Santrauka
1435 m. rugsėjo 1 d. prie Šventosios upės, ties Pabaisku netoli Ukmergės, lietuvių ir lenkų kariuomenė sumušė Švitrigailos bei Livonijos ordino pajėgas. Mūšis užbaigė po Vytauto mirties kilusį pilietinį karą, susilpnino Livonijos ordiną ir buvo įamžintas Pabaisko parapinės bažnyčios pastatymu.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-009 1435 m. rugsėjo 1 d. prie Ukmergės, prie Šventosios upės, įvyko mūšis, kuriame Žygimantas ir jo sūnus Mykolas sumušė Švitrigailos pajėgas. | c-002 | |
| t-010 Priešas Pabaisko apylinkėse atsitraukė į patogesnes pozicijas, bet lietuvių-lenkų kariuomenė jį smogė ir perskėlė pusiau. | c-003 | |
| t-011 Pabaisko mūšyje Švitrigailos ir Ordino kariuomenė palūžo ir bėgo, o daug žmonių pateko į nelaisvę. | c-004 | |
| t-012 Pabaisko mūšyje žuvo Livonijos magistras Kerskorfas ir maršalas Nesselrodė, o mūšis buvo lyginamas su Tanenbergo-Žalgirio kautynėmis. | c-005 | |
| t-013 Žygimantas Kęstutaitis pergalei Pabaiske atminti pastatė parapinę bažnyčią. | c-006 | |
| t-014 Po Vytauto mirties kilusios sosto dalybos sukėlė pilietinį karą, pasibaigusį 1435 m. Pabaisko mūšiu, o jame dalyvavęs Livonijos ordinas buvo visiškai susilpnintas. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Po Vytauto mirties kilusios sosto dalybos sukėlė pilietinį karą, pasibaigusį 1435 m. Pabaisko mūšiu, o jame dalyvavęs Livonijos ordinas buvo visiškai susilpnintas.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Po Vytauto mirties kilusios sosto dalybos sukėlė pilietinį karą, pasibaigusį 1435 m. Pabaisko mūšiu. Buvo visiškai susilpnintas ir jame dalyvavęs vis dar Lietuvai grasinęs Livonijos ordinas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1435 m. rugsėjo 1 d. prie Ukmergės, prie Šventosios upės, įvyko mūšis, kuriame Žygimantas ir jo sūnus Mykolas sumušė Švitrigailos pajėgas.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
„Ir buvo mūšis rugsėjo pirmąją dieną, per šventą Simoną. Kovėsi už Ukmergės, prie Šventosios upės. Ir dievas padėjo didžiajam kunigaikščiui Žygimantui ir jo sūnui, kuni- | gaikščiui Mykolui; jie sumušė kunigaikštį Švitrigailą bei visas jo pajėgas ir paėmė nelais- | vėn arba nukovė daugelį kunigaikščių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Priešas Pabaisko apylinkėse atsitraukė į patogesnes pozicijas, bet lietuvių-lenkų kariuomenė jį smogė ir perskėlė pusiau.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
„Kariuomenės sustojo viena prieš kitą ne- toliese, taip, kad jas tik mažas upelis skyrė“. Taip jos kelias paras stovėjo, susikaupę laukė mūšio. Šią kariuomenių išsidėstymo situaciją natūroje atitinka ne Žirnajos (kaip įprasta istoriografijoje), bet jos dešiniojo intako Vintaros, tekančios per dabartinį Pabaisko miestelį, padėtis.
Kokiose pozicijose buvo sustojusi kelyje Gelvonų link Švitrigailos - Ordino ka- riuomenė, ar buvo perėjusi Žirnajos upę (kaip teigiama istoriografijoje), nėra aišku. Greičiausiai tame kelyje tebuvo pereita tik Vintara.
Švitrigaila ir Ordinas nutarė rugsėjo 1-ąją atsitraukti į patogesnes pozicijas. Kai šį kariuomenės judėjimą pastebėjo lie- tuvių-lenkų kariuomenė, ji smogė besi- traukiančio priešo būriams, pirmiausia livoniečiams. Priešo kariuomenė buvo perskelta pusiau. Mūšis pareikalavo dau- gelio aukų. Pagaliau, nežiūrint viršijančių
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pabaisko mūšyje Švitrigailos ir Ordino kariuomenė palūžo ir bėgo, o daug žmonių pateko į nelaisvę.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Švitrigailos ir Ordino jėgų, „kryžiuočių, li- voniečių, totorių ir rusėnų kariuomenė pa- lūžo ir bėgo“. Lietuvių ir lenkų kariuomenė vijosi priešą, daug jų pateko į nelaisvę, pa- skendo Šventojoje. 15 dienų buvo gaudomi po miškus klaidžiojantys „kryžiuočių ir livoniečių bėgliai“. Dar nesuspėję į mūšį atvykti rezerviniai livoniečių daliniai, suži- noję apie pralaimėjimą, pasislėpė netoliese, apie tai sužinoję lietuviai greitai juos be kovos paėmė į nelaisvę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pabaisko mūšyje žuvo Livonijos magistras Kerskorfas ir maršalas Nesselrodė, o mūšis buvo lyginamas su Tanenbergo-Žalgirio kautynėmis.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Pabaisko (Šventosios) mūšyje žuvo Livonijos magistras Kerskorfas, marša-
las Nesselrodė, žuvo dauguma Livonijos komtūrų ir riterijos krito, paimta į ne- laisvę daug Švitrigailos karių. Be to, paimta daug priešo vėliavų, kurios pergalės garbei buvo pakabintos Vilniaus katedroje. Po šio mūšio Livonijos ordinas nebedarė jokios įtakos Lietuvos vidaus reikalams, jis vis labiau silpo ir nebeteko jokios politinės reikšmės. Pabaisko mūšis imperatoriaus laiške didžiajam magistrui lyginamas su Tanenbergo- Žalgirio kautynėmis. Tai buvo „Žalgiris“ Livonijos ordinui.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantas Kęstutaitis pergalei Pabaiske atminti pastatė parapinę bažnyčią.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Pabaisko mūšis imperatoriaus laiške didžiajam magistrui lyginamas su Tanenbergo- Žalgirio kautynėmis. Tai buvo „Žalgiris“ Livonijos ordinui. Didysis ku- nigaikštis Žygimantas Kęstutaitis pergalei
atminti pastatė parapinę bažnyčią (1436- 1440 m.), kuri daug kartų perstatyta ir šiandien tebestovi Pabaiske.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |