Santrauka
Grindžiama mintis, kad Lietuvos valdovų (Vytauto, Gedimino, o gal ir Mindaugo) valstybės pakraščiuose, ne lietuvių, o senųjų rusų (arba rusėnų), taip pat žemaičių gyvenamose teritorijose turėjo būti įkurdinti ištikimi žmonės iš Lietuvos. Jose pamažu formavosi atskira nuo Maskvos rusų LDK slavų – rusėnų tauta, iš kurios vėliau ir atsiras šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos. Vienuolynuose rašoma bulgarų kilmės slavų bažnytine kalba, o LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Rusėnų ir žemaičių gyvenamose valstybės pakraščių teritorijose galėjo būti įkurdinti ištikimi žmonės iš Lietuvos. | c-001 | |
| t-002 LDK slavų rusėnų tauta formavosi atskirai nuo Maskvos rusų, o iš jos vėliau kilo šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos. | c-002 | |
| t-003 Vienuolynuose rašoma bulgarų kilmės slavų bažnytine kalba, o LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba. | c-003 | |
| t-004 XV–XVI a. Lietuvos Metrikos rusėnų kalboje buvo vartojamos lietuviškos ūkio sąvokos, paplitusios net Ukrainoje. | c-004 | |
| t-005 LDK slavai save vadino rusais, suvokė kaip vieną etninę grupę ir Lietuvos valdovą laikė savu valdovu. | c-005 | |
| t-006 Pranciškus Skorina kilo iš rusėnų kultūrinės aplinkos ir buvo pirmasis Lietuvos spaustuvininkas. | c-006 | |
| t-007 Pastarųjų erdvėje toliau į rytus (Maskvos valstybėje, vėliau Rusijoje) ryškėjo bendruomeninė žemėvalda, tačiau rusėnų žemėse, priklausiusiose Lenkijai ir Lietuvai, išplito vakarietiška ūkininkavimo ir nuosavybės forma – alodas (individualus valstiečių ūkis). | c-007 | |
| t-008 Pagrindinė Lietuvos metrikos, o ir apskritai LDK rašto kalba buvo rusėnų – LDK stačiatikių (baltarusių ir ukrainiečių protėvių) kalba. | c-008 | |
| t-009 Filologų manymu, LDK raštinėse vyravusią raštijos kalbą reikėtų vadinti rusėnų kalba, o rusėnais – LDK ir Lenkijos valstybėse gyvenusius rytų slavus. | c-009 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Rusėnų ir žemaičių gyvenamose valstybės pakraščių teritorijose galėjo būti įkurdinti ištikimi žmonės iš Lietuvos.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Grindžiama mintis, kad Lietuvos valdovų (Vytauto, Gedimino, o gal ir Mindaugo) valstybės pakraščiuose, ne lietuvių, o senųjų rusų (arba rusėnų), taip pat žemaičių gyvenamose teritorijose turėjo būti įkurdinti ištikimi žmonės iš Lietuvos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: LDK slavų rusėnų tauta formavosi atskirai nuo Maskvos rusų, o iš jos vėliau kilo šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Jose pa- mažu formavosi atskira nuo Maskvos rusų LDK slavų – rusėnų tauta, iš kurios vėliau ir atsiras šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vienuolynuose rašoma bulgarų kilmės slavų bažnytine kalba, o LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Vienuolynuose rašoma bulgarų kilmės slavų bažnytine kalba, o LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba. Šia kalba, LDK raštinėje susiformavusia alternatyva „bulgariškai“ raštijos tradicijai, ir surašyti reikšmingiausi to meto raštijos paminklai – Lie- tuvos Metrika, Lietuvos metraščiai ir Lietuvos Statutai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: XV–XVI a. Lietuvos Metrikos rusėnų kalboje buvo vartojamos lietuviškos ūkio sąvokos, paplitusios net Ukrainoje.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Dėl šio pažangesnio ūkininkavimo ir nuosavybės santykių būdo neatsitiktinai į XV–XVI a. Lietuvos Metrikos rusėnų kalbą pateko ir buvo vartojamos net Ukrainoje lietuviškos tokios to meto ūkio sąvokos: dal- gio tipas „litovka“, dailidė („doilida“) ar jauja („jevje“), svirnas („sviren“), kluonas („klunia“), aruodas („orud“), priemenė („primen“).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: LDK slavai save vadino rusais, suvokė kaip vieną etninę grupę ir Lietuvos valdovą laikė savu valdovu.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Patys LDK slavai save vadino rusais, save suvokė kaip vieną etninę grupę, o Lietuvos valdovą laikė savu valdovu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pranciškus Skorina kilo iš rusėnų kultūrinės aplinkos ir buvo pirmasis Lietuvos spaustuvininkas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Iš rusėnų kultūrinės aplinkos buvo kilęs ir pirmasis Lietuvos spaustu- vininkas – Polocko pirklių šeimoje gimęs Pranciškus Skorina (Franciscus Skorina, 1490–1541), Paduvos universiteto absolventas, įgijęs ten me- dicinos daktaro laipsnį, 1517–1519 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pastarųjų erdvėje toliau į rytus (Maskvos valstybėje, vėliau Rusijoje) ryškėjo bendruomeninė žemėvalda, tačiau rusėnų žemėse, priklausiusiose Lenkijai ir Lietuvai, išplito vakarietiška ūkininkavimo ir nuosavybės forma – alodas (individualus valstiečių ūkis).
