Santrauka

Livonijos ordino kariuomenė yra Traidenio kovų taikinys. Livonijos ordinas įvardijamas kaip Nemuną pasiekusi ir iš Žemaitijos išvesta ordino šaka.

Teiginiai

Teiginys
t-001 1418 m. rugpjūčio 11 d. Livonijos ordino magistras iš Rygos rašė laišką Prūsijos magistrui.
t-002 1380 m. kovo 26 d. Rygoje sudarytos paliaubos tarp Livonijos magistro ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos.
t-003 1372 m. Lietuva vienu metu buvo puolama iš Prūsijos ir Livonijos.
t-004 Maskvos ginklų sutriuškintas Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris patikėjo valdovui save, ordiną ir valdas.
t-005 Mindaugo krikštas nepašalino ordinų pavojaus, be to, buvo prarasta etninės Lietuvos dalis – Žemaitija.
t-006 Rygiečių „Sühnenbrief“ teigė, kad jų bendradarbiavimas su pagonimis ordinui atnešė didelių nuostolių ir persekiojimų.
t-007 1410 m. rugpjūtį Livonijos kariuomenė laivais atvyko į Sembą.
t-008 Per Prūsų ir Livonijos magistrų surengtą puotą Salyno suvažiavime Vytautas paskelbtas Lietuvos karaliumi.
t-009 1364 m. sausį Livonijos kryžiuočių kariuomenė buvo įsiveržusi iki Žeimių.
t-010 Apie 1396 m. Liksnoje rašytas laiškas buvo adresuotas Livonijos magistrui ir turėjo būti nedelsiant atiduotas.
t-011 Kryžiuočiai siekė užkariauti Žemaitiją kaip sausumos jungtį su Livonijos ordinu.
t-012 1364 m. žiemą Livonijos kryžiuočių kariuomenė buvo įsiveržusi iki Žeimių.
t-013 Vytautas sudarė paliaubų sutartį su Livonijos ordino šaka, todėl ji nedalyvavo Tanenbergo mūšyje.
t-014 Vytautas su Smolensko pulkais po keturių savaičių apgulties atgavo Švitrigailos ir Livonijos užimtą Vitebską.
t-015 Livonijos ordinas nebenorėjo paklusti Rygos arkivyskupui, pas kurį krikštijosi Tautvilas.
t-016 1557 m. Vilniuje sutelkta kariuomenė žygiavo į Livoniją prieš didįjį Kalavijuočių ordino magistrą Firstembergą.
t-017 Livonijos ordinas atskubėjo į pagalbą kryžiuočiams, o Vytautas turėjo trauktis Vilniaus link.
t-018 Ordino kronikose 1345-1382 m. užregistruoti 66 žygiai į Lietuvą iš Prūsijos ir 30 iš Livonijos.
t-019 Salyno suvažiavime per Prūsų ir Livonijos magistrų surengtą puotą Vytautas buvo paskelbtas Lietuvos karaliumi.
t-020 1398 m. spalio 12 d. Salyno sutarties ratifikavime dalyvavo Prūsų ir Livonijos ordinų magistrai, Varmijos ir Sambijos vyskupai bei daug komtūrų.
t-021 Nuo Mindaugo krikšto Livonijos ordinas buvo įgijęs įtakos Lietuvos vidaus santykiams.
t-022 1323 m. spalio 2 d. Lietuva Vilniuje sudarė taikos sutartį su Livonijos vyskupais, Livonijos ordinu, Ryga ir Revelio danų vietininku.
t-023 Livonijos Ordinas įtikinėjo Naugardą ir Maskvą, kad Vytauto planai jiems yra pražūtingi, kadangi jis siekiąs užvaldyti visas rusų žemes.
t-024 Livonijos ordinas sudarė su Pskovu dešimties metų sutartį, nukreiptą prieš Vytautą.
t-025 1260 m. Klaipėdoje prieš Lietuvą buvo sutelktos Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių ordinų pajėgos.
t-026 Karaliaučiaus Slaptajame archyve saugoto laiško adresas nurodė jį nedelsiant atiduoti Livonijos magistrui.
t-027 1251 m. Mindaugas perleido didelę dalį Žemaitijos Livonijos ordinui mainais į krikštą.
t-028 1380 m. Jogaila sudarė paliaubas su Livonijos magistru Rygoje, apeidamas Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę.
t-029 Gedimino vardu rašytų laiškų klastojimas citatoje siejamas su Rygos arkivyskupo ir Livonijos ordino brolių konfliktu.
t-030 Priartėjus Livonijos magistro vedamiems pulkams, Valenrodo kariauna pasuko Vilniaus link.
t-031 Dinaburgo komtūras pranešė Livonijos magistrui, kad Švitrigaila, išleistas iš nelaisvės, vėl traukia į mūšio lauką.
