Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
10 teiginiai9 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 10 teiginiai ir visi 9 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–10 iš 10 rodomų įrašų
Pranciškus Skorina kilo iš rusėnų kultūrinės aplinkos ir buvo pirmasis Lietuvos spaustuvininkas.
PDF 58
Iš rusėnų kultūrinės aplinkos buvo kilęs ir pirmasis Lietuvos spaustu-\nvininkas – Polocko pirklių šeimoje gimęs Pranciškus Skorina (Franciscus\nSkorina, 1490–1541), Paduvos universiteto absolventas, įgijęs ten me-\ndicinos daktaro laipsnį, 1517–1519 m.
LDK rusėnai save vadino rusais, suvokė kaip vieną etninę grupę ir Lietuvos valdovą laikė savu valdovu.
PDF 58
Patys LDK slavai save\nvadino rusais, save suvokė kaip vieną etninę grupę, o Lietuvos valdovą laikė\nsavu valdovu.
LDK slavų rusėnų tauta formavosi atskirai nuo Maskvos rusų, o iš jos vėliau kilo šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos.
PDF 36
Jose pa-\nmažu formavosi atskira nuo Maskvos rusų LDK slavų – rusėnų tauta, iš\nkurios vėliau ir atsiras šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos.
LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba, skyrusi ją nuo vienuolynuose vartotos bulgarų kilmės slavų bažnytinės kalbos.
PDF 39
Vienuolynuose rašoma bulgarų kilmės slavų\nbažnytine kalba, o LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba. Šia\nkalba, LDK raštinėje susiformavusia alternatyva „bulgariškai“ raštijos\ntradicijai, ir surašyti reikšmingiausi to meto raštijos paminklai – Lie-\ntuvos Metrika, Lietuvos metraščiai ir Lietuvos Statutai.
Mokslininkų aiškinimu, Lietuvos valdovai rusėnų ir žemaičių žemėse galėjo įkurdinti ištikimus žmones iš Lietuvos.
PDF 13
Grindžiama\nmintis, kad Lietuvos valdovų (Vytauto, Gedimino, o gal ir Mindaugo)\nvalstybės pakraščiuose, ne lietuvių, o senųjų rusų (arba rusėnų), taip pat\nžemaičių gyvenamose teritorijose turėjo būti įkurdinti ištikimi žmonės iš\nLietuvos.
Pranciškus Skorina buvo iš rusėnų kultūrinės aplinkos kilęs pirmasis Lietuvos spaustuvininkas.
PDF 58
Iš rusėnų kultūrinės aplinkos buvo kilęs ir pirmasis Lietuvos spaustu- vininkas – Polocko pirklių šeimoje gimęs Pranciškus Skorina (Franciscus Skorina, 1490–1541), Paduvos universiteto absolventas, įgijęs ten me- dicinos daktaro laipsnį, 1517–1519 m. Prahoje parengęs ir išspausdinęs psalmyną ir 22 Senojo Testamento knygas bendru pavadinimu „Rusėnų Biblija“. 1522 m. jis įkūrė spaustuvę Vilniuje.
Lenkijai ir Lietuvai priklausiusiose rusėnų žemėse išplito alodas, vakarietiška ūkininkavimo ir nuosavybės forma.
PDF 40
Pastarųjų erdvėje toliau į rytus (Maskvos valstybėje, vėliau Rusijoje) ryškėjo bendruomeninė žemėvalda, tačiau rusėnų žemėse, priklausiusiose Lenkijai ir Lietuvai, išplito vakarie- tiška ūkininkavimo ir nuosavybės forma – alodas (individualus valstiečių ūkis). Dėl šio pažangesnio ūkininkavimo ir nuosavybės santykių būdo neatsitiktinai į XV–XVI a. Lietuvos Metrikos rusėnų kalbą pateko ir buvo vartojamos net Ukrainoje lietuviškos tokios to meto ūkio sąvokos: dal- gio tipas „litovka“, dailidė („doilida“) ar jauja („jevje“), svirnas („sviren“), kluonas („klunia“), aruodas („orud“), priemenė („primen“). Pateko net lietuviškos „gerovės“ žodžiai: kumpis („kompa“) ar skilandis („skilond“).
Pagrindinė Lietuvos metrikos, o ir apskritai LDK rašto kalba buvo rusėnų – LDK stačiatikių (baltarusių ir ukrainiečių protėvių) kalba.
PDF 57
Pagrindinė Lietuvos metrikos, o ir apskritai LDK rašto kalba buvo ru- sėnų – LDK stačiatikių (baltarusių ir ukrainiečių protėvių) kalba. Tai lėmė spartus raštijos poreikių didėjimas Vytauto laikais. Lietuvių kalba raštijos tradicijų nebuvo sukūrusi, o stačiatikiai valdiniai jau turėjo kelių šimtmečių bažnytinę rašto tradiciją nuo Kijevo Rusios laikų.
XV–XVI a. Lietuvos Metrikos rusėnų kalboje buvo vartojamos lietuviškos ūkio sąvokos, paplitusios net Ukrainoje.
PDF 40
Pastarųjų erdvėje toliau į rytus (Maskvos valstybėje, vėliau Rusijoje) ryškėjo bendruomeninė žemėvalda, tačiau rusėnų žemėse, priklausiusiose Lenkijai ir Lietuvai, išplito vakarie- tiška ūkininkavimo ir nuosavybės forma – alodas (individualus valstiečių ūkis). Dėl šio pažangesnio ūkininkavimo ir nuosavybės santykių būdo neatsitiktinai į XV–XVI a. Lietuvos Metrikos rusėnų kalbą pateko ir buvo vartojamos net Ukrainoje lietuviškos tokios to meto ūkio sąvokos: dal- gio tipas „litovka“, dailidė („doilida“) ar jauja („jevje“), svirnas („sviren“), kluonas („klunia“), aruodas („orud“), priemenė („primen“). Pateko net lietuviškos „gerovės“ žodžiai: kumpis („kompa“) ar skilandis („skilond“).
Mokslininkų aiškinimu, rusėnų ir žemaičių žemėse įkurdinti Lietuvos valdovų žmonės galėjo būti vadinami leičiais.
PDF 13
Šiandien mokslininkai, remdamiesi prielaida, kad Lie- tuvos vardas turi būti išvestas iš etnonimo „lietuvis“, atkreipė dėmesį į vietovardžius su šaknimis „leit-“ ir „liet-“ už Lietuvos ribų. Grindžiama mintis, kad Lietuvos valdovų (Vytauto, Gedimino, o gal ir Mindaugo) valstybės pakraščiuose, ne lietuvių, o senųjų rusų (arba rusėnų), taip pat žemaičių gyvenamose teritorijose turėjo būti įkurdinti ištikimi žmonės iš Lietuvos. Šie žmonės aplinkinių buvo vadinami „leičiais“ (latviai iki šiol vadina lietuvius „leišiais“), o gal ir „liečiais“.