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |