Santrauka
Kazimiero laikai (1440—1492 m.) — pereinamasis laikotarpis. Kazimiero išrinkimas d. Lietuvos kunigaikščiu (1440 m.). Kazimiero karaliavimas Lenkijoje ir jo santykiai su.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-002 Nuo Kazimiero Jogailaičio Lietuvos valdovais visada būdavo išrenkami Jogailos palikuonys. | c-003 | |
| t-003 1454 m. sukilę Ordino valstybės miestai, bajorija ir vyskupai pasidavė Lenkijos karaliui Kazimierui Jogailaičiui. | c-004 | |
| t-004 Kazimieras Jogailaitis turėjo 6 sūnus ir 5 dukteris. | c-002 | |
| t-005 Kazimieras Jogailaitis, pašauktas į Lenkijos sostą, nepanoro Didžiosios Kunigaikštystės valdyti per vietininką. | c-005 | |
| t-006 Dar būdamas didžiuoju kunigaikščiu, Kazimieras Jogailaitis atleido Vilniaus miestiečius nuo muito mokesčio visoje Lietuvoje. | c-006 | |
| t-007 Kazimieras Jogailaitis mirė 1492 m. birželio 7 d., susirgęs kelyje iš Vilniaus į Trakus. | c-007 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Kazimieras Jogailaitis turėjo 6 sūnus ir 5 dukteris.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kazimieras mirė 65 m. amžiaus, palikęs gausingą šeimą. Iš viso jis turėjo 6 sūnus ir 5 dukteris. Jis buvo kelis kartus vedęs, bet visų jo vaikų motina buvo austrė Elžbieta Habsburgaitė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nuo Kazimiero Jogailaičio Lietuvos valdovais visada būdavo išrenkami Jogailos palikuonys.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Krašto valdymo aparatas iki XVI amž. antrosios pusės** Didysis kunigaikštis ir jo valdžia. Po Vytauto mirties Lie- tuvos valdovai visada būdavo renkami. Bet kadangi, pradedant
Kazimieru, Lietuvos valdovais visada būdavo išrenkami Jogai- los palikuonys, tai Kazimiero šeima jautėsi turinti sosto pavel- dėjamųjų teisių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1454 m. sukilę Ordino valstybės miestai, bajorija ir vyskupai pasidavė Lenkijos karaliui Kazimierui Jogailaičiui.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Ordino galas. Po Tanenbergo mūšio ordinas pradėjo nykti. Palengva kilo nepasitenkinimas ordino valdžia net pačioje jo valstybėje, ir 1454 m. sukilę miestai, bajorija ir vyskupai pasidavė Lenkų karaliui Kazimierui.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kazimieras Jogailaitis, pašauktas į Lenkijos sostą, nepanoro Didžiosios Kunigaikštystės valdyti per vietininką.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
223
Puslapis 240
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Žygimanto įpėdinis Kazimieras Jogailaitis, nors pašauk tas į Lenkijos sostą, vis dėlto nepanoro Didžiąją Kuni gaikštystę valdyti per vietininką. Pirmenybę teikdamas Lie tuvai, jis dažniausiai gyveno Trakuose arba Vilniuje. Iš tikrųjų tai daryti jį vertė krašto nesutarimai ir Lietuvos bajorų ne santaika, o dar labiau traukė prisirišimas prie gimtosios že mės ir lengvai patenkinamas aistringas jo pomėgis medžiok lei, kuriai atsiduodavo, pamiršdamas net ir oficialius reikalus29.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dar būdamas didžiuoju kunigaikščiu, Kazimieras Jogailaitis atleido Vilniaus miestiečius nuo muito mokesčio visoje Lietuvoje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Dar būdamas didžiuoju kunigaikščiu, Kazimieras tais pačiais metais atlei do Vilniaus miestiečius nuo muito mokesčio visoje Lietuvo je, o atskiru įsakymu jiems suteikė šią laisvę prekiaujant su Černigovu32. Tapęs karaliumi, jis tą pačią privilegiją pritaikė visiems Vilniaus gyventojams, prekiaujantiems su Lenkija. Sutartis, Vilniuje sudaryta su Pskovu, likusiu Kazimiero globoje, gerokai praplėtė prekybinius šio turtingo miesto santykius su Lietuvos sostinė33.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kazimieras Jogailaitis mirė 1492 m. birželio 7 d., susirgęs kelyje iš Vilniaus į Trakus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Prabėgus aštuoneriems metams, pats karalius Kazimieras, būdamas Vilniuje, gauna žinią apie sūnaus Jono Albrechto sutriuški nimą Vengrijoje ir palaužtas sielvarto, susirgęs kelyje iš Vil niaus į Trakus, 1492 metų birželio mėnesio 7 dieną apleidžia šį pasaulį. 39 Šventasis Kazimieras, kurio mirtis, tapytojo Dankerso pavaizduota al fresco ant kairės Šv.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |