Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
10 teiginiai9 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Grindžiama mintis, kad Lietuvos valdovų (Vytauto, Gedimino, o gal ir Mindaugo) valstybės pakraščiuose, ne lietuvių, o senųjų rusų (arba rusėnų), taip pat žemaičių gyvenamose teritorijose turėjo būti įkurdinti ištikimi žmonės iš Lietuvos. Jose pamažu formavosi atskira nuo Maskvos rusų LDK slavų – rusėnų tauta, iš kurios vėliau ir atsiras šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos. Vienuolynuose rašoma bulgarų kilmės slavų bažnytine kalba, o LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba.
Patikrinti teiginiai
Pranciškus Skorina kilo iš rusėnų kultūrinės aplinkos ir buvo pirmasis Lietuvos spaustuvininkas.
Iš rusėnų kultūrinės aplinkos buvo kilęs ir pirmasis Lietuvos spaustu-\nvininkas – Polocko pirklių šeimoje gimęs Pranciškus Skorina (Franciscus\nSkorina, 1490–1541), Paduvos universiteto absolventas, įgijęs ten me-\ndicinos daktaro laipsnį, 1517–1519 m.
LDK rusėnai save vadino rusais, suvokė kaip vieną etninę grupę ir Lietuvos valdovą laikė savu valdovu.
Patys LDK slavai save\nvadino rusais, save suvokė kaip vieną etninę grupę, o Lietuvos valdovą laikė\nsavu valdovu.
LDK slavų rusėnų tauta formavosi atskirai nuo Maskvos rusų, o iš jos vėliau kilo šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos.
Jose pa-\nmažu formavosi atskira nuo Maskvos rusų LDK slavų – rusėnų tauta, iš\nkurios vėliau ir atsiras šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos.
LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba, skyrusi ją nuo vienuolynuose vartotos bulgarų kilmės slavų bažnytinės kalbos.
Vienuolynuose rašoma bulgarų kilmės slavų\nbažnytine kalba, o LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba. Šia\nkalba, LDK raštinėje susiformavusia alternatyva „bulgariškai“ raštijos\ntradicijai, ir surašyti reikšmingiausi to meto raštijos paminklai – Lie-\ntuvos Metrika, Lietuvos metraščiai ir Lietuvos Statutai.
Mokslininkų aiškinimu, Lietuvos valdovai rusėnų ir žemaičių žemėse galėjo įkurdinti ištikimus žmones iš Lietuvos.
Grindžiama\nmintis, kad Lietuvos valdovų (Vytauto, Gedimino, o gal ir Mindaugo)\nvalstybės pakraščiuose, ne lietuvių, o senųjų rusų (arba rusėnų), taip pat\nžemaičių gyvenamose teritorijose turėjo būti įkurdinti ištikimi žmonės iš\nLietuvos.
Pranciškus Skorina buvo iš rusėnų kultūrinės aplinkos kilęs pirmasis Lietuvos spaustuvininkas.
Iš rusėnų kultūrinės aplinkos buvo kilęs ir pirmasis Lietuvos spaustu- vininkas – Polocko pirklių šeimoje gimęs Pranciškus Skorina (Franciscus Skorina, 1490–1541), Paduvos universiteto absolventas, įgijęs ten me- dicinos daktaro laipsnį, 1517–1519 m. Prahoje parengęs ir išspausdinęs psalmyną ir 22 Senojo Testamento knygas bendru pavadinimu „Rusėnų Biblija“. 1522 m. jis įkūrė spaustuvę Vilniuje.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 10 | 9 |