„[1348 m. Ordino] maršalas brolis Zygfridas iš Da[he]nfeldo ir didysis komtūras brolis Vinrichas iš Kniprodės dalyvavo mūšyje prie Strėvos, narsiai kaudamiesi. BAU = S 8 S m e-+ > os 2% ## Puslapis 40 SUS os : i Paha “| KARALYS' Mūšio priešistorė Tesiantis Lietuvos karui su Vokiečių ordinu, 1355 m. pradžioje didelė Kryžiuočių kariuomenė, vadovaujama maršalo, įsiveržusi penketą dienų niokojo centrinę Žemaitijos.
BAU\n=\nS 8\nS\nm\ne-+\n>\nos\n2%\n\n## Puslapis 40\n\nSUS os\n\n: i Paha\n“| KARALYS'\n\nMūšio priešistorė\n\nTesiantis Lietuvos karui su Vokiečių or-\ndinu, 1355 m. pradžioje didelė Kryžiuočių\nkariuomenė, vadovaujama maršalo, įsi-\nveržusi penketą dienų niokojo centri-\n\nnę Žemaitijos Medininkų žemę, po to\nVaikius (vakariau Raseinių), Ariogalą\nprie Dubysos. Tais metais į Lietuvos pie-\ntines žemes veržėsi Lenkijos ir Vengrijos\njėgos, nuo 1356 m.
„[1348 m. Ordino] maršalas brolis Zygfridas iš Da[he]nfeldo ir didysis komtūras brolis\nVinrichas iš Kniprodės dalyvavo mūšyje prie Strėvos, narsiai kaudamiesi. Dieną prieš\n[Šventojo] Pauliaus Atsivertimo šventę [sausio 24 d.
„[1348 m. Ordino] maršalas brolis Zygfridas iš Da[he]nfeldo ir didysis komtūras brolis\nVinrichas iš Kniprodės dalyvavo mūšyje prie Strėvos, narsiai kaudamiesi. Dieną prieš\n[Šventojo] Pauliaus Atsivertimo šventę [sausio 24 d.
Sukvietus Kernavėje didikų sueigą, Germanto vyresnysis sūnus Giliginas buvo paskelbtas Lietuvos valdovu, jo broliui Trobiui patikėta Žemaitija su ta są lyga, kad jis bus pavaldus Lietuvos didžiajam kunigaik ščiui. Rūmų maršalas, para ginęs vieną bei kitą siekti ir karo, ir taikos metu tokios pat santarvės bei šlovės, kokią paveldėjo iš protėvių, įteikė Giliginui kalaviją bei lazdą. Šitoks nesudėtingas tada buvo vainikavimo paprotys, kuriuo valdovui suteikdavo aukščiausiąją ga lią žiūrėti valstybės reikalų ir viduje, ir svetur.
Kartą Traidenis sugrįžo iš žygio į Prūsiją ir pamatė tarp kitų berniukų Vytenį, kurio gražus vei das jį patraukė ypatingu kilnumu (dažniausiai paskiri didelių asmenybių bruožai esti taurūs), jis pradėjo ati džiau jį stebėti, o ilgainiui, sakytum paskatintas kažin kokios slaptos galios, aiškiau suvokė savo busimąsias viltis, kurių gerai nė pats nesuprato. Netrukus, tėvams mielai sutinkant, mažametis Vytenis atsidūrė Traide nio šeimoje; kadangi jo dvasinė stiprybė ryškėjo die na iš dienos, vos suaugęs tapo miegamojo patarnauto ju, o susilaukęs vyro metų,— rūmų pareigūnu, kurį paprastai vadina maršalu. Anksti įtikęs valdovui Traide niui, jis tapo jo patarėju, karo žygių bendrininku, kol galop Lauras jį pasiūlė sosto paveldėtoju.
Po to prasidėjo ilgos tarpusavio rietenos, kurias\nnuolat kurstė ir Vytautas, ir\nlenkai, siuntinėdami žygūnus:\nLietuvos didysis kunigaikštis\nstengėsi iš lenkų išgauti suti\nkimą, o šie — priversti Vy\ntautą atsisakyti savo sumany\nmo. Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vil\nniaus vaivadą Goštautą bei Lietuvos maršalą Rumbaudą.\nLuomų susirinkime jie trumpai, bet aiškiai išdėstė val\ndovo reikalavimus.