Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Švitrigaila

LaikotarpisXIVXV1382–1452

Žemėlapis

Kraunami ryšiai...

Santrauka

Švitrigaila šiame šaltinyje vaizduojamas kaip jauniausias Jogailos brolis ir Julijonos sūnus, įsišeimininkavęs Vitebske, vėliau grįžęs pas Vytautą ir vėl įsivėlęs į sąmokslus su ordinu. Jis siejamas su Boleslovo krikšto vardu, Briansko bei Severijos valdymu ir įkalinimu Kremenetse. Papildomai akcentuojamas jo maištas Vitebske, bėgimai į Vengriją, Maskvą ir pas Ordiną, pretenzijos į Lietuvą po Vorsklos ir Podolijos perdavimas.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Švitrigaila kartu su Jogaila, Vytautu, Karigaila, Vygandu ir lietuvių didikais priėmė katalikų tikėjimą.
t-002 Po Vorsklos pralaimėjimo Švitrigaila pareiškė pretenzijas į Lietuvą, o ramybės dėlei jam buvo atiduota Podolija ir kiti Rusios plotai.
t-003 Švitrigaila vėl pabėgo iš Lietuvos į Maskvą, vėliau pas totorius ir galiausiai pas Ordiną.
t-004 Švitrigaila, nieko nelaimėjęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino riterius drauge pulti Vitebską.
t-005 Pajutęs Vytauto susilpnėjimą, Švitrigaila pareiškė pretenzijas į Lietuvą.
t-006 Švitrigaila, nieko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino riterius kartu pulti Vitebską.
t-007 1402 m. pradžioje Ordinas Marienburge priglaudė iš Podolės pabėgusį Vytauto priešą Švitrigailą.
t-008 Didysis magistras apstatė Švitrigailą savo parankiniais, siekdamas silpninti Lietuvos ir Lenkijos vienybę.
t-009 Švitrigaila su didžiuoju magistru turėjo nutraukti Vilniaus apgultį, kai vienuolis išdavė jų sumanymą pilies įgulai.
t-010 Petras pranešė, kad Švitrigaila išvaduotas iš nelaisvės ir yra laisvėje.
t-011 Švitrigaila sukilo, užmušė Feodorą Vesną ir pats ėmė valdyti Vitebską.
t-012 1382 m. Dubysos sutarčių aktams pritarė Jogailos motina Julijona ir broliai, tarp jų Švitrigaila.
t-013 Švitrigailos sąjungos didino pasitikėjimą ir išplėtė prekybą iki atokiausių Vokietijos žemių.
t-014 Švitrigaila su sūnėnu Maskvos kunigaikščiu Jurgiu išvengė sutriuškinimo po nesėkmės ties Ukmerge.
t-015 Švitrigaila kartu su Jogaila, Vytautu, Jogailos broliais ir daugeliu lietuvių didikų priėmė katalikų tikėjimą Krokuvoje.
t-016 1452 m. vasarį Švitrigaila mirė Lucke, o jo kūnas buvo perkeltas į protėvių kapą Vilniaus katedroje.
t-017 Vytautas po keturių savaičių apgulties atgavo Švitrigailos ir Livonijos užimtą Vitebską ir paėmė Švitrigailą į nelaisvę.
t-018 Dinaburgo komtūras pranešė Livonijos magistrui, kad iš nelaisvės paleistas Švitrigaila vėl traukia į mūšio lauką.
t-019 Po sėkmingo žygio Švitrigaila sudarė ilgalaikes paliaubas su karaliumi.
t-020 Švitrigailai buvo pavesta valdyti Podoliją, o šaltinyje jis vadinamas pavojingiausiu Vytauto priešininku.
t-021 Švitrigaila ir Žygimantas buvo Vytauto politikos tęsėjai.
t-022 Švitrigaila buvo tarp Jogailos brolių, pritarusių jo sutarčių su Ordinais įsipareigojimams.
t-023 Švitrigaila buvo dvare prie Ašmenos su nedidele sargyba, kai Žygimantas slapta žygiavo į Ašmeną.
t-024 Po dvylikos metų paliaubų tarp karaliaus ir didžiojo magistro Švitrigailos jėgos Lietuvoje apsilpo.
t-025 Vytautas po keturių savaičių apgulties atgavo Švitrigailos ir Livonijos užimtą Vitebską ir paėmė Švitrigailą į nelaisvę.
t-026 1395 m. Švitrigaila su kryžiuočių pulku ir magistru Konradu Jungingenu įsibrovė į Lietuvą ir nusiaubė vietoves prie Gardino.
t-027 Švitrigaila buvo priverstas nusilenkti Vytautui, po to pasiųstas Jogailai į Krokuvą, bet netrukus pabėgo į Vengriją.
t-028 Švitrigaila apsimestinai sutiko su sutartimi, o 1402 m. persirengęs pirkliu išvyko pas magistrą į Marienburgą.
t-029 Švitrigaila su iš Didžiojo Naugardo atsiųstais bojarinais sudarė sutartį dėl abipusio saugumo ir prekybos laisvės.
t-030 Švitrigailos bandymas užimti Vilnių žlugo, kai vienuolis išdavė jo sumanymą pilies įgulos vadui.
t-031 Lenkijos valdantieji sluoksniai Švitrigailai siūlė Lenkijos vainiką arba Lietuvos valdymą susiejus ją su Lenkija.
t-032 Švitrigaila manė, kad po kunigaikštienės mirties Jogaila jį paskirs Vitebsko valdytoju.
t-033 Švitrigaila apsimestinai sutiko su sutartimi, o 1402 m. persirengęs pirkliu nuvyko pas magistrą į Marienburgą.
t-034 Švitrigaila buvo vienas iš penkių Julijonos sūnų, liudijusių trijose Jogailos ir Skirgailos vardu sudarytose sutartyse.
t-035 1430 m. lapkričio 7 d. buvo sudarytos paliaubos tarp Lenkijos karaliaus Jogailos ir jo brolio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos.
t-036 Švitrigaila, tikrasis Algirdo sūnus, turėjo pirmenybę į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą.
t-037 Livonijos magistro ir totorių remiamas Švitrigaila vėl užėmė Ašmeną ir priartėjo prie Vilniaus per septynetą mylių.
t-038 Dar neįsitvirtinus Vytautui, Švitrigaila išvyko pas kryžiuočius ieškoti pagalbos nuversti naująjį Lietuvos valdovą.
t-039 Švitrigailos sąjungos didino pasitikėjimą ir išplėtė prekybą iki atokiausių Vokietijos žemių.
t-040 Švitrigailos valdymo metais Vilniaus monetų kalykla kaldino lietuviškus grašius ir pusgrašius.
t-041 Dinaburgo komtūras pranešė Livonijos magistrui, kad iš nelaisvės paleistas Švitrigaila vėl traukia į mūšio lauką.
t-042 Įniršęs Švitrigaila priekaištavo Jogailai dėl Podolės ir įkalino jį su palyda pilyje.
t-043 Švitrigaila, įsižeidęs dėl Vytauto iškėlimo, išvyko pas kryžiuočius ieškoti pagalbos nuversti naująjį Lietuvos valdovą.
t-044 Švitrigaila, nusigavęs į Polocką, ten įkūrė atramos vietą, iš kurios beveik šešerius metus plito vaidai, puldinėjimai ir pilietinis karas.
t-045 1432 m. gruodžio 8 d. Ašmenos mūšyje Švitrigailos jėgos buvo išsklaidytos, o Švitrigaila pabėgo į Polocką.
t-046 Boleslovą Švitrigailą kamavo neišsipildžiusios viltys, nes po Skirgailos jis turėjo teisę pirmas paveldėti valdžią.
t-047 Konradui du mėnesius nesėkmingai puolus Vilnių, Švitrigaila nutarė miesto puolime griebtis apgaulės.
t-048 Švitrigaila nuolat kurstė Prūsijos ir Livonijos kryžiuočių magistrus prieš Vytautą.
t-049 Švitrigaila matė, kad karai ir plėšikiški antpuoliai naudingi tik kryžiuočiams, o jis pats lieka nuskurdęs tremtinys.
t-050 Ištrūkęs į laisvę Švitrigaila pabėgo pas imperatorių Zigmantą, o vėliau susitaikė su Vytautu.
t-051 Švitrigailos 1451 m. vasario 18 d. Lucke datuota privilegija, Narbuto teigimu, pakartojo Vytauto privilegiją ir atnaujino Algirdo privilegiją.
t-052 O sekančiais metais2 2 iš Moldavijos atvyko kuni gaikštis Švitrigaila, didžiojo kunigaikščio Kazimiero dėdė, kuris, pabėgęs nuo kunigaikščio Žygimanto, sep tynerius metus išgyveno Moldavijoje, ganydamas avis2 3 .

Ryšiai

Atgalinės Nuorodos