t-032 Nuo 1237 m. Livonijos ordinas buvo Kryžiuočių ordino šaka, bet faktiškai veikė atskirai ir vykdė savarankišką politiką.
t-033 Vytautas sudarė paliaubų sutartį su livoniškąja Ordino šaka, todėl ji nedalyvavo Tanenbergo mūšyje.
t-034 Mūšyje žuvo daug livoniečių, tarp jų Kalavijuočių riterių ordino magistras Frankas Kirskorffas.
t-035 1424 m. Niešavos sutartis leido Lietuvos, Žemaičių, Lenkijos, Maskvos ir Rusijos pirkliams laisvai prekiauti Vokiečių ir Livonijos ordinų žemėse.
t-036 Ordino kronikose 1345–1382 m. suregistruoti 66 Prūsų kryžiuočių ir 30 Livonijos žygių.
t-037 Taikos sutartyje Livonijos ordino pusėje buvo minimi tarpininkai, tarp jų Rygos arkivyskupas, kapitula ir miesto atstovai.
t-038 Švitrigaila po nesėkmės prie Vilniaus prikalbino Livonijos ordino riterius kartu pulti Vitebską.
t-039 1398 m. spalio 12 d. Salyno sutarties ratifikavime dalyvavo Prūsų ir Livonijos ordinų magistrai, Varmijos ir Sambijos vyskupai bei daug komtūrų.
t-040 Jogailos kariuomenė kartu su Livonijos magistru pasiuntė būrius Skirgailai į pagalbą prie Polocko.
t-041 Švitrigaila prikalbino Livonijos ordino riterius kartu su juo pulti Vitebską.
t-042 1248 m. Mindaugo giminaičių opozicija į pagalbą pasitelkė Livonijos ordiną ir Voluinę.
t-043 Konstancijos susirinkimas paskyrė Vytautą Livonijos vyskupų globėju, nes Livonijos ordinas dažnai skriausdavo šias vyskupijas.
t-044 Livonijos magistro vedami pulkai prisijungė prie Valenrodo lauktos kariuomenės, kuri po Ukmergės ir Visevaldės užėmimo pasuko Vilniaus link.
t-045 Livonijos ordino atstovai nebuvo įsileisti į taikos derybas, todėl Aleksandras turėjo atsisakyti savo sąjungininko.
t-046 1251 m. Mindaugas krikštijosi, mainais perleidęs didelę dalį Žemaitijos Livonijos ordinui.
t-047 Kunigaikštis Mykolas vedė lenkų ir lietuvių pulkus prieš Švitrigailą ir Livonijos magistrą ir laimėjo netoli Ukmergės.
t-048 Lietuvos valdovai į kovą prieš Ordiną įtraukė visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją.
t-049 1372 m. kryžiuočiai Lietuvą puolė vienu metu iš Prūsijos ir Livonijos.
t-050 Livonijos ordinas sudarė su Pskovu 10 metų sutartį, nukreiptą prieš Vytautą.
t-051 Vytautas Konstancijoje atakavo Vokiečių ir Livonijos ordinus, pasinaudodamas Žemaičių krikštu.
t-052 Konstancijos susirinkimas paskyrė Vytautą Livonijos vyskupų globėju, nes Livonijos ordinas dažnai skriausdavo šias vyskupijas.
t-053 1260 m. liepos 13 d. Durbės mūšyje buvo sutriuškinta Livonijos ordino šaka, Prūsijos kryžiuočiai ir jų talkininkai.
t-054 Taikos sutartyje iš Livonijos ordino atstovų paminėti tik Mintaujos komtūras Jonas de Lovenbinkė ir brolis Otto iš Eželio.
t-055 Livonijos ordinas ir kariuomenė iš Prūsų atskubėjo kryžiuočiams į pagalbą, kai Vytautas puolė pilį atstatančius priešus.
t-056 Rygai kritus, Gediminas neteko paramos prieš Livonijos ordiną, kuris beveik iki Gedimino valdymo pabaigos puldinėjo Lietuvą.
t-057 Livonijos ordino vicemagistras prašė Liubeko pagalbos, skųsdamasis dideliais ordino nuostoliais arkliais, ginklais ir gėrybėmis.
t-058 Vilniaus puolime vokiečiai buvo pasiskirstę į Livonijos ir Prūsijos stovyklas prie Aukštutinės pilies mūrų.
t-059 Mindaugui reikėjo kovoti dėl pagoniškos Žemaitijos su krikščioniškąja Livonija ir išlaikyti krikščionio valdovo statusą.
t-060 Jogailos prieš Livonijos kariuomenę pasiųstas Vytautas sudarė taiką, gavęs pažadą dėl Sūduvos ir Žemaičių pripažinimo.
t-061 Prūsų kryžiuočiams kariaujant su Lenkijos Kazimieru, Lietuvą puolė Livonijos ordinas.
t-062 Mindaugas, pasinaudodamas priešų nesantaika, kreipėsi į Livonijos ordino magistrą ir siuntė jam brangių dovanų.
t-063 1380 m. Rygoje sudarytos paliaubos su Livonijos magistru aplenkė Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę.
t-064 Ordino kronikose 1345-1382 m. užregistruota 30 žygių į Lietuvą iš Livonijos.
t-065 Dinaburgo komtūras Livonijos magistrui pranešė apie Vilniaus miesto, kapitulos ir pilies gaisrą bei Vytauto patirtus nuostolius.
t-066 Siena su Livonijos ordinu prasidėjo į Baltiją įtekančia Šventosios upe ir toliau rėmėsi senomis ribomis.
t-067 Dinaburgo komtūras pranešė Livonijos magistrui apie Vilniaus miesto, kapitulos ir pilies gaisrą bei Vytauto patirtus nuostolius.
t-068 Po Durbės mūšio sukilusias kiltis ordinas jau buvo nugalėjęs.
t-069 Trečiasis koalicijos narys ir Andriaus suverenas, Livonijos ordinas, mažai tedalyvavo kare.
t-070 Pavergę Livoniją, jie užpuo lė kuršius, kurie anuo me tu priklausė Lietuvai; dangU ten is — L ie tu vo s b e i Ž e m a itijo s k u n i g a ik štis tus Kukovaičiui, valdžią se nojoje Lietuvoje (Užneryje) ir Žemaitijoje perėmė jo sū nus Utenis.
t-071 Tais pačiais metais, kaip sako Livonijos metraštis, žemaičiai ir lietuviai prie Eželio ant ledo kovojo su Livonijos magistru Otonu, magistras žuvo su penkiasdešimčia šio ordino brolių.
t-072 Kryžiuočių kariuomenė buvo sutriuškinta, keli tūkstančiai krito, žuvo mūšyje pats magistras su be veik 20 ordino riterių.
t-073 Kai šitaip klostėsi reikalai Prūsijos pasienyje, Livonija, vildamasi pastovios taikos, il sėjosi nuo karo.
t-074 Septyni šimtai Livonij rs raitelių, išsiųstų kariau ti Prūsijoje, susiruošė į žygį 1466 m e ta i žiemos pabaigoje, manydami, L iv o n ijo s raiteliai žūjog tada bus lengviau išvensta Ž e m a itijo je gti lietuvių saugų.
t-075 Ne tikėto antpuolio išgąsdinti Livonijos raiteliai, gal no rėdami užimti patogesnę kovos poziciją, gal pabėgti, paspaudė pentinais žirgus ir, suvirtę į griovius, visi su sirado čia galą.
t-076 Valteriui Pletenbergui, Livonijos magistrui, iš tiesų labai sekėsi kariauti: keliose kauty nėse sumušęs stiprias maskvėnų jėgas, jis įniko siaubti Ivano valdas.
t-077 Tos pačios priežastys sukėlė neramumus Livonijoje.
t-078 Jeigu Mask vos valdovas užpulsiąs ar Livoniją, ar Lietuvą, į kovą privalėsiančios stoti jungtinės abiejų tautų jėgos, be to, nė viena tauta negalėsianti atskirai sudaryti nei pa liaubų, nei pastovios taikos susitarimo.
t-079 Prūsijos ir Livonijos vokiečiai ėmė telkti prieš juos kariuomenę Palangoje, norėdami vėl juos pavergti, bet susibūrę žemaičiai ten pat nuo kopų akmenimis iš mušė tą vokiečių kariuomenę5 .
t-080 Sekančią vasarą 1 8 surinko didelę rusų jėgą ir \|pasitelkė] Livonijos magistrą 1 9 su visomis jo pajėgomis, ir Tverės didysis kunigaikštis taip pat perdavė jam sa vo pajėgas2 0 .
t-081 O trečią vasa rą3 7 kunigaikštis Švitrigaila Vitebske sudegino metro politą Gerasimą 3 3 Susirinko Vitebske didysis kunigaikštis Švitrigaila ir rusų kunigaikščiai ir su visomis rusų pajėgomis pa traukė į Brėslaują, o Brėslaujoje į pagalbą jam atvyko Livonijos.
t-082 Pirmiausia užmušė Livonijos magistrą ir maršalą, ir daugelį jo komtūrų, ir Švitrigailos brolėną Žygimantą Kaributaitį4 5 , ir Lengvenio sūnų kunigaikštį Jaroslavą4 6 , ir kunigaikštį Michailą Balabaną \", ir ku nigaikštį Danielių Simonaitį Alšėniškį4 8 , ir.
t-083 Užsibrėžęs atplėšti Polocko kuni gaikštystę nuo LDK ir paversti ją savo įpėdinių valdom a atskira valstybe, A ndrius Algirdaitis 1385 m. spalio 10 d. aktu pasidavė Livonijos ordinui kaip pastarojo vasalas.

Ryšiai