Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Gediminas

LaikotarpisXIV

ŽemėlapisGalerija

Kraunami ryšiai...

15 vaizd. / 12 tiesiog. / 3 susij.

Santrauka

Gediminas šiame šaltinyje vaizduojamas kaip diplomatiškai ir kariškai veikęs Lietuvos valdovas, plėtęs valstybę į rytus ir palaikęs ryšius su Europa. Jis siejamas su laiškais popiežiui ir Europos miestams, Vilniaus įtvirtinimu sostine, Aukštaičių karaliaus vardu, rytinių rusų ir kitų baltų žemių jungimu bei religine pakanta.

Gedimino istorinis portretas

Pagrindinis atvaizdas

Gedimino istorinis portretas

TiesioginisPaveikslas

Unknown author Unknown author • 1709 • Wikimedia Commons

Licencija: Public domain

Eiti į galeriją (Gediminas) Atidaryti šaltinį

15 vaizd. / 12 tiesiog. / 3 susij.

Vaidmenys

  • Lietuvos valdovas

Teiginiai

Teiginys
t-001 Gediminas buvo vadinamas didžiuoju Lietuvos valstybės atnaujintoju.
t-002 1324 m. Gediminas savo naujoje sostinėje Vilniuje derėjosi su totoriais.
t-003 Matydamas užtruksiančią kovą su kryžiuočiais, Gediminas susirado talkininką Lenkijos Vladislovo Lokietkos asmenyje.
t-004 Gediminas iki gyvenimo galo liko pagonis, nieko dėl religinių priežasčių nepersekiojo ir Naugarduke palaikė atskirą Lietuvos stačiatikių arkivyskupiją.
t-005 Kryžiuočiai Gediminą vadino Aukštaičių karaliumi.
t-006 Gediminas buvo apibūdintas ne tik kaip karys, bet ir kaip valstybininkas, veikęs diplomatija.
t-007 Gediminas išgarsėjo kaip sėkmingas rytinių rusų žemių jungėjas prie Lietuvos.
t-008 Gediminas jungė kitų baltų žemes į savo valstybę, paimdamas ir dalį Jotvingos.
t-009 Anų laikų akimis Gedimino religinis pakantrumas buvo nuostabus.
t-010 Gediminas sudarė sąjungą su Lenkija ir plėtė valstybę gudria politika bei dinastinėmis vedybomis.
t-011 1323 m. Gediminas laiškais kvietė į Lietuvą amatininkus, pirklius, žemdirbius ir riterius.
t-012 Gedimino laikais Vilnius tapo nuolatine Lietuvos sostine.
t-013 Gediminas, titulavęsis Rex Lethowye, laiškais Vakarų šalims ir miestams kvietė į Lietuvą Vakarų pirklius ir amatininkus.
t-014 Balińskis teigė, kad Gediminas neturėjo minties priimti krikščioniškojo tikėjimo.
t-015 Gediminas per pasiuntinius esą garantavo, kad jo valia nebuvo siunčiami jokie laiškai miestams, šalims ar popiežiui.
t-016 Balińskis Gediminą apibūdino kaip darnesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėją bei miestų Lietuvoje įkūrėją.
t-017 Gediminas, pasak citatos, buvo nužudytas 1337 m. prie Bajerburgo pilies mūšyje su kryžiuočiais.
t-018 Gedimino laiškai laikomi reikšmingiausiu jo politikos atspindžiu ir rodo nuoseklią Lietuvos europėjimo programą.
t-019 Prie Veliuonos esantis Gedimino kalnas siejamas su tikėtina netoli Bajerburgo žuvusio Gedimino kapaviete.
t-020 Pasak Strijkovskio ir Kojelavičiaus, Gediminas po sapno pastatydino Aukštutinę mūro pilį ir medinę pilį, pavadintą Vilniumi.
t-021 Gediminas ir Algirdas vadinosi karaliais nelaukdami pripažinimo ir karūnos iš Vakarų.
t-022 Valdant Gediminui pagoniška Lietuvos visuomenė ir jos ūkinė, socialinė, politinė bei dvasinė struktūra įgijo brandžiausią pavidalą.
t-023 Apie 1320 m. Gediminas išleido savo dukterį už Plocko kunigaikščio Vaclovo, dar vadinto Vanka.
t-024 Gedimino sąjungininkas Vladislovas Lokietka stojo į ginkluotą kovą prieš Ordiną, siekdamas atgauti Pamarį.
t-025 1323 m. spalio 2 d. Vilniuje pasirašyta sutartis yra pirmas autentiškas paliudijimas, kad Vilnius jau buvo Gedimino sostinė.
t-026 1324 m. Gedimino Lietuva surengė atsakomuosius smūgius prieš Kristmemelio pilį, Rezeknės apylinkes Livonijoje ir Mazoviją.
t-027 Popiežiaus legatai išsiuntė pasiuntinybę pas Gediminą ištirti, ar lietuvių karalius su savo žmonėmis nori priimti krikštą.
t-028 Gedimino posakis „ir mes turime vieną Dievą“ siejamas su vyriausiojo Dievo, o ne pagoniško monoteizmo samprata.
t-029 Gediminas, Algirdas ir Kęstutis mėgino įvesti Lietuvoje katalikų tikėjimą.
t-030 1323 m. spalio 2 d. Vilniuje pasirašyta sutartis laikoma pirmu autentišku paliudijimu, kad Vilnius buvo Gedimino sostinė.
t-031 Balińskis darė išvadą, kad Gedimino vardu naudotas antspaudas nebuvo tikras ir buvo suklastotas.
t-032 Balińskio nuomone, Rygos arkivyskupas Gedimino vardu parengė ir išsiuntinėjo laiškus, siekdamas apšmeižti Kryžiuočių ordiną.
t-033 Gediminas valdė 1316–1341 m. ir davė vardą Gediminaičių dinastijai.
t-034 Gedimino rūpesčiu Vilnius iš mažareikšmės gyvenvietės iškilo į galingos valstybės sostinę.
t-035 Michałas Balińskis rašė, kad Rygos arkivyskupas slapta parašė ir Gedimino vardu pasiuntė laiškus popiežiui, pajūrio miestams ir vienuoliams.
t-036 Gediminas popiežiui pareiškė esąs pasirengęs priimti krikščioniškąjį tikėjimą, jei neturės būti dėkingas Ordinui.
t-037 Gediminas, matydamas kryžiuočius kuriantis priešais jo Veliuonos pilį, nusprendė juos iš ten išvyti.
t-038 1323 ir 1324 m. Gediminas su ginkluota kariauna įsiveržė į Mazoviją ir Dobrynės žemę.
t-039 Dusburgiečio duomenys apie Gedimino krikštą laikomi tendencingai nukreiptais prieš Lietuvą ir pateiktais Ordino interesų dvasia.
t-040 Gediminas dar labiau sutvirtino Mindaugo įkurtą Lietuvos valstybę ir davė pradžią naujai galingai dinastijai.
t-041 Balińskis manė, kad Gediminas, statydindamas pilį Rusios belaisvių rankomis, iškasė Vilnelei kitą vagą ir paaukštino Pilies kalną.
t-042 Matydamas užsitęsiančią kovą su kryžiuočiais, Gediminas talkininku pasirinko Lenkijos valdovą Vladislovą Lokietką.
t-043 Gediminas nuolat kovojo su Ordinu Veliuonos apylinkėse prie Nemuno.
t-044 Gediminas, siekdamas išvyti kryžiuočius iš Bajerburgo, surinko kariuomenę ir 1337 m. birželio 15 d. sustojo ties pilimi.
t-045 Balińskis teigė, kad laiškai popiežiui, ordinams ir Vokietijos miestams buvo parašyti ne Gedimino žinia ar valia.
t-046 Gediminas per pasiuntinius garantavo, kad jo valia laiškai miestams, šalims ar popiežiui nebuvo siuntinėjami.
t-047 1316 m. pradėjęs valdyti Lietuvą Gediminas turėjo atlaikyti suintensyvėjusį kryžiuočių puolimą.
t-048 Gediminas prašė pranciškonų prie jo pastatytų bažnyčių Vilniuje ir Naugarduke paskirti keturis kalbas mokančius brolius.
t-049 Pats iki savo gyvenimo galo pasilikęs pagoniu, Gediminas ne tik nė vieno dėl religinių priežasčių nepersekiojo, bet Naugarduke Lietuvos stačiatikiams palaikė atskirą arkivyskupiją.
t-050 Šv. Kryžiaus ir dominikonų bažnyčių griuvėsiai Vilniuje buvo laikomi Gedimino palankumo krikščionybei atminimu.
t-051 Į popiežiaus rūmus atvykusi misija pranešė apie Gedimino ryžtą pereiti į naują tikėjimą.
t-052 Gediminas pranciškonams rašė pasiuntęs laišką popiežiui Jonui ir laukiantis jo pasiuntinių.
t-053 Gediminas nustebo, pamