Santrauka

Kazimiero laikai (1440—1492 m.) — pereinamasis laikotarpis. Kazimiero išrinkimas d. Lietuvos kunigaikščiu (1440 m.). Kazimiero karaliavimas Lenkijoje ir jo santykiai su.

Kazimiero Jogailaičio antkapio figūros atvaizdas Vavelio katedroje, XIX a. litografija.

Pagrindinis atvaizdas

Kazimiero Jogailaičio antkapio figūros atvaizdas Vavelio katedroje, XIX a. litografija.

TiesioginisPaveikslasPirminis

Aleksander Narcyz Przezdziecki (1814–1871) • 1855-1858 • Wikimedia Commons

Licencija: Public domain

Eiti į galeriją (Kazimieras Jogailaitis) Atidaryti šaltinį

5 vaizd. / 5 tiesiog. / 0 susij.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Kazimieras Jogailaitis, dar būdamas didžiuoju kunigaikščiu, atleido Vilniaus miestiečius nuo muito visoje Lietuvoje.
t-002 Kazimiero karaliavimas Lenkijoje ir jo santykiai su.
t-003 Kazimieras Jogailaitis, pašauktas į Lenkijos sostą, nepanoro Didžiosios Kunigaikštystės valdyti per vietininką.
t-004 A. Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje“ Kazimiero Jogailaičio laikai 1440–1492 m. vadinami pereinamuoju laikotarpiu.
t-005 1454 m. prieš Ordino valdžią sukilę miestai, bajorija ir vyskupai pasidavė Lenkijos karaliui Kazimierui Jogailaičiui.
t-006 Kazimieras Jogailaitis mirė 1492 metų birželio 7 dieną, susirgęs kelyje iš Vilniaus į Trakus.
t-007 Kazimieras Jogailaitis 1441 metais Brastoje išleista privilegija atnaujino Vilniui Magdeburgo teises.
t-008 Kazimieras Jogailaitis turėjo 6 sūnus ir 5 dukteris.
t-009 Nuo Kazimiero Jogailaičio Lietuvos valdovais buvo renkami Jogailos palikuonys, todėl jo šeima jautėsi turinti sosto paveldėjimo teisių.
t-010 Kazimieras Jogailaitis 1440 m. buvo išrinktas didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu.
t-011 Kazimieras Jogailaitis priėmė po kojų puolusį prašytoją, pažadėjo jam malonę ir leido laisvai toliau žygiuoti.
t-012 Vilniaus šv. Stanislovo katedroje maršalas paskelbė Kazimierą Jogailaitį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
t-013 Kazimieras Jogailaitis, užėmęs Smolensko pilį, paliko joje vietininku Andrių Sakavičių.
t-014 Kazimieras Jogailaitis skubiai patraukė į Severską, atsiėmė užgrobtas pilis ir išvijo Mykolą iš visų žemių.
t-015 Karalius Kazimieras Jogailaitis, mėgdamas ramybę, vengė karo su maskvėnais ir teisinosi paliaubomis su Vasiljevičiumi.
t-016 Kazimieras Jogailaitis įsitraukė į karą dėl Podolės ir nurodė sūnui Jonui Olbrachtui pavaduoti karalių karo stovykloje.
t-017 Ir karalaičiui Kazimierui labai pa tiko, nes jis labai mėgo medžioklę.
t-018 Kazimieras su sūnumis A lbertu ir Aleksandru išvyko iš Kro kuvos 1485.V.18.

Ryšiai