1418 m. rugpjūčio 11 d. Livonijos ordino magistras iš Rygos rašė laišką Prūsijos magistrui. 1380 m. kovo 26 d. Rygoje sudarytos paliaubos tarp Livonijos magistro ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos. 1372 m. Lietuva vienu metu buvo puolama iš Prūsijos ir Livonijos.
Mūsų nuomonę apie šio laiško senumą patvirtina ne tik\njo pobūdis, bet ir ta užuomina apie Švitrigailos paėmimą\n162\n\n## Puslapis 179\n\nIl KNYGA\nneleidžia manyti buvus kitus metus, juk kaip tik tuo laiku\nVytautas su Smolensko pulkais Švitrigailos ir Livonijos už\nimtą Vitebską po keturių savaičių apgulties atgavo ir patį\nŠvitrigailą paėmė į nelaisvę. Kaip buvo išvaduotas Švitrigai\nla ir kitos žinios iš šio laiško iki šiol istorijoje nebuvo mini\nmos.
Mūsų nuomonę apie šio laiško senumą patvirtina ne tik\njo pobūdis, bet ir ta užuomina apie Švitrigailos paėmimą\n162\n\n## Puslapis 179\n\nIl KNYGA\nneleidžia manyti buvus kitus metus, juk kaip tik tuo laiku\nVytautas su Smolensko pulkais Švitrigailos ir Livonijos už\nimtą Vitebską po keturių savaičių apgulties atgavo ir patį\nŠvitrigailą paėmė į nelaisvę. Kaip buvo išvaduotas Švitrigai\nla ir kitos žinios iš šio laiško iki šiol istorijoje nebuvo mini\nmos.
Kaip pasiuntinys nuvykęs į Prūsiją, Vai dila 1380 metais paruošė dirvą Jogailai sudaryti slaptą san dėrį su arkikomtūru, siekiant užsitikrinti saugumą nuo kry žiuočių ir palengvinti jiems Kęstučio valdų puolimą28. Taip pat buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygo je, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę29. Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus An driaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30.
29 D o g i e 1 Codex Diplomat. T. V, p. 80. Induciae inter Magistrum Livoniae et Magnum Regem Lettoviae Jagellonem, cum exclusione Regis Keystuten et ter rae Samogitiae. Datum in castro nost ro. RigaeA. D. 1380.feria proxima qua cantatur „ oculi post dominicam" [Pa liaubos tarp Livonijos magistro ir di džiojo Lietuvos kunigaikščio Jogai los, nušalinus kunigaikštį Kęstutį ir Žemaitijos žemę. Duota Viešpaties metais 1380 artimiausią šiokiadienį, kurį giedama „oculi post domini cam"], tai yra kovo 26-ą.
Tačiau ordinas nesudarė savarankiškos valstybės: nuo 1237 m. jis buvo tų pačių kry- žiuočių ordino šaka (žiūr. 50—51 psl.), bet, turėdamas skirtingas sąlygas, jis iš tikrųjų gyveno atskirai ir varė savarankišką po- litiką. Todėl kryžiuočių ordino virtimas pasauline kunigaikš- tyste jokios reikšmės neturėjo livoniškei jo šakai. Visgi nuo to laiko ir čia pradėta galvoti apie ordino panaikinimą.
Tačiau ordinas nesudarė savarankiškos valstybės: nuo 1237 m. jis buvo tų pačių kry- žiuočių ordino šaka (žiūr. 50—51 psl.), bet, turėdamas skirtingas sąlygas, jis iš tikrųjų gyveno atskirai ir varė savarankišką po- litiką. Todėl kryžiuočių ordino virtimas pasauline kunigaikš- tyste jokios reikšmės neturėjo livoniškei jo šakai. Visgi nuo to laiko ir čia pradėta galvoti apie ordino panaikinimą.
Paimtas su žmona ir vaikais, kuni gaikštis buvo uždarytas Vilniaus Aukštutinėje pilyje, kur gana ilgai buvo saugomas sargybos, kol, atkakliai prašant ir laiduojant Riazanės kunigaikščiui Olegui, jo uošviui, buvo 139 ## Puslapis 156 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS paleistas ir iš Seversko valstybės, jau prijungtos prie Lie tuvos, perkeltas į Volumes ir Podolės didžiules vaidas55. Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nie ko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino rite rius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smo lenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites užsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į nelaisvę.
Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nie\nko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino rite\nrius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smo\nlenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites\nužsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į\nnelaisvę. Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palan\nkių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.
Jis tuojau nusprendė ne tik veikti, patikėdamas Vokiečių\nOrdino įspėjimui, bet jau ir anksčiau iš visos susidariusios si\ntuacijos nujautė slaptus Jogailos susitarimus su kryžiuočiais.\nKai šie, pavyzdžiui, naikino Kęstučio žemes, tai Jogaila pagal\nbos siuntimu visai nesirūpino, o kada tuo pačiu laiku Skirgaila\napsiautė Polocką, iš kurio jis buvo išvytas po Algirdo sūnaus\nAndriejaus Algirdaičio išėjimo, tai Jogailos kariuomenė kartu\nsu Livonijos magistru tuoj atsiuntė jam talkon savo būrius^1 ).
Jis tuojau nusprendė ne tik veikti, patikėdamas Vokiečių\nOrdino įspėjimui, bet jau ir anksčiau iš visos susidariusios si\ntuacijos nujautė slaptus Jogailos susitarimus su kryžiuočiais.\nKai šie, pavyzdžiui, naikino Kęstučio žemes, tai Jogaila pagal\nbos siuntimu visai nesirūpino, o kada tuo pačiu laiku Skirgaila\napsiautė Polocką, iš kurio jis buvo išvytas po Algirdo sūnaus\nAndriejaus Algirdaičio išėjimo, tai Jogailos kariuomenė kartu\nsu Livonijos magistru tuoj atsiuntė jam talkon savo būrius^1 ).
Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nie\nko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino rite\nrius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smo\nlenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites\nužsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į\nnelaisvę. Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palan\nkių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.
Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nie\nko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino rite\nrius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smo\nlenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites\nužsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į\nnelaisvę. Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palan\nkių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.