Švitrigaila šiame šaltinyje vaizduojamas kaip jauniausias Jogailos brolis ir Julijonos sūnus, įsišeimininkavęs Vitebske, vėliau grįžęs pas Vytautą ir vėl įsivėlęs į sąmokslus su ordinu. Jis siejamas su Boleslovo krikšto vardu, Briansko bei Severijos valdymu ir įkalinimu Kremenetse. Papildomai akcentuojamas jo maištas Vitebske, bėgimai į Vengriją, Maskvą ir pas Ordiną, pretenzijos į Lietuvą po Vorsklos ir Podolijos perdavimas.
Mūsų nuomonę apie šio laiško senumą patvirtina ne tik jo pobūdis, bet ir ta užuomina apie Švitrigailos paėmimą 162 ## Puslapis 179 Il KNYGA neleidžia manyti buvus kitus metus, juk kaip tik tuo laiku Vytautas su Smolensko pulkais Švitrigailos ir Livonijos už imtą Vitebską po keturių savaičių apgulties atgavo ir patį Švitrigailą paėmė į nelaisvę. Kaip buvo išvaduotas Švitrigai la ir kitos žinios iš šio laiško iki šiol istorijoje nebuvo mini mos. ## Puslapis 180 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Copia Minen Willigk en Horsam to voren.
\" (Didžiai gerbiamam Livonijos magistrui \nšis laiškas turi būti tikrai ir nedelsiant atiduotas).\nMūsų nuomonę apie šio laiško senumą patvirtina ne tik \njo pobūdis, bet ir ta užuomina apie Švitrigailos paėmimą\n162\n\n## Puslapis 179\n\nIl KNYGA\nneleidžia manyti buvus kitus metus, juk kaip tik tuo laiku \nVytautas su Smolensko pulkais Švitrigailos ir Livonijos už\nimtą Vitebską po keturių savaičių apgulties atgavo ir patį \nŠvitrigailą paėmė į nelaisvę. Kaip buvo išvaduotas Švitrigai\nla ir kitos žinios iš šio laiško iki šiol istorijoje nebuvo mini\nmos.
Tą Vytauto pralaimėjimą pajuto ir neramusis Švitrigaila. Skubinos ir jis pareikšti savo pretenzijų į Lietuvą. Ramybės dėliai jam buvo atiduota valdyti Podolija, kaip Lenkijos žemė ir dar buvo pridėta ir kiti Rusijos plotai.
Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nie\nko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino rite\nrius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smo\nlenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites \nužsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į \nnelaisvę. Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palan\nkių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.
Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nie\nko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino rite\nrius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smo\nlenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites \nužsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į \nnelaisvę. Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palan\nkių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.
Pagal tas sutartis didysis kunigaikštis Jogaila, — pritariamas\nmotinos Julijonos ir brolių: Kaributo, Lingvenio, Karigailos, Vy\ngunto ir Švitrigailos — pasižadėjo 4 metus laikytis su Ordinais\ntaikos, per tuos pat 4 metus „su visais saviškiais“ apsikrikš\ntyti ir kas svarbiausia — užleidžia Ordinui pusę Žemaitijos:\nvisą dešinį Dubysos krantą, nuo pat ištakos iki įtakos.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