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Pastarųjų erdvėje toliau į rytus (Maskvos valstybėje, vėliau Rusijoje) ryškėjo bendruomeninė žemėvalda, tačiau rusėnų žemėse, priklausiusiose Lenkijai ir Lietuvai, išplito vakarie- tiška ūkininkavimo ir nuosavybės forma – alodas (individualus valstiečių ūkis). Dėl šio pažangesnio ūkininkavimo ir nuosavybės santykių būdo neatsitiktinai į XV–XVI a. Lietuvos Metrikos rusėnų kalbą pateko ir buvo vartojamos net Ukrainoje lietuviškos tokios to meto ūkio sąvokos: dal- gio tipas „litovka“, dailidė („doilida“) ar jauja („jevje“), svirnas („sviren“), kluonas („klunia“), aruodas („orud“), priemenė („primen“). Pateko net lietuviškos „gerovės“ žodžiai: kumpis („kompa“) ar skilandis („skilond“).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pagrindinė Lietuvos metrikos, o ir apskritai LDK rašto kalba buvo rusėnų – LDK stačiatikių (baltarusių ir ukrainiečių protėvių) kalba.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Pagrindinė Lietuvos metrikos, o ir apskritai LDK rašto kalba buvo ru- sėnų – LDK stačiatikių (baltarusių ir ukrainiečių protėvių) kalba. Tai lėmė spartus raštijos poreikių didėjimas Vytauto laikais. Lietuvių kalba raštijos tradicijų nebuvo sukūrusi, o stačiatikiai valdiniai jau turėjo kelių šimtmečių bažnytinę rašto tradiciją nuo Kijevo Rusios laikų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Filologų manymu, LDK raštinėse vyravusią raštijos kalbą reikėtų vadinti rusėnų kalba, o rusėnais – LDK ir Lenkijos valstybėse gyvenusius rytų slavus.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Filologų manymu, LDK raštinėse vyravusią raštijos kalbą reikėtų vadinti rusėnų kalba, o rusėnais – LDK ir Lenkijos valstybėse gyvenusius rytų slavus. Juk pusė senosios Kijevo Ru- sios valstybės pateko į Lietuvos ir Lenkijos sudėtį, ir nuo XIV a. senrusių bajorijos, kunigaikščių savimonė buvo veikiama šiose valstybėse vykstan- čių procesų. XVI a. rusėnai pasijuto visai atskira tauta, kitokia nei Mas- kvos valstybės rusai. LDK rytų slavai Rusijos žmones vadino maskvėnais, o maskvėnai savo ruožtu LDK rytų slavus – lietuviais. Patys LDK slavai save vadino rusais, save suvokė kaip vieną etninę grupę, o Lietuvos valdovą laikė savu valdovu. Taigi rusėnai atsiskyrė nuo Rusijos rusų. Tik XVII a. rusėnai skilo į dvi tautas: ukrainiečius – pietuose ir baltarusius – šiaurėje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Baltarusiai
- Lietuviai
- Maskvėnai
- Slavai
- Stačiatikiai
- adynos
- alodinė nuosavybė
- kunigaikščiai
- metrika
- Bazilijus Ciapinskis
- Glebas (Smolensko kunigaikštis)
- Jagurčinas
- LDK politinės tautos savivoka ir Palemono kilmės tradicija
- Lenkų kalbos, kultūros ir gyvensenos perėmimas LDK elite
- Levas (Haličo kunigaikštis)
- Lietuvių kunigaikščių stačiatikybės priėmimas Rusios žemių valdyme
- Lietuvos jaunimo studijos Krokuvos, Vokietijos ir Italijos universitetuose
- Mamšėjus
- Mengu Timūras
- Mongolai
- Mykolas Lietuvis
- Nogajus (Aukso ordos valdytojas)
- Olegas (Romano sūnus)
- Pabaisko mūšis (1435 m. rugsėjo 1 d.)
- Palemonas
- Pranciškaus Skorinos spaustuvės įkūrimas Vilniuje
- Pranciškus Skorina
- Romanas (Briansko kunigaikštis)
- integracinė kalba polonizacija
- lietuviškos ūkio ir gerovės sąvokos rusėnų kalboje
- oficialusis kultūros modelis
- politinė tauta lietuvių nacija
- polonizacija integracinė kalba
- rusėnų kalba LDK raštų kalba
- rusėnų kalba LDK slavų kanceliarinė kalba
- B. Włodarski
- Oginskiai
- Tiškevičiai
- Valavičiai
- Rusėnų kalbos vartojimas LDK raštinėse ir raštijoje