Švitrigaila

Santrauka

Švitrigaila šiame šaltinyje vaizduojamas kaip jauniausias Jogailos brolis ir Julijonos sūnus, įsišeimininkavęs Vitebske, vėliau grįžęs pas Vytautą ir vėl įsivėlęs į sąmokslus su ordinu. Jis siejamas su Boleslovo krikšto vardu, Briansko bei Severijos valdymu ir įkalinimu Kremenetse. Papildomai akcentuojamas jo maištas Vitebske, bėgimai į Vengriją, Maskvą ir pas Ordiną, pretenzijos į Lietuvą po Vorsklos ir Podolijos perdavimas.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-017 Švitrigaila manė, kad po kunigaikštienės mirties Jogaila jį paskirs Vitebsko valdytoju.		c-001
t-018 Švitrigaila sukilo, užmušė Feodorą Vesną ir pats ėmė valdyti Vitebską.		c-002
t-019 Švitrigaila buvo priverstas nusilenkti Vytautui, po to pasiųstas Jogailai į Krokuvą, bet netrukus pabėgo į Vengriją.		c-003
t-020 Po Vorsklos pralaimėjimo Švitrigaila pareiškė pretenzijas į Lietuvą, o ramybės dėlei jam buvo atiduota Podolija ir kiti Rusios plotai.		c-004
t-021 Švitrigaila vėl pabėgo iš Lietuvos: šį kartą į Maskvą, pas totorius ir galiausiai pas Ordiną.		c-005
t-022 Visose trijose Jogailos ir Slorgailos vardu sudarytose sutartyse liudininkais yra suminėti visi kiti likusieji penki Jogailos broliai, Julijonos sūnūs (Kaributas, Karigaila, Lengvenis, Vygandas, Švitrigaila), ir Jogailai nusipelnęs bei svarbiu patarėju tapęs.		c-006
t-023 Po Raciąžo taikos Švitrigaila grįžo pas Vytautą ir gavo valdyti Briansko bei Severijos kunigaikštijas.		c-007
t-024 1402 m. pradžioje Ordinas Marienburge priglaudė iš Podolės pabėgusį Vytauto priešą Švitrigailą.		c-008
t-025 Švitrigaila ir Žygimantas buvo Vytauto politikos tęsėjai.		c-009
t-026 1430 m. lapkričio 7 d. buvo sudarytos paliaubos tarp Lenkijos karaliaus Jogailos ir jo brolio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos.		c-010
t-027 Švitrigaila kartu su Jogaila, Vytautu, Karigaila, Vygandu ir lietuvių didikais priėmė katalikų tikėjimą.		c-011
t-028 1418 m. nepatenkintieji Vytauto politika iš Kremenco kalėjimo išleido Jogailos brolį Švitrigailą.		c-012
t-029 Švitrigaila mėgino įsigalėti rusų kraštuose, bet jam nepavyko.		c-013
t-030 Pajutęs Vytauto susilpnėjimą, Švitrigaila pareiškė pretenzijas į Lietuvą.		c-014
t-031 Švitrigaila, tikrasis Algirdo sūnus, turėjo pirmenybę į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą.		c-015
t-032 Švitrigaila buvo tarp Jogailos brolių, pritarusių jo sutarčių su Ordinais įsipareigojimams.		c-016
t-033 Dar neįsitvirtinus Vytautui, Švitrigaila išvyko pas kryžiuočius ieškoti pagalbos nuversti naująjį Lietuvos valdovą.		c-017
t-034 1395 m. Švitrigaila su kryžiuočių pulku ir magistru Konradu Jungingenu įsibrovė į Lietuvą ir nusiaubė vietoves prie Gardino.		c-018
t-035 Švitrigailos bandymas užimti Vilnių žlugo, kai vienuolis išdavė jo sumanymą pilies įgulos vadui.		c-019
t-036 Švitrigaila, nieko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino riterius kartu pulti Vitebską.		c-020
t-037 Švitrigaila apsimestinai sutiko su sutartimi, o 1402 m. persirengęs pirkliu nuvyko pas magistrą į Marienburgą.		c-021
t-038 Dinaburgo komtūras pranešė Livonijos magistrui, kad iš nelaisvės paleistas Švitrigaila vėl traukia į mūšio lauką.		c-022
t-039 Vytautas po keturių savaičių apgulties atgavo Švitrigailos ir Livonijos užimtą Vitebską ir paėmė Švitrigailą į nelaisvę.		c-023
t-040 Petras pranešė, kad Švitrigaila išvaduotas iš nelaisvės ir yra laisvėje.		c-024
t-041 Įniršęs Švitrigaila priekaištavo Jogailai dėl Podolės ir įkalino jį su palyda pilyje.		c-025
t-042 Švitrigaila su iš Didžiojo Naugardo atsiųstais bojarinais sudarė sutartį dėl abipusio saugumo ir prekybos laisvės.		c-026
t-043 Didysis magistras apstatė Švitrigailą savo parankiniais, siekdamas silpninti Lenkijos ir Lietuvos vienybę.		c-027
t-044 Per Švitrigailos sąjungas prekyba išsiplėtė iki atokiausių Vokietijos žemių.		c-028

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Švitrigaila manė, kad po kunigaikštienės mirties Jogaila jį paskirs Vitebsko valdytoju.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pas ją buvo apsigyvenęs ir Jogailos brolis Švitrigaila. Švitrigaila manė, kad mirus ku­ nigaikštienei, Jogaila jį paskirs Vitebsko valdytoju.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Švitrigaila sukilo, užmušė Feodorą Vesną ir pats ėmė valdyti Vitebską.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

To negalėjo pa­ kęsti ambicingas ir neramaus būdo Švitrigaila ir pakėlė mai­ štą: užmušė Feodorą Vesną ir pats ėmė valdyti Vitebską.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Švitrigaila buvo priverstas nusilenkti Vytautui, po to pasiųstas Jogailai į Krokuvą, bet netrukus pabėgo į Vengriją.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Švitrigaila susilaukė pagalbos ir iš Smo­ lensko. Dėl to Vitebsko paėmimas kiek užtruko. Bet Švitri­ gaila vis dėlto buvo priverstas iki žemės Vytautui nusilenkti ir pasiduoti. Po to jis buvo pasiųstas į Krokuvą Jogailai. Iš čia netrukus jis pabėgo į Vengriją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Po Vorsklos pralaimėjimo Švitrigaila pareiškė pretenzijas į Lietuvą, o ramybės dėlei jam buvo atiduota Podolija ir kiti Rusios plotai.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tą Vytauto pralaimėjimą pajuto ir neramusis Švitrigaila. Skubinos ir jis pareikšti savo pretenzijų į Lietuvą. Ramybės dėliai jam buvo atiduota valdyti Podolija, kaip Lenkijos žemė ir dar buvo pridėta ir kiti Rusijos plotai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Švitrigaila vėl pabėgo iš Lietuvos: šį kartą į Maskvą, pas totorius ir galiausiai pas Ordiną.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo pačiu metu Švitrigaila vėl pabėgo iš Lietuvos. Šį kartą jau į Maskvą, o paskui pas totorius, iš čia — pas Ordiną.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Visose trijose Jogailos ir Slorgailos vardu sudarytose sutartyse liudininkais yra suminėti visi kiti likusieji penki Jogailos broliai, Julijonos sūnūs (Kaributas, Karigaila, Lengvenis, Vygandas, Švitrigaila), ir Jogailai nusipelnęs bei svarbiu patarėju tapęs.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Visose trijose Jogailos ir Slorgailos vardu sudarytose sutartyse liudininkais yra suminėti visi kiti likusieji penki Jogailos broliai, Julijonos sūnūs (Kaributas, Karigaila, Lengvenis, Vygandas, Švitrigaila), ir Jogailai nusipelnęs bei svarbiu patarėju tapęs Hanulis. O Julijona ir kunigaikščio taryba tėra paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Po Raciąžo taikos Švitrigaila grįžo pas Vytautą ir gavo valdyti Briansko bei Severijos kunigaikštijas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Bet po Raciąžo taikos Švitrigaila grįžo pas Vytautą ir tuoj gavo valdyti Briansko ir Severijos (Nau- gardo Seversko ir Černigovo) kunigaikštijas, nes ten buvo ką tik miręs (1404) Kaributas (Dimitras) Algirdaitis. Sukeldamas maištą tarp didžiajai Lietuvos kunigaikštijai paklususių rytų ir pietų Rusios kunigaikščių (kryžiuočiai apie Švitrigailos užuomačias jau turėjo žinių 1408.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: 1402 m. pradžioje Ordinas Marienburge priglaudė iš Podolės pabėgusį Vytauto priešą Švitrigailą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Ordinas vėl susirado talkininkų tarp pačių lietuvių kunigaikš­ čių. Kaip anksčiau jis buvo globojęs Jogailos priešą Vytautą, taip 1402 m. pradžioje Marienburge priglaudė Vytauto priešą, iš Podo­ lės pabėgusį jo jauną pusbrolį Švitrigailą. Už «tėviškės atkaria­ vimą » Algirdaitis taip pat prisiekė pildyti Salyno sutarties sąly­ gas^25.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Švitrigaila ir Žygimantas buvo Vytauto politikos tęsėjai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Švitrigaila ir Žygimantas buvo Vytauto politikos tęsėjai. Vytauto mokykloje išaugusi didikų ir bajorų generacija vedė vad.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: 1430 m. lapkričio 7 d. buvo sudarytos paliaubos tarp Lenkijos karaliaus Jogailos ir jo brolio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1430 m. lapkričio 7 d. buvo sudarytos paliaubos tarp Lenkijos kara- liaus Jogailos ir jo brolio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Švitrigaila kartu su Jogaila, Vytautu, Karigaila, Vygandu ir lietuvių didikais priėmė katalikų tikėjimą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kartu su Jogaila ir Vy­ tautu priėmė katalikų tikėjimą Jogailos broliai Karigaila, Vy­ gandas, Švitrigaila ir daug lietuvių didikų. Tai buvo kaip ir pirmas Lietuvos krikšto aktas, atliktas Krokuvoje.

(^1) ) Scr.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: 1418 m. nepatenkintieji Vytauto politika iš Kremenco kalėjimo išleido Jogailos brolį Švitrigailą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Savo nepasiten­ kinimą Vytauto politika jie pareiškė 1418 metais, išleisdami iš Kremenco kalėjimo Jogailos brolį Švitrigailą tuo metu, kai Že­ maitijoje buvo sukilę baudžiauninkai, ir Vytautas turėjo juos malšinti. Švitrigaila mėgino įsigalėti rusų kraštuose, bet tas

114

jam nepavyko; tiktai po Vytauto mirties jisai buvo sukėlęs di­
delę audrą Lietuvos Rytuose.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Švitrigaila mėgino įsigalėti rusų kraštuose, bet jam nepavyko.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Švitrigaila mėgino įsigalėti rusų kraštuose, bet tas

114

jam nepavyko; tiktai po Vytauto mirties jisai buvo sukėlęs di­
delę audrą Lietuvos Rytuose.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Pajutęs Vytauto susilpnėjimą, Švitrigaila pareiškė pretenzijas į Lietuvą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tą Vytauto susilpnėjimą pajutęs neramusis Švitrigaila, tuojau pa­ reiškė savo pretenzijas į Lietuvą. Ramybės dėliai jam buvo pa­ vesta valdyti Podolija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Švitrigaila, tikrasis Algirdo sūnus, turėjo pirmenybę į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Šita žemė ir buvo pavesta valdyti Švitrigailai, pavojingiau­ siam Vytauto priešininkui, kuris, būdamas tikrasis Algirdo sū­ nus, turėjo pirmenybę į Lietuvos d. kunigaikščio sostą: Vy­ tautas tos pirmenybės neturėjo, jis tik ją išsikovojo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Švitrigaila buvo tarp Jogailos brolių, pritarusių jo sutarčių su Ordinais įsipareigojimams.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pagal tas sutartis didysis kunigaikštis Jogaila, — pritariamas motinos Julijonos ir brolių: Kaributo, Lingvenio, Karigailos, Vy­ gunto ir Švitrigailos — pasižadėjo 4 metus laikytis su Ordinais taikos, per tuos pat 4 metus „su visais saviškiais“ apsikrikš­ tyti ir kas svarbiausia — užleidžia Ordinui pusę Žemaitijos: visą dešinį Dubysos krantą, nuo pat ištakos iki įtakos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-017

Santrauka: Dar neįsitvirtinus Vytautui, Švitrigaila išvyko pas kryžiuočius ieškoti pagalbos nuversti naująjį Lietuvos valdovą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dar neįsitvirtinus savo soste Vytautui, kitas karaliaus Jo­ gailos brolis, Švitrigaila, dėl ano iškėlimo nuoskaudą paju­ tęs, išvyko pas kryžiuočius - visų rezgamų pinklių ir pasikė­ sinimų prieš Lenkiją ir Lietuvą židinį, ieškodamas pagalbos — • — 135

Puslapis 152

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS bandant nuversti naująjį Lietuvos valdovą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: 1395 m. Švitrigaila su kryžiuočių pulku ir magistru Konradu Jungingenu įsibrovė į Lietuvą ir nusiaubė vietoves prie Gardino.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Prūsijos ordi­ nas iš sykio griebėsi tos patogios progos pradėti karą ir nio­ koti tuos pavojingus jam kaimynus (1394 m.); kitais metais Švitrigaila, kryžiuočių pulku vedinas, kartu su didžiuoju ma­ gistru Konradu Jungingenu įsibrovė į Lietuvą ir, nusiaubę prie Gardino panemunės pavietus, sudegino Drohičiną, Nau­ garduką, Mirą ir Lydą, paėmė 2 200 belaisvių, 1 400 žirgų ir prisiplėšė daugybę grobio, niekur nesutikę pasipriešinimo, net iki Šalčininkų nusigavo51. Visa tai vyko žiemos pabaigo­ je, tik staigus atodrėkis privertė vokiečių kariuomenę skubi­ nai grįžti į savo kraštą, taigi jie nepriėjo iki sostinės ir pen­ kiolika dienų teplėšė Lietuvą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-019

Santrauka: Švitrigailos bandymas užimti Vilnių žlugo, kai vienuolis išdavė jo sumanymą pilies įgulos vadui.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau veltui Švit­ rigaila ėmėsi tos suktybės; mat vienas vienuolis, kuriam buvo patikėta paslaptis, ją išdavė pilies įgulos vadui, tad ir šį kartą visos pastangos užimti Vilnių nuėjo perniek, o Švitrigaila su didžiuoju magistru turėjo nutraukti apgul­ tį54. Vienas tik Sudimantas, lietuvių vadas, sučiuptas per puolimą, tapo tarsi koks atpildas prūsams už triūsą ir išlai­ das, dykai eikvotas, tad gavę progą pagiežą išlieti, atsigriebė nuteisdami jį pakarti kaip išdaviką.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-020

Santrauka: Švitrigaila, nieko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino riterius kartu pulti Vitebską.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nie­ ko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino rite­ rius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smo­ lenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites užsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į nelaisvę. Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palan­ kių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-021

Santrauka: Švitrigaila apsimestinai sutiko su sutartimi, o 1402 m. persirengęs pirkliu nuvyko pas magistrą į Marienburgą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Sutiko su šia sutartimi ir Švitrigaila, Jo­ gailos tuomet pakviestas į Vilnių, bet jo sutikimas buvo apsimestinis, ir netgi antspaudas, kaip nurodoma, buvo ne­ tikras, nes tuo aktu nustumtas nuo Lietuvos valdžios vairo, širdyje užslopinęs apmaudą ir neapykantą broliams, netru­ kus, užuot vykęs į Krokuvą, kur buvo karaliaus kviečiamas, suktybės ėmęsis, persirengė pirkliu ir 1402 metais nuvyko į Marienburgą, pas magistrą67. Vėlesniais metais Vilniaus mies­ tas tolydžio augo: greitai plito statybos, daugėjo gyventojų, mat Vytauto geradariška globa gaubė visus, nieko neišskiriant, vienijo visus žmones ir įvairius tikėjimus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-022

Santrauka: Dinaburgo komtūras pranešė Livonijos magistrui, kad iš nelaisvės paleistas Švitrigaila vėl traukia į mūšio lauką.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dinaburgo komtūras praneša Livonijos magistrui, kad Švitrigaila, išleistas iš nelaisvės, vėl traukia į mūšio lauką; kad Pilies kalną Vilniuje ištiko griūtis; kad vienas Vengrijos kunigaikštis su 700 raitelių pulku pasiskelbė Vytautui tar­ nausiąs ir 1.1. Rašyta: Liksnoje, antrą savaitę po Viešpaties Prisikėlimo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-023

Santrauka: Vytautas po keturių savaičių apgulties atgavo Švitrigailos ir Livonijos užimtą Vitebską ir paėmė Švitrigailą į nelaisvę.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Mūsų nuomonę apie šio laiško senumą patvirtina ne tik jo pobūdis, bet ir ta užuomina apie Švitrigailos paėmimą 162

Puslapis 179

Il KNYGA neleidžia manyti buvus kitus metus, juk kaip tik tuo laiku Vytautas su Smolensko pulkais Švitrigailos ir Livonijos už­ imtą Vitebską po keturių savaičių apgulties atgavo ir patį Švitrigailą paėmė į nelaisvę. Kaip buvo išvaduotas Švitrigai­ la ir kitos žinios iš šio laiško iki šiol istorijoje nebuvo mini­ mos.

Puslapis 180

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Copia Minen Willigk en Horsam to voren.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-024

Santrauka: Petras pranešė, kad Švitrigaila išvaduotas iš nelaisvės ir yra laisvėje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kilmin- gasai ir malonusis magistrė, žinokite, kad buvau pasiun­ tęs iš Liksnos į Lietuvą Petrą viską susižinoti. Jis dabar grįžęs man pranešė, kad Švitrigaila yra laisvėje, ir kad bu­ vo čionai du kunigaikščiu su žmonių pajėgomis, ir pasta­ rieji išpjovė visus aną saugojusius (užmušė visus, kurie buvo ten, kur jisai sėdėjo nelaisvėje). Žudė dargi ir kapojo visus, kas tik jų kelyje pasitaikydavo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-025

Santrauka: Įniršęs Švitrigaila priekaištavo Jogailai dėl Podolės ir įkalino jį su palyda pilyje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Šį norą dar labiau sustiprino Vilniuje gauta žinia, kad Podolės bajorai, vadovaujami Gregoro Kierdėjaus, klastingai sugavę Daugirdą Gedgailą, anuomet Vytauto vardu valdžiusį Podolę, visą šį kraštą nuo Lietuvos atplėšė Lenkijai, atiduo­ dami viršenybę Bučackiams. Įširdęs Švitrigaila tuomet jau vi­ sai nejautė savo įdūkio ribų. Beprotiškai įniršęs, kaip sako Lietuvos istorikai3, užsipuolė karalių, užgauliai priekaištau­ damas jam ir jį supantiems lenkams, kad Podolę, nuo seno priklausančią Lietuvai, norį neteisėtai iš jo atimti. Beginklis Jogaila su visa savo palyda buvo įkalintas pilyje ir daugybės kareivių saugojamas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-026

Santrauka: Švitrigaila su iš Didžiojo Naugardo atsiųstais bojarinais sudarė sutartį dėl abipusio saugumo ir prekybos laisvės.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tik tada Švitrigaila energingai ėmėsi taikos reikalų; į Vilnių iš Didžiojo Naugardo pasiųsti bojarinai - Ivanas Jermoliničius ir Chariničius - pir­ momis vasario dienomis sudarė su juo sutartį, kuria buvo ga­ rantuojama abipusis saugumas ir prekybos laisvė6. Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno. Dar niekada Kryžiuočių ordinas neturėjo tokios įtakos Lietuvos reikalams, kaip tuomet.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-027

Santrauka: Didysis magistras apstatė Švitrigailą savo parankiniais, siekdamas silpninti Lenkijos ir Lietuvos vienybę.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dar niekada Kryžiuočių ordinas neturėjo tokios įtakos Lietuvos reikalams, kaip tuomet. Didžiojo kunigaikščio dvare knibž­ dėjo beveik vieni vokiečiai, ir didysis magistras gudriai su­ gebėjo apstatyti Švitrigailą savo parankiniais, kurie akylai sergėjo, kad dviejų neseniai susijungusių tautų vienybė vis labiau silpnėtų ir tarp brolių tvyrotų nesantarvė7. Nors šiuo 6 Šios sutarties originalas (kaip tvirti­ na K a r a m z i n a s, V, L 144, prie- raš.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-028

Santrauka: Per Švitrigailos sąjungas prekyba išsiplėtė iki atokiausių Vokietijos žemių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Per itin galingas Švitrigailos sąjungas radosi di­ desnis pasitikėjimas, o prekyba išsiplėtė net iki atokiausių Vokietijos žemių. Valdant Švitrigailai, Vilniaus miestietis Bomannas, tikriausiai garsus pirklys, prekiavo su Gdans­ ku8. Silezijos, o ypač Vroclavo (1432 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai

• Algirdas
• Kryžiuočių ordinas
• Lietuviai
• Rusai
• supremus dux ir magnus dux
• 1432 m. perversmas ir Zigmanto Kęstutaičio iškėlimas
• Boleslovas Jurgis Traidenaitis
• Gediminaičių šeima
• Herasimo sąmokslas ir sudeginimas ant laužo
• Ivanas (Tverės didysis kunigaikštis)
• Jogailos palikuonys
• Julijona (Algirdo žmona)
• Laivai
• Mūro sienos ir miesto sienos
• Pabaisko mūšis (1435 m. rugsėjo 1 d.)
• Sofija Vytautaitė
• Vaišių stalai
• Vasilijus (Maskvos didysis kunigaikštis)
• Vitebsko užėmimas (1392 m.)
• Vyguntas
• Vytauto sričių kunigaikščių suvaldymas ir valstybės sutelkimas
• Čekijos husitai
• Šv. Vaitiekaus misija į aisčių kraštą ir žūtis (997 m.)
• Šv. Vaitiekaus misija į aisčių kraštą ir žūtis (kraštas)
• Andrius Algirdaitis
• Vorsklos mūšis (1399 m. rugpjūčio 12 d.)
• Švitrigailos paskelbimas didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu