Livonijos ordinas

Santrauka

Livonijos ordino kariuomenė yra Traidenio kovų taikinys. Livonijos ordinas įvardijamas kaip Nemuną pasiekusi ir iš Žemaitijos išvesta ordino šaka.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-014 Livonijos ordinas nebenorėjo paklusti Rygos arkivyskupui, pas kurį krikštijosi Tautvilas.		c-001
t-015 Livonijos ordino vicemagistras prašė Liubeko pagalbos, skųsdamasis dideliais ordino nuostoliais arkliais, ginklais ir gėrybėmis.		c-002
t-016 Nuo Mindaugo krikšto Livonijos ordinas buvo įgijęs įtakos Lietuvos vidaus santykiams.		c-003
t-017 Rygai kritus, Gediminas neteko paramos prieš Livonijos ordiną, kuris beveik iki Gedimino valdymo pabaigos puldinėjo Lietuvą.		c-004
t-018 1364 m. sausį Livonijos kryžiuočių kariuomenė buvo įsiveržusi iki Žeimių.		c-005
t-019 1372 m. Lietuva vienu metu buvo puolama iš Prūsijos ir Livonijos.		c-006
t-020 Ordino kronikose 1345-1382 m. užregistruota 30 žygių į Lietuvą iš Livonijos.		c-007
t-021 Per Prūsų ir Livonijos magistrų surengtą puotą Salyno suvažiavime Vytautas paskelbtas Lietuvos karaliumi.		c-008
t-022 1382 m. rugpjūčio 3 d. prie Trakų Jogailai į pagalbą buvo atėjęs Livonijos ordinas.		c-009
t-023 Livonijos ordinas atskubėjo į pagalbą kryžiuočiams, o Vytautas turėjo trauktis Vilniaus link.		c-010
t-024 Salyno sutarties ratifikavime dalyvavo Prūsų ir Livonijos ordinų magistrai, Varmijos ir Sambijos vyskupai bei daug komtūrų.		c-011
t-025 Konstancijos susirinkimas Vytautą padarė Livonijos vyskupų globėju, nes Livonijos ordinas dažnai skriausdavo šias vyskupijas.		c-012
t-026 Vytautas Konstancijoje atakavo Vokiečių ir Livonijos ordinus, pasinaudodamas Žemaičių krikštu.		c-013
t-027 Livonijos ordinas sudarė su Pskovu 10 metų sutartį, nukreiptą prieš Vytautą.		c-014
t-028 Livonijos Ordinas įtikinėjo Naugardą ir Maskvą, kad Vytauto planai jiems yra pražūtingi, kadangi jis siekiąs užvaldyti visas rusų žemes.		c-015
t-029 Livonijos Ordinas padarė prieš Vytautą nukreiptą taiką su Pskovu (1417) ir Naugardu (1421), kas Bažnyčių unijai dar labiau pakenkė.		c-016
t-031 1424 m. Niešavo sutartis leido Lietuvos, Žemaičių, Lenkijos, Maskvos ir Rusijos pirkliams laisvai prekiauti Livonijos ordino žemėse.		c-018
t-032 1248 m. Mindaugo giminaičių opozicija į pagalbą pasitelkė Livonijos ordiną ir Voluinę.		c-019
t-033 1251 m. Mindaugas perleido didelę dalį Žemaitijos Livonijos ordinui mainais į krikštą.		c-020
t-034 Mindaugui reikėjo kovoti dėl pagoniškos Žemaitijos su krikščioniškąja Livonija ir išlaikyti krikščionio valdovo statusą.		c-021
t-035 Livonijos ordino pagalba išrūpintą karūną Mindaugas užsidėjo 1253 m., po dvejų metų laukimo.		c-022
t-037 Prūsų kryžiuočiams kariaujant su Lenkijos Kazimieru, Lietuvą puolė Livonijos ordinas.		c-024
t-039 1364 m. žiemą Livonijos kryžiuočių kariuomenė buvo įsiveržusi iki Žeimių.		c-026
t-040 1372 m. kryžiuočiai Lietuvą puolė vienu metu iš Prūsijos ir Livonijos.		c-027
t-041 Ordino kronikose 1345-1382 m. užregistruoti 66 žygiai į Lietuvą iš Prūsijos ir 30 iš Livonijos.		c-028
t-043 Salyno suvažiavime per Prūsų ir Livonijos magistrų surengtą puotą Vytautas buvo paskelbtas Lietuvos karaliumi.		c-030
t-044 Vytauto paliaubos su Livonijos ordinu sulaikė Livonijos kryžiuočius nuo dalyvavimo Žalgirio kautynėse.		c-031
t-045 1410 m. rugpjūtį Livonijos kariuomenė laivais atvyko į Sembą.		c-032
t-046 1260 m. Klaipėdoje prieš Lietuvą buvo sutelktos Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių ordinų pajėgos.		c-033
t-047 1260 m. liepos 13 d. Durbės mūšyje buvo sutriuškintos abi Ordino šakos: Livonijos ir Prūsijos kryžiuočiai.		c-034
t-048 Traidenis net kelis kartus skaudžiai sumušė Livonijos ordino kariuomenę ir ne kartą su savo kariuomene skersai ir išilgai išvaikščiojo ordino žemes, tačiau nepajėgė sugriauti jo galingų pilių.		c-035
t-049 Algirdo valdoma Vilniaus sritis susisiekė tik su livoniškąja Ordino šaka.		c-036
t-050 Ordino pilys, ypač Bajerburgas, buvo daug kartų sudegintos, tačiau ordinas jas vėl atstatydavo.		c-037
t-051 Magistro įsakymu, 1362 m. žiemą prie Kauno atvyko ir Livonijos ordino kariuomenė.		c-038
t-052 Andrius buvo pasidavęs Livonijos ordino šakos magistrui ir valdė Polocką kaip jo vasalas.		c-039
t-053 Livoniškoji Ordino šaka su jai pasidavusiu Polocko kunigaikščiu Andriumi surengė žygį prieš Lietuvą.		c-040
t-054 Trečiasis koalicijos narys ir Andriaus suverenas, Livonijos ordinas, mažai tedalyvavo kare.		c-041
t-055 Vytautas sudarė paliaubų sutartį su livoniškąja Ordino šaka, todėl ji nedalyvavo Tanenbergo mūšyje.		c-042
t-056 Livonijos ordino atstovai nebuvo įsileisti į taikos derybas, todėl Aleksandras turėjo atsisakyti savo sąjungininko.		c-043
t-057 Nuo 1237 m. Livonijos ordinas buvo Kryžiuočių ordino šaka, bet faktiškai veikė atskirai ir vykdė savarankišką politiką.		c-044
t-058 Bet 1260 m. Livonijos ordinui pralaimėjus mūšį prie Durbės, sukilo visas jo pavergtas kraštas.		c-045
t-059 Rygoje buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę.		c-046
t-060 1380 m. kovo 26 d. sudarytos paliaubos tarp Livonijos magistro ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio Jogailos, nušalinus Kęstutį ir Žemaitiją.		c-047
t-061 Taikos sutartyje iš Ordino Livonijoje pusės minėti tik Jonas de Lovenbinkė, Mintaujos komtūras ir brolis Otto iš Eželio.		c-048
t-062 Balińskis Gedimino vardu rašytus laiškus laikė Rygos arkivyskupo prasimanymu ir klastote.		c-049
t-063 Vilniaus puolime vokiečiai buvo pasiskirstę į Livonijos ir Prūsijos stovyklas prie Aukštutinės pilies mūrų.		c-050
t-064 Priartėjus Livonijos magistro vedamiems pulkams, Valenrodo kariauna pasuko Vilniaus link.		c-051
t-065 Švitrigaila prikalbino Livonijos ordino riterius kartu su juo pulti Vitebską.		c-052
t-066 1418 m. rugpjūčio 11 d. Livonijos ordino magistras iš Rygos rašė laišką Prūsijos magistrui.		c-053
t-067 Dinaburgo komtūras pranešė Livonijos magistrui, kad Švitrigaila, išleistas iš nelaisvės, vėl traukia į mūšio lauką.		c-054
t-068 Laiško adresas nurodė, kad jis turi būti nedelsiant atiduotas Livonijos magistrui.		c-055
t-069 Vytautas su Smolensko pulkais po keturių savaičių apgulties atgavo Švitrigailos ir Livonijos užimtą Vitebską.		c-056
t-070 Dinaburgo komtūras Livonijos magistrui pranešė apie Vilniaus miesto, kapitulos ir pilies gaisrą bei Vytauto patirtus nuostolius.		c-057

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Livonijos ordinas nebenorėjo paklusti Rygos arkivyskupui, pas kurį krikštijosi Tautvilas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Mindaugui buvo savotiška laimė, kad Tautvilas krikštijosi pas Rygos arkivyskupą, kuriam nebenorėjo paklusti Livonijos ordinas. Naudodamasis tokia savo priešų nesantaika, Mindaugas pirmasis iš lietuvių kunigaikščių gelbėjosi iš savo sunkios padėties, kreipdamasis į Livonijos ordino magistrą ir siųsdamas jam įvairių brangių dovanų^86. Mindaugui pavyko su Andrium von Stirland užmegzti kalbą, nes ir magistrui Danieliaus ir Tautvilo sąjunga su Rygos vokiečiais nebuvo pakeliui.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Livonijos ordino vicemagistras prašė Liubeko pagalbos, skųsdamasis dideliais ordino nuostoliais arkliais, ginklais ir gėrybėmis.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Keliose kronikose Lielvardės kauty nės^173 yra atvaizduotos kaip skaudus ordino pralaimėjimas. 1261 m. balandžio 27 d. Livonijos ordino vicemagistras maldavo pagalbos iš Liubeko miesto, skųsdamasis, jog ordinas turėjęs daug nuostolių arkliais, ginklais ir kitokiomis gėrybėmis^174. Krinta į akį tai, kad Eiliuotinė Livonijos kronika, palyginti, plačiai aprašydama tą pa gonių žygį, jau visai atskirai nemini žemaičių, apie kuriuos paprastai viską dešimtimis kartų vis tiksliai pažymėdavo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Nuo Mindaugo krikšto Livonijos ordinas buvo įgijęs įtakos Lietuvos vidaus santykiams.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

O Ceklis, tas reikalingas tiltas tarp abiejų ordino šakų, buvo skaudžini pralaimėtas, ir jį atgauti viltys atgijo tik XIV amž. gale, kai Gedimino anūkai, tarp savęs vaidydamiesi, ėmė Žemaičius užrašinėti ordinui. Nuo Mindaugo krikšto Livonijos ordinas buvo įsigijęs įtakos į Lietuvos vidaus santykius. Traidenio laikais Lietuva vėl grįžo prie pagoniškų laikų politikos ir vykdė energingus žygius į kryžiuočių valdas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Rygai kritus, Gediminas neteko paramos prieš Livonijos ordiną, kuris beveik iki Gedimino valdymo pabaigos puldinėjo Lietuvą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Savo «atgailos rašte», vad. «Sühnenbrief», išpažindami kaltes, rygiečiai be kitko pažymėjo, kad, jiems bendradarbiaujant su pagonimis, ordinui teko patirti « nepakeliamų nuostolių, daug bėdų (muitas tribulationes) ir sunkių persekiojimų»^2. Rygai kritus, Gediminas neteko paramos prieš ordiną, kuris, vidaus priešą įveikęs ir pačią Rygą užvaldęs, beveik iki pat Gedimino valdymo galo darė Lietuvon puolimus. 1331- 1333 m. buvo teriojama «Lietuva, kurią vadina Žemaičiais»^3.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: 1364 m. sausį Livonijos kryžiuočių kariuomenė buvo įsiveržusi iki Žeimių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Veliuona tepasidavė po 10 dienų apgulimo, o pilies gynėjai su vadu Goštautu (Gastot) pakeliui į vyr. magistro stovyklą buvo išžudyti^16. Kitų metų žiemą (1364.I.) kryžiuočiai, talkinami Pfalzgrafo Ruprechto ir jo palydovų, per Ariogalos, Pernaravos sritis patraukė iki Žeimių, kur buvo įsiveržusi ir Livonijos kryžiuočių kariuomenė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: 1372 m. Lietuva vienu metu buvo puolama iš Prūsijos ir Livonijos.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tik paėmę Kauną, Nemuno žemu pyje privertę lietuvius pasitraukti nuo krantų, juose prisistatę savo pilių, be to, laimėję prie Rudavos, kryžiuočiai jau pasijuto stipresni. Jie dar padažnino savo « reizus » Lietuvon: 1370 jų padarė du, o 1372 puolė vienu metu iš Prūsų ir Livonijos. Kad būtų galima kiek pailsėti nuo tolimesnių teriojimų, Algir das su Kęstučiu pradėjo su ordinu derybas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Ordino kronikose 1345-1382 m. užregistruota 30 žygių į Lietuvą iš Livonijos.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

O vasaros žygis buvo ruošiamas apie rug piūčio vidurį, skubant jį užbaigti prieš rudens darganas ir liūtis. Ordino kronikose 1345-1382 m. yra suregistruota 66 žygiai iš Prūsų kryžiuočių ir 30—iš Livonijos. Į tą skaičių neįeina pasienyje ordino riterių suorganizuoti savanorių — « plėšikėlių » (vad. « strut ter », «latrunculi ») nuolatiniai plėšikavimai, be to, pasienių pilių valdytojų vykdomi teriojimai į artimas Žemaičių ir Aukštaičių žemes.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Per Prūsų ir Livonijos magistrų surengtą puotą Salyno suvažiavime Vytautas paskelbtas Lietuvos karaliumi.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Ordino ir Vytauto santykiams buvo reikšminga, kai abi pusi pasižadėjo iš kito krašto nepriiminėti činšą mokančių ir nelaisvu valstiečių. Į iškilmingą ir visą savaitę trukusį Salyno suvažiavimą kartu su Vytautu buvo atvykę kunigaikščių, žymių jo didikų ir bajorų, kurie per Prūsų ir Livonijos magistrų surengtą puotą Vytautą paskelbė Lietuvos karaliumi. Tai turėjo būti atsa kymas į karalienės Jadvygos reikalavimą, kad Vytautas Lenkijai — ženklan didžiosios Lietuvos kunigaikštijos priklausomybės nuo Karūnos -— mokėtų tam tikrą mokestį^7.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: 1382 m. rugpjūčio 3 d. prie Trakų Jogailai į pagalbą buvo atėjęs Livonijos ordinas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jogailos ir Kęstučio kariuomenės 1382 metų rugpiūčio mėn. 3 d. sustojo netoliese nuo Trakų viena priešais antrą nesiryždamos pradėti mūšio. Jogaila, kuriam į talką buvo atė jęs ir Livonijos Ordinas, nors manė su savo kariuomene ginti Trakus, bet, matyti, abejojo mūšio pasisekimu, ir todėl stovėjo

(^1) ) Proch.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Livonijos ordinas atskubėjo į pagalbą kryžiuočiams, o Vytautas turėjo trauktis Vilniaus link.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo tarpu atsiskubino ir kryžiuočiams į pa galbą Livonijos Ordinas ir daugiau kariuomenės iš Prūsų. Vy tautas turėjo trauktis atgal Vilniaus link. Ordino kariuomenė patraukė iš paskos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Salyno sutarties ratifikavime dalyvavo Prūsų ir Livonijos ordinų magistrai, Varmijos ir Sambijos vyskupai bei daug komtūrų.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Iškilmingas tos sutarties ratifikavimas (patvir tinimas) įvyko tų pačių metų spalių 12 d. Salyno saloj (Ne mune). Dalyvavo Prūsų ir Livonijos Ordinų magistrai, Var mijos ir Sambijos vyskupai ir daug komtūrų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Konstancijos susirinkimas Vytautą padarė Livonijos vyskupų globėju, nes Livonijos ordinas dažnai skriausdavo šias vyskupijas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Konstanci jos susirikimas Vytautą padarė Livonijos vyskupų globė ju, nes šias vyskupijas Livonijos Ordinas, savo nepasotinama po litika, dažnai nuskriausdavo. Popiežius Martynas V, Konstan cijos susirinkime išrinktas, Vytautą ir Jogailą paskyrė (1417.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Vytautas Konstancijoje atakavo Vokiečių ir Livonijos ordinus, pasinaudodamas Žemaičių krikštu.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pasinaudodamas Žemaičių krikštu, Vytautas ata kavo Vokiečių ir Livonijos Ordinus Konstancijoje, kovojo dėl savo ir Lietuvos garbės Vak. Europoje, norėjo atpalaiduoti Lie tuvos bažnyčią iš lenkų įtakos, vedė platų susirašinėjimą su po piežiaus Kurija. Bet svarbiausia yra tai, kad Žemaičių krikš tas buvo sujungtas su jų galutiniu išvadavimu iš Vok.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Livonijos ordinas sudarė su Pskovu 10 metų sutartį, nukreiptą prieš Vytautą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Bet daugiausia Vytautas širdo ant Livonijos Ordino, kuris tuo pat laiku, kai Konstancijon buvo siunčiamas Cemblakas, pa darė su Pskovu 10 metų sutartį, nukreiptą prieš Vytautą. Vy tautas išmetinėjo Ordinui, kad negarbinga susidėti su nekatali kais prieš jį kataliką, ir grasino pasiųsti skundą Konstancijos susirinkimui; bet ir tas nieko nepadėjo, nes po kelių metų Ordi nas padarė amžiną taiką ir su Naugardu D. (1421).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Livonijos Ordinas įtikinėjo Naugardą ir Maskvą, kad Vytauto planai jiems yra pražūtingi, kadangi jis siekiąs užvaldyti visas rusų žemes.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Livonijos Ordinas įtikinėjo Naugardą ir Maskvą, kad Vytauto planai jiems yra pražūtingi, kadangi jis siekiąs užvaldyti visas rusų žemes. Tokiose sąlygose, aišku, nebebuvo galima mąstyti apie Va

karų ir Rytų Bažnyčių suvienijimą Lietuvos žemėse.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Livonijos Ordinas padarė prieš Vytautą nukreiptą taiką su Pskovu (1417) ir Naugardu (1421), kas Bažnyčių unijai dar labiau pakenkė.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Baž nyčių unijos šalininkas Cemblakas turėjo bėgti iš savo sostinės
131
Kijeve ir apleisti tikinčiuosius. Livonijos Ordinas padarė prieš Vytautą nukreiptą taiką su Pskovu (1417) ir Naugardu (1421), kas Bažnyčių unijai dar labiau pakenkė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: 1424 m. Niešavo sutartis leido Lietuvos, Žemaičių, Lenkijos, Maskvos ir Rusijos pirkliams laisvai prekiauti Livonijos ordino žemėse.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

1424 metais buvo dar padaryta prekybos sutar tis Niešavo miestelyje. Čia aktu, pavadintu „über transitus“ (laisvas tranzitas), nustatyta, kad Lietuvos, Žemaičių, Lenkijos, Maskvos ir Rusijos pirkliai galės visai laisvai prekiauti Vokie čių ir Livonijos Ordinų žemėse, o šių pastarųjų pirkliai — aukš čiau išvardintuose kraštuose^4 ). Tuo būdu buvo užbaigti painūs ir daug lietuvių prekybą trukdę neramumai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-019

Santrauka: 1248 m. Mindaugo giminaičių opozicija į pagalbą pasitelkė Livonijos ordiną ir Voluinę.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tačiau Mindaugui dar reikėjo įtvirtinti valdžią. 1248 m. padėtis jam tapo labai grėsminga. Opoziciją pirmiausia sudarė artimiausi giminai- čiai – brolvaikiai, pagalbon pasitelkę ir svetimuosius – Livonijos ordiną ir Voluinę. Mindaugas įveikė šią kliūtį ne tik karo žygiais, bet ir diploma- tija – pasinaudojęs Livonijos vidaus prieštaravimais, patraukė į savo pusę Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-020

Santrauka: 1251 m. Mindaugas perleido didelę dalį Žemaitijos Livonijos ordinui mainais į krikštą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1251 m. Mindaugas krikštijosi, mainais perleidęs didelę dalį Žemaiti- jos Livonijos ordinui. Svarbiausias tikslas, kurio siekta krikštijantis, – ka- rūna.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-021

Santrauka: Mindaugui reikėjo kovoti dėl pagoniškos Žemaitijos su krikščioniškąja Livonija ir išlaikyti krikščionio valdovo statusą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vadinasi, Mindaugui reikėjo kovoti dėl pagoniškos Žemaitijos su krikščioniškąja Livonija, o kartu Vakarų jėgų ir popiežiaus akyse išlaikyti krikščionio valdovo statusą. Po Mindaugo nužudymo būta didžiulės sumaišties: per kelerius metus Lietuvoje nužudyti dar trys dėl valdžios kovoję kunigaikščiai, vienas išvytas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-022

Santrauka: Livonijos ordino pagalba išrūpintą karūną Mindaugas užsidėjo 1253 m., po dvejų metų laukimo.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

**

176 IX SKYRIUS: VALSTYBĖS IŠKILIMAS

Livonijos ordino pagalba išrūpintąją karūną užsidėti Mindaugui sekėsi šiek tiek lengviau, bet ir tai užtruko dvejus metus (1253). Mindaugo vainikavimasis karaliumi buvo nepaprastas atsitikimas Lietuvoje, vienintelį kartą formaliai teįvykęs pusaštunto šimtmečio lietuvių tautos istorijoje, nes vėliau Lietuvos valdovai vis kokios nors kliūtys pastodavo kelią į siūlomą, ar labai artimą karūnos garbę (1398, 1409 1429-1430 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-023

Santrauka: Livonijos ordino vicemagistras prašė Liubeko pagalbos, skųsdamasis dideliais ordino nuostoliais arkliais, ginklais ir gėrybėmis.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Livonijos ordino vicemagistras maldavo pagalbos iš Liubeko miesto, skųsdamasis, jog ordinas turėjęs daug nuostolių arkliais, ginklais ir kitokiomis gėrybėmis^174. Krinta į akį tai, kad Eiliuotinė Livonijos kronika, palyginti, plačiai aprašydama tą pa gonių žygį, jau visai atskirai nemini žemaičių, apie kuriuos paprastai viską dešimtimis kartų vis tiksliai pažymėdavo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-024

Santrauka: Prūsų kryžiuočiams kariaujant su Lenkijos Kazimieru, Lietuvą puolė Livonijos ordinas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Prūsų kryžiuočiams kariaujant su Lenkijos Kazimieru, Lietuvą puolė Livonijos ordinas. Tada vėl, Livonijoje prasidėjus vidaus karui, atsinaujino Gedimino ir rygiečių sąjunga. Kai ordinui pa vyko Dauguvos žiotyse įsigyti Daugavgryvos (Dünamündės) pilį, rygiečiai ją ėmė šturmuoti (1328.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-025

Santrauka: Rygai kritus, Gediminas neteko paramos prieš Livonijos ordiną, kuris beveik iki Gedimino valdymo pabaigos puldinėjo Lietuvą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Rygai kritus, Gediminas neteko paramos prieš ordiną, kuris, vidaus priešą įveikęs ir pačią Rygą užvaldęs, beveik iki pat Gedimino valdymo galo darė Lietuvon puolimus. 1331- 1333 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-026

Santrauka: 1364 m. žiemą Livonijos kryžiuočių kariuomenė buvo įsiveržusi iki Žeimių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kitų metų žiemą (1364.I.) kryžiuočiai, talkinami Pfalzgrafo Ruprechto ir jo palydovų, per Ariogalos, Pernaravos sritis patraukė iki Žeimių, kur buvo įsiveržusi ir Livonijos kryžiuočių kariuomenė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-027

Santrauka: 1372 m. kryžiuočiai Lietuvą puolė vienu metu iš Prūsijos ir Livonijos.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jie dar padažnino savo « reizus » Lietuvon: 1370 jų padarė du, o 1372 puolė vienu metu iš Prūsų ir Livonijos. Kad būtų galima kiek pailsėti nuo tolimesnių teriojimų, Algir das su Kęstučiu pradėjo su ordinu derybas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-028

Santrauka: Ordino kronikose 1345-1382 m. užregistruoti 66 žygiai į Lietuvą iš Prūsijos ir 30 iš Livonijos.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Ordino kronikose 1345-1382 m. yra suregistruota 66 žygiai iš Prūsų kryžiuočių ir 30—iš Livonijos. Į tą skaičių neįeina pasienyje ordino riterių suorganizuoti savanorių — « plėšikėlių » (vad.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-030

Santrauka: Salyno suvažiavime per Prūsų ir Livonijos magistrų surengtą puotą Vytautas buvo paskelbtas Lietuvos karaliumi.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Į iškilmingą ir visą savaitę trukusį Salyno suvažiavimą kartu su Vytautu buvo atvykę kunigaikščių, žymių jo didikų ir bajorų, kurie per Prūsų ir Livonijos magistrų surengtą puotą Vytautą paskelbė Lietuvos karaliumi. Tai turėjo būti atsa kymas į karalienės Jadvygos reikalavimą, kad Vytautas Lenkijai — ženklan didžiosios Lietuvos kunigaikštijos priklausomybės nuo Karūnos -— mokėtų tam tikrą mokestį^7.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-031

Santrauka: Vytauto paliaubos su Livonijos ordinu sulaikė Livonijos kryžiuočius nuo dalyvavimo Žalgirio kautynėse.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Buvo laikoma Vytauto svarbiu laimėjimu, kad jis su Livonijos ordinu atskirai padarytomis paliaubomis Livonijos kryžiuočius sulaikė nuo dalyvavimo Žalgirio kautynėse. Bet (1410.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-032

Santrauka: 1410 m. rugpjūtį Livonijos kariuomenė laivais atvyko į Sembą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Bet (1410.VIII.) Livonijos kariuomenė laivais atvyko Sembon.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-033

Santrauka: 1260 m. Klaipėdoje prieš Lietuvą buvo sutelktos Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių ordinų pajėgos.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Ordino pajėgos 1260 m. Klaipėdoje prieš Lietuvą buvo sutelktos Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių ordinų pajėgos, broliai riteriai ir i 4 jiems pavaldžių užgrobtų žemių “prievarta buriami kariai (prūsai - pamedėnai, notangai, varmiai, sem- bai, o taip pat kuršiai, estai ir kt.), iš Vokietijos žemių 30 naujai įstojusių Ordino brolių būrys, Revelio (Talino) danų kariuo- menė, vadovaujama švedų kunigaikščio Karolio, turėjusio dar savo būrį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-034

Santrauka: 1260 m. liepos 13 d. Durbės mūšyje buvo sutriuškintos abi Ordino šakos: Livonijos ir Prūsijos kryžiuočiai.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Mūšio padariniai 1260 m. liepos 13 d. Durbės mūšis yra vie- nas pačių didžiausių Lietuvos kare prieš Kryžiuočių ordino agresiją ir pats didžiau- sias xIII a. baltų kovose. Tai europinės reikšmės mūšis, kai vienu smūgiu buvo sutriuškintos abi Ordino šakos, teutonų Livonijos ir Prūsijos kryžiuočiai bei jų tal- kininkai - Vakarų riteriai, Romos kurijos tarptautiniu mastu sušaukti kovai prieš „to- torius“, bet nukreipti savo ir Ordino tiks- lams prieš Lietuvą vykdyti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-035

Santrauka: Traidenis net kelis kartus skaudžiai sumušė Livonijos ordino kariuomenę ir ne kartą su savo kariuomene skersai ir išilgai išvaikščiojo ordino žemes, tačiau nepajėgė sugriauti jo galingų pilių.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Traidenis net kelis kartus skaudžiai sumušė Livonijos ordino kariuomenę ir ne kartą su savo kariuomene skersai ir išilgai išvaikščiojo ordino žemes, tačiau nepajėgė sugriauti jo galingų pilių. Tuo būdu ordinas atsilaikė, kai kur net pasistū- mėjo į Lietuvos pusę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-036

Santrauka: Algirdo valdoma Vilniaus sritis susisiekė tik su livoniškąja Ordino šaka.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Algirdo valdomoji Vilniaus sritis susisiekė tik su livoniške or- dino šaka. Tuo būdu Kęstutis buvo Lietuvos gynėjas nuo vo- kiečių; jis nuolat kovojo. Jis buvo labai sąžiningas, taurus, griežtai laikėsi duotojo žodžio ir buvo įgijęs pagarbos net ordino riterių tarpe.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-037

Santrauka: Ordino pilys, ypač Bajerburgas, buvo daug kartų sudegintos, tačiau ordinas jas vėl atstatydavo.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Daug kartų buvo sudegintos ir ordino pilys, ypač Bajer- burgas. Tačiau ordinas jas vėl atstatydavo. Jis taip pat atsistatė kadaise sugriautą Marijenburgą ir Jurbarką, kurį pirmą kartą buvo pastatęs Livonijos ordinas (ta senoji pilis buvo sugriauta tuojau po didžiojo Durbės mūšio).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-038

Santrauka: Magistro įsakymu, 1362 m. žiemą prie Kauno atvyko ir Livonijos ordino kariuomenė.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Magistro įsakymu, 1362 m. žiemą prie Kauno atvyko ir Livonijos ordino kariuomenė. Kryžiuočių buvo tiek daug, kad atvykę Algirdas su Kęstučiu nedrįso gelbėti apgultos pilies: per maža jie turėjo jėgų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-039

Santrauka: Andrius buvo pasidavęs Livonijos ordino šakos magistrui ir valdė Polocką kaip jo vasalas.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Jo vyriausias brolis Andrius, kuris tuojau po tėvo mirties buvo pra- dėjęs organizuoti sąjungą prieš Jogailą, jau buvo grįžęs į savo valdomąjį Polocką, tačiau visai neketino klausyti Jogailos. Jis buvo pasidavęs Livonijos ordino šakos magistrui ir valdė Po- locką, kaip jo vasalas. Vytautas tuo tarpu buvo pas kryžiuo- čius ir organizavo savo jėgas, norėdamas atgauti tėviškę, o gal net ir pašalinti Jogailą iš Vilniaus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-040

Santrauka: Livoniškoji Ordino šaka su jai pasidavusiu Polocko kunigaikščiu Andriumi surengė žygį prieš Lietuvą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Vieno žygio metu kryžiuočiai buvo pasiekę net Vilnių ir Ašmeną, o kiek vėliau livoniškė ordino šaka su pasidavusiu jai Polocko kunigaikščiu Andrium padarė kitą žygį. Tuo būdu ordinas no- rėjo sulaikyti Jogailą Lietuvoje; o tuo metu Lenkijoje galėjo vis- kas pasikeisti Jogailos nenaudai. Ordinas dar bandė patraukti į savo pusę Vytautą, žadėdamas jam padėti atgauti Skirgailos te- bevaldomus Trakus, tačiau Vytautas nesidavė suviliojamas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-041

Santrauka: Trečiasis koalicijos narys ir Andriaus suverenas, Livonijos ordinas, mažai tedalyvavo kare.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Trečiasis koalicijos narys ir Andriaus suverenas, Livonijos ordinas, mažai tedalyvavo kare. Nusiaubęs kai kurias Lietuvos sritis, jis grįžo namo. Tuo būdu, tapęs Lenkų karalium, Jo- gaila turėjo savo rankose visą Lietuvą; priešų Lietuvoje jis nebeturėjo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-042

Santrauka: Vytautas sudarė paliaubų sutartį su livoniškąja Ordino šaka, todėl ji nedalyvavo Tanenbergo mūšyje.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Užtat Vytautui vėliau pasisekė padaryti paliaubų sutartį su livoniške ordino šaka, ir ji nedalyvavo netrukus įvykusiame di- džiame Tanenbergo mūšyje. **Tanenbergo mūšis 1410 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-043

Santrauka: Livonijos ordino atstovai nebuvo įsileisti į taikos derybas, todėl Aleksandras turėjo atsisakyti savo sąjungininko.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

(Livonijos ordino atstovai nebuvo įsileisti į taikos derybas: Aleksandras turėjo mesti savo sąjungininką).

Bet ir padarius taiką, santykiai su Maskva nė kiek ne- pagerėjo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-044

Santrauka: Nuo 1237 m. Livonijos ordinas buvo Kryžiuočių ordino šaka, bet faktiškai veikė atskirai ir vykdė savarankišką politiką.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tačiau ordinas nesudarė savarankiškos valstybės: nuo 1237 m. jis buvo tų pačių kry- žiuočių ordino šaka (žiūr. 50—51 psl.), bet, turėdamas skirtingas sąlygas, jis iš tikrųjų gyveno atskirai ir varė savarankišką po- litiką. Todėl kryžiuočių ordino virtimas pasauline kunigaikš- tyste jokios reikšmės neturėjo livoniškei jo šakai. Visgi nuo to laiko ir čia pradėta galvoti apie ordino panaikinimą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-045

Santrauka: Bet 1260 m. Livonijos ordinui pralaimėjus mūšį prie Durbės, sukilo visas jo pavergtas kraštas.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Bet 1260 m. Livonijos ordinui pralaimėjus mūšį prie Durbės, sukilo visas jo pavergtas kraštas. Žemaičiai tada sugriovė Jurbarką, išvarė iš savo krašto ordiną ir, susijungę su sukilusiomis Padauguvio giminėmis, iš- griovė daugybę ordino pilių Livonijoj; Žemaičiuose jie neįveikė tiktai Klaipėdos pilies.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-046

Santrauka: Rygoje buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Taip pat buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygo je, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę29. Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus An driaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-047

Santrauka: 1380 m. kovo 26 d. sudarytos paliaubos tarp Livonijos magistro ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio Jogailos, nušalinus Kęstutį ir Žemaitiją.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

29 D o g i e 1 Codex Diplomat. T. V, p. 80. Induciae inter Magistrum Livoniae et Magnum Regem Lettoviae Jagellonem, cum exclusione Regis Keystuten et ter rae Samogitiae. Datum in castro nost ro. RigaeA. D. 1380.feria proxima qua cantatur „ oculi post dominicam” [Pa liaubos tarp Livonijos magistro ir di džiojo Lietuvos kunigaikščio Jogai los, nušalinus kunigaikštį Kęstutį ir Žemaitijos žemę. Duota Viešpaties metais 1380 artimiausią šiokiadienį, kurį giedama „oculi post domini cam”], tai yra kovo 26-ą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-048

Santrauka: Taikos sutartyje iš Ordino Livonijoje pusės minėti tik Jonas de Lovenbinkė, Mintaujos komtūras ir brolis Otto iš Eželio.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Be išsamaus išvar dijimo taikos sutarties tarpininkų, arkivyskupo ir Rygos kapitulos, Eželio* vyskupo, Dorpato vyskupo ir paties miesto vyskupo, Danijos karaliaus ginkluoto būrio vado, Vokiečių ordinom ir Rygos miesto pusės ir be nurodymo žemių, kurias tos sutarties sąlygos turėjo paliesti1 1 , nieko dau giau nebuvo, tik keli punktai apie saugumą keliauninkų abiejų besitariančių pusių kraštuose, apie teisišką sprendimą gin

wenbrulie), Mintaujos komtūras ir Eželis (Oeselis), dab. Saremas brolis Otto (Blanehom). m n Iš Ordino Livonijoje pusės paminėti Prie Ordino valdų buvo priskirta ir tik: brolis lonas de Lovenbinkė (Lo- kryžiuočių pilis Memelyje. 74

Puslapis 91

I KNYGA čų tarp abiejų pusių pavaldinių, apie prisigrobtų turtų grą žinimą, apie pabėgusių knechtų ir tarnų grąžinimą ir t. t.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-049

Santrauka: Balińskis Gedimino vardu rašytus laiškus laikė Rygos arkivyskupo prasimanymu ir klastote.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vėliau viskas byloja, jog Gediminas per pasiun tinius nurodė, kaip sako Jerošinas, garantuoti, kad niekados jo valia tiesiogiai ar netiesiogiai nebuvo siuntinė jami jokie laiškai kokiems nors miestams ar šalims, sykiu ir popiežiui, ir kad, tikėdamas savo dievais, net mintyse nie kada nebuvo dėl jų suabejojęs. Jeigu su atida peržvelgsime laiškus, Gedimino vardu rašytus dominikonų ordinui, minoritams ir Vokietijos mies tams, pastebėsime daugybę vidinių ir išorinių įrodymų, liu dijančių juos Rygos arkivyskupo prasimanymu ir klastote esant. Išorinį įrodymą randame pasakytą pirmiausia J e r o - š i n o, p. 349: „Tuo metu Rygos gyventojai ir jų arkivysku pas, popiežiaus rūmų valia jiems atsiųstas, vis dar vaidijosi su Livonijos ordino broliais ir per pasiuntinius plačiai pa skelbė kai kuriuose pajūrio miestuose ir laiškus, be to, dargi įsakė pamokslininkams per pamaldas juos viešai skelbti/tuo broliams kryžiuočiams skriaudą darydami, skleidė melą, esą rusinai ir lietuviai gera valia pareiškę norą krikščionių pa pročiu krikštytis, bet jiems to daryti neleidžiama.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-050

Santrauka: Vilniaus puolime vokiečiai buvo pasiskirstę į Livonijos ir Prūsijos stovyklas prie Aukštutinės pilies mūrų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Netrukus sąjungininkai puolė miestą. Vytautas su žemai čiais, šalimais Derbio kunigaikštis ir anglų pėstininkai ko vėsi su Karigaila, o vokiečiai, pasiskirstę į dvi - Livonijos ir Prūsijos - stovyklas, priartėjo prie Aukštutinės pilies mūro sienų. Visos tuometinės artilerijos karo mašinos ir ugnias- vaidės bombardos ėmė be paliovos ir pašėlusiai šaudyti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-051

Santrauka: Priartėjus Livonijos magistro vedamiems pulkams, Valenrodo kariauna pasuko Vilniaus link.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Už ėmusi Ukmergę, po to Visevaldės45 pilį, kai prisiartino Livonijos magistro į pagalbą vedami pulkai, kurių Valen rodas laukė, visa kariauna pasuko Vilniaus link, norėda ma Lietuvai ir lenkams suduoti galutinį smūgį. Tačiau at ėjus gandui apie tokį didelį žygį, Vilniuje lietuvių irgi buvo imtasi ypatingų priemonių šalies sostinei ginti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-052

Santrauka: Švitrigaila prikalbino Livonijos ordino riterius kartu su juo pulti Vitebską.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nie ko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino rite rius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smo lenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites užsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į nelaisvę. Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palan kių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-053

Santrauka: 1418 m. rugpjūčio 11 d. Livonijos ordino magistras iš Rygos rašė laišką Prūsijos magistrui.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pranešimas apie jos mirtį yra 74 Livonijos ordino magistro laiške Degu i gne sHistoiredes Huns. T. IU, Prūsijos magistrui, rašytame iš Ry- 374. Długosz, Hist. Polon. Il, 1418- gos 1418 metų rugpjūčio 11 dieną; 1419 m. ir Naruszewicz Taurykū, iš pastarojo aišku, kad kunigaikštie- p. 78.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-054

Santrauka: Dinaburgo komtūras pranešė Livonijos magistrui, kad Švitrigaila, išleistas iš nelaisvės, vėl traukia į mūšio lauką.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dinaburgo komtūras praneša Livonijos magistrui, kad Švitrigaila, išleistas iš nelaisvės, vėl traukia į mūšio lauką; kad Pilies kalną Vilniuje ištiko griūtis; kad vienas Vengrijos kunigaikštis su 700 raitelių pulku pasiskelbė Vytautui tar nausiąs ir 1.1. Rašyta: Liksnoje, antrą savaitę po Viešpaties Prisikėlimo. Be metų (turbūt, 1396).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-055

Santrauka: Laiško adresas nurodė, kad jis turi būti nedelsiant atiduotas Livonijos magistrui.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

(Iš originalo Karaliaučiaus Slaptajame Archyve) Adresas toks: „Dėmė Erwerdighen Meister to Lyfflande mit Werdicheit kome desse Breef dorch dach und nacht sun der alle sümen B.” (Didžiai gerbiamam Livonijos magistrui šis laiškas turi būti tikrai ir nedelsiant atiduotas). Mūsų nuomonę apie šio laiško senumą patvirtina ne tik jo pobūdis, bet ir ta užuomina apie Švitrigailos paėmimą 162

Puslapis 179

Il KNYGA neleidžia manyti buvus kitus metus, juk kaip tik tuo laiku Vytautas su Smolensko pulkais Švitrigailos ir Livonijos už imtą Vitebską po keturių savaičių apgulties atgavo ir patį Švitrigailą paėmė į nelaisvę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-056

Santrauka: Vytautas su Smolensko pulkais po keturių savaičių apgulties atgavo Švitrigailos ir Livonijos užimtą Vitebską.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Mūsų nuomonę apie šio laiško senumą patvirtina ne tik jo pobūdis, bet ir ta užuomina apie Švitrigailos paėmimą 162

Puslapis 179

Il KNYGA neleidžia manyti buvus kitus metus, juk kaip tik tuo laiku Vytautas su Smolensko pulkais Švitrigailos ir Livonijos už imtą Vitebską po keturių savaičių apgulties atgavo ir patį Švitrigailą paėmė į nelaisvę. Kaip buvo išvaduotas Švitrigai la ir kitos žinios iš šio laiško iki šiol istorijoje nebuvo mini mos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-057

Santrauka: Dinaburgo komtūras Livonijos magistrui pranešė apie Vilniaus miesto, kapitulos ir pilies gaisrą bei Vytauto patirtus nuostolius.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

136, N533 Dinaburgo komtūro pranešimas Livonijos magistrui apie Vilniaus miesto, tenykštės kapitulos ir pilies gaisrą, apie nuostolius, kokių per tai patyrė Vytautas. Rašyta: Liksnoje penktadienį prieš Šv. Gertrūdą (kovo 17-ą). Be metų (tik riausiai 1399).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Lietuvos istorijos žinių bazė

Naršyklė

Livonijos ordinas

Santrauka

Teiginiai

Reikšmingi paminėjimai

Puslapis 91

Puslapis 179

Puslapis 179

Ryšiai

Susiję objektai

Grafiko Vaizdas

Turinys

Atgalinės Nuorodos