Santrauka

Grindžiama mintis, kad Lietuvos valdovų (Vytauto, Gedimino, o gal ir Mindaugo) valstybės pakraščiuose, ne lietuvių, o senųjų rusų (arba rusėnų), taip pat žemaičių gyvenamose teritorijose turėjo būti įkurdinti ištikimi žmonės iš Lietuvos. Jose pamažu formavosi atskira nuo Maskvos rusų LDK slavų – rusėnų tauta, iš kurios vėliau ir atsiras šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos. Vienuolynuose rašoma bulgarų kilmės slavų bažnytine kalba, o LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Pranciškus Skorina kilo iš rusėnų kultūrinės aplinkos ir buvo pirmasis Lietuvos spaustuvininkas.
t-002 LDK rusėnai save vadino rusais, suvokė kaip vieną etninę grupę ir Lietuvos valdovą laikė savu valdovu.
t-003 LDK slavų rusėnų tauta formavosi atskirai nuo Maskvos rusų, o iš jos vėliau kilo šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos.
t-004 LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba, skyrusi ją nuo vienuolynuose vartotos bulgarų kilmės slavų bažnytinės kalbos.
t-005 Mokslininkų aiškinimu, Lietuvos valdovai rusėnų ir žemaičių žemėse galėjo įkurdinti ištikimus žmones iš Lietuvos.
t-006 Pranciškus Skorina buvo iš rusėnų kultūrinės aplinkos kilęs pirmasis Lietuvos spaustuvininkas.
t-007 Lenkijai ir Lietuvai priklausiusiose rusėnų žemėse išplito alodas, vakarietiška ūkininkavimo ir nuosavybės forma.
t-008 Pagrindinė Lietuvos metrikos, o ir apskritai LDK rašto kalba buvo rusėnų – LDK stačiatikių (baltarusių ir ukrainiečių protėvių) kalba.
t-009 XV–XVI a. Lietuvos Metrikos rusėnų kalboje buvo vartojamos lietuviškos ūkio sąvokos, paplitusios net Ukrainoje.
t-010 Mokslininkų aiškinimu, rusėnų ir žemaičių žemėse įkurdinti Lietuvos valdovų žmonės galėjo būti vadinami leičiais.

Ryšiai