Sviatoslavas

PDF 294

Už pažadą ginti nuo priešų, jis ordinui buvo užrašęs «visą savo Polocko karalystę». Būdamas sąjungoje su Andriumi, Smolensko kunigaikštis Sviatoslavas užvaldė Mstislavlį. Bet maištininkai greitai buvo įveikti.

PDF 294

Bet maištininkai greitai buvo įveikti. Pačiam Sviatoslavui žuvus prie Mstislavlio ant Vechros kranto, jo sūnus Jurgis pažadėjo Jogailai paklusnumą. O Skirgaila, sėkmingai apgulęs Polocką, kur jis pats atsisėdo, Andrių paėmė nelaisvėn ir išsiuntė Lenkijon.

PDF 282-283

Sviatoslavas, nuniokojęs Oršos apygardas, brovėsi į Mstislavlį, tiesa, neteko daug savųjų, tačiau nemaža įtvirtinimų apgriovė, o krašto sostinę beveik prie pas­ kutiniosios privarė; šitokia padėtis neleido gaišti; žval­ gai tikino, kad miestas atiteksiąs priešui, jeigu tučtuo­ jau neatskubėsianti parama. Todėl, Lukomlyje palikę stiprią įgulą, nutarę kurį laiką negalvoti apie Po­ S k iig a ila bei V y t a u ­ tas v a d o v a u ja karui L ie tu v o je skubiai nužygiavo į Lietuvos pasienius užkirsti kelio su grobiu atsitraukiančiam Kon­ radui, tačiau šis vengė rody­ tis atvirose vietose ir skubiai 2 84 locką, nuvedė karius tiesiai prieš Sviatoslavą, kuris dėl tos priežasties, jau sugriovęs įtvirtinimus ir paka- sais beveik įsibrovęs į miestą, turėjo visas jėgas mes- susidūrimo prasidėjo dar smarkesnė kova, nes susigrū­ mė visi pulkai. Vis dėlto nevienoda kovos priežastis sukėlė nevienodą karių narsumą ir nulėmė, kaip ir de­ rėjo tikėtis, nevienodą baigtį.

PDF 282-283

Sviatoslavas, nuniokojęs Oršos apygardas, brovėsi į Mstislavlį, tiesa, neteko daug savųjų, tačiau nemaža įtvirtinimų apgriovė, o krašto sostinę beveik prie pas­ kutiniosios privarė; šitokia padėtis neleido gaišti; žval­ gai tikino, kad miestas atiteksiąs priešui, jeigu tučtuo­ jau neatskubėsianti parama. Todėl, Lukomlyje palikę stiprią įgulą, nutarę kurį laiką negalvoti apie Po­ S k iig a ila bei V y t a u ­ tas v a d o v a u ja karui L ie tu v o je skubiai nužygiavo į Lietuvos pasienius užkirsti kelio su grobiu atsitraukiančiam Kon­ radui, tačiau šis vengė rody­ tis atvirose vietose ir skubiai 2 84 locką, nuvedė karius tiesiai prieš Sviatoslavą, kuris dėl tos priežasties, jau sugriovęs įtvirtinimus ir paka- sais beveik įsibrovęs į miestą, turėjo visas jėgas mes- susidūrimo prasidėjo dar smarkesnė kova, nes susigrū­ mė visi pulkai. Vis dėlto nevienoda kovos priežastis sukėlė nevienodą karių narsumą ir nulėmė, kaip ir de­ rėjo tikėtis, nevienodą baigtį.

PDF 56

Taip parėdžius ūkę, nukeliavusi į Konstantinopolį krikštytis, nuo kur paskui sugrįžus Kijeve karšinusis. Sviatoslavas, nebūdamas dar krikščioniu, bekarš- tant motinai paėmė valdžią ūkės nieko negeisdamas, kaip vienomis karėmis ir žygiais atsiženklinti. Per­ galėjo trakuojančius viatičius ir chazarus, kuriems pirma gudai patys šylės, įsilaužęs padunojy į pilį Sarkel, paveikęs dar jasus ir kasogus, užėmęs vie­ tovę Tamatarchą, arba Fanagoriją, ir visą pašalį Azovo jūros.

PDF 59

Tuo tarpu radimičiai, apkyrėjus donį bemokėti Vladimirui, patrakę, kuriuos vienok jis sudraudęs laimingai ir apent duoklę sau šilti prisuokęs. Paskui pergalėjęs bulgarus pavolgy ir su jais būk pakajų suderėjęs, žadėdami bendring ai su vieni antrais gy­ venti, paskiaus dar užėmęs miestą Chersoną, kurio iros šiandien dar tebėra regimos Kryme. Ant galo apsipačiavęs su Ona, seseria Baziliaus ir Konstanti­ no, ciesorių grekonų, apsikrikštijo pats su visa gudų tauta metuose 988 ir Chersono miestą apent greko­ nų ciesoriui pagrąžinęs. Įkyrėjęs sau valdžią ūkės, Vladimiras padalijęs ją tarp 12 savo sūnų. Višisla- vas įgavęs Naugardą į valdžią, Iziaslavas Polocką, Jaroslavas Rostovą, kuriam nustipus, kliuvo jis Bo­ risui, Glėbas gavo Muromą, Sviatoslavas Pajuodgirę, * Viršuj: g eia i.

PDF 533

Gyvento­ jai, tą matydami, nusiminė ir, noris jų 400 000 tenai buvo, nebdrįso daugiatis su lietuviais begrumtis. Sviatoslavas, jų viešpats, pirma jau pergalėtas, da­ bar palikinąs buveinę ir valdžią ūkės prasikraustė. Tą regėdami, kijevionys, išėję su savo vyresnybe dvasiška ir ūkiška pro didžiąją angą pilės, Gedimi­ ną, Lietuvos didįjį kunigaikštį, pergalėtoju pasvei­ kino ir savo viešpačiu, arba monarchu, pakėlė, pa­ siėmę jo klausyti ir reikale jį šelpti.

PDF 231

tuo metu, kai Rusioje vyko tarpusavio \nkaras ir kai Černigovo kunigaikštis Sviatoslavas siautėjo \nreikšdamas įvairias pretenzijas ir pasitelkęs sąjungininkų \nparamą traukė su kariauna į mūšio laulką kautis su di­\ndžiojo kunigaikščio Vsevolodo pulkais, kunigaikštis Vses- \nlavas Vasilkovičius, turbūt turėjęs Polocko kunigaikščio \ntitulą, juk Glėbas Rogvolodovičius viešpatavo Dručke1 ir, \nbūdamas palei Kijevą, į pagalbą buvo pasitelkęs ir polo- \nckiečių sąjungininkus — lietuvių kariaunos pulkus1 2.

PDF 121

O \njos \nsūnus \nSviatoslavas, \npriešingai, \nlaikėsi \nprotėvių \ntikėjimo, juk jo auklėtojas buvo Asmundas Skandinavas

PDF 234

Lietuvos pietiniuose kraštuose po tiek laiko vy­\nravusios taikos pastebime buvus surengtą Černigovo ku­\nnigaikščio Sviatoslavo žygį. Jis buvo vedęs Pinsko ir \nTurovo kunigaikščių seserį ir taip tapęs jų svainiu.

PDF 344

Sviatoslavas viešpatavo Smolenske, buvo vienas iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio vasalų; šis, be abejo­ nės, Livonijos magistro, tarpininkaujamo Andriaus, įkalbėtas, atvykęs lydimas pusbrolio Jono, taip pat dviejų savo sūnų - Glebo ir Jurgio, nužygiavo į Vitebską, paskui į Oršą,

PDF 345

Patį Sviatoslavą lenkas raitelis užklupo ąžuolų giraitėje, kur gulėjo be jėgų po m e­ džiu, gal žaizdų, gal nuovargio išsekintas; užmušė jį vietoje, tikriausiai nepanorusio pasiduoti nelaisvėn.