asmuo

Sviatoslavas

12 teiginiai12 įrašai7 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Jo sąjungininkas, Smolensko kunigaikštis Sviatoslavas, žuvo mūšyje, o šio sūnus Jurgis buvo priverstas padaryti su Lietuva sąjungą.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001aukstas

Būdamas sąjungoje su Andriumi, Smolensko kunigaikštis Sviatoslavas užvaldė Mstislavlį.

Įrodymai (1)
t-002aukstas

Sviatoslavas žuvo prie Mstislavlio ant Vechros kranto.

Įrodymai (1)
t-003vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime Sviatoslavas, nuniokojęs Oršos apylinkes, puolė Mstislavlį ir privertė Skirgailą bei Vytautą vesti karius prieš jį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Sviatoslavas, nuniokojęs Oršos apygardas, brovėsi į Mstislavlį, tiesa, neteko daug savųjų, tačiau nemaža įtvirtinimų apgriovė, o krašto sostinę beveik prie pas­ kutiniosios privarė; šitokia padėtis neleido gaišti; žval­ gai tikino, kad miestas atiteksiąs priešui, jeigu tučtuo­ jau neatskubėsianti parama. Todėl, Lukomlyje palikę stiprią įgulą, nutarę kurį laiką negalvoti apie Po­ S k iig a ila bei V y t a u ­ tas v a d o v a u ja karui L ie tu v o je skubiai nužygiavo į Lietuvos pasienius užkirsti kelio su grobiu atsitraukiančiam Kon­ radui, tačiau šis vengė rody­ tis atvirose vietose ir skubiai 2 84 locką, nuvedė karius tiesiai prieš Sviatoslavą, kuris dėl tos priežasties, jau sugriovęs įtvirtinimus ir paka- sais beveik įsibrovęs į miestą, turėjo visas jėgas mes- susidūrimo prasidėjo dar smarkesnė kova, nes susigrū­ mė visi pulkai. Vis dėlto nevienoda kovos priežastis sukėlė nevienodą karių narsumą ir nulėmė, kaip ir de­ rėjo tikėtis, nevienodą baigtį.
t-004vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime Sviatoslavas, nuniokojęs Oršos apylinkes, brovėsi į Mstislavlį ir beveik privedė krašto sostinę prie kritinės padėties.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Sviatoslavas, nuniokojęs Oršos apygardas, brovėsi į Mstislavlį, tiesa, neteko daug savųjų, tačiau nemaža įtvirtinimų apgriovė, o krašto sostinę beveik prie pas­ kutiniosios privarė; šitokia padėtis neleido gaišti; žval­ gai tikino, kad miestas atiteksiąs priešui, jeigu tučtuo­ jau neatskubėsianti parama. Todėl, Lukomlyje palikę stiprią įgulą, nutarę kurį laiką negalvoti apie Po­ S k iig a ila bei V y t a u ­ tas v a d o v a u ja karui L ie tu v o je skubiai nužygiavo į Lietuvos pasienius užkirsti kelio su grobiu atsitraukiančiam Kon­ radui, tačiau šis vengė rody­ tis atvirose vietose ir skubiai 2 84 locką, nuvedė karius tiesiai prieš Sviatoslavą, kuris dėl tos priežasties, jau sugriovęs įtvirtinimus ir paka- sais beveik įsibrovęs į miestą, turėjo visas jėgas mes- susidūrimo prasidėjo dar smarkesnė kova, nes susigrū­ mė visi pulkai. Vis dėlto nevienoda kovos priežastis sukėlė nevienodą karių narsumą ir nulėmė, kaip ir de­ rėjo tikėtis, nevienodą baigtį.
t-005vidutinis

Sviatoslavas, nebūdamas dar krikščioniu, bekarštant motinai paėmė valdžią ūkės nieko negeisdamas, kaip vienomis karėmis ir žygiais atsiženklinti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Taip parėdžius ūkę, nukeliavusi į Konstantinopolį krikštytis, nuo kur paskui sugrįžus Kijeve karšinusis. Sviatoslavas, nebūdamas dar krikščioniu, bekarš- tant motinai paėmė valdžią ūkės nieko negeisdamas, kaip vienomis karėmis ir žygiais atsiženklinti. Per­ galėjo trakuojančius viatičius ir chazarus, kuriems pirma gudai patys šylės, įsilaužęs padunojy į pilį Sarkel, paveikęs dar jasus ir kasogus, užėmęs vie­ tovę Tamatarchą, arba Fanagoriją, ir visą pašalį Azovo jūros.
t-006vidutinis

Višislavas įgavęs Naugardą į valdžią, Iziaslavas Polocką, Jaroslavas Rostovą, kuriam nustipus, kliuvo jis Bo risui, Glėbas gavo Muromą, Sviatoslavas Pajuodgirę, Viršuj: g eia i.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Tuo tarpu radimičiai, apkyrėjus donį bemokėti Vladimirui, patrakę, kuriuos vienok jis sudraudęs laimingai ir apent duoklę sau šilti prisuokęs. Paskui pergalėjęs bulgarus pavolgy ir su jais būk pakajų suderėjęs, žadėdami bendring ai su vieni antrais gy­ venti, paskiaus dar užėmęs miestą Chersoną, kurio iros šiandien dar tebėra regimos Kryme. Ant galo apsipačiavęs su Ona, seseria Baziliaus ir Konstanti­ no, ciesorių grekonų, apsikrikštijo pats su visa gudų tauta metuose 988 ir Chersono miestą apent greko­ nų ciesoriui pagrąžinęs. Įkyrėjęs sau valdžią ūkės, Vladimiras padalijęs ją tarp 12 savo sūnų. Višisla- vas įgavęs Naugardą į valdžią, Iziaslavas Polocką, Jaroslavas Rostovą, kuriam nustipus, kliuvo jis Bo­ risui, Glėbas gavo Muromą, Sviatoslavas Pajuodgirę, * Viršuj: g eia i.
Visi teiginiai ir įrodymai (12 teiginiai, 12 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: person

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Sviatoslavas valdė:
Sviatoslavas mirė:
Sviatoslavas užėmė:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 199533
Lietuvių tautos istorija, t. 333
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)21
Lietuvių tautos istorija, t. 522
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)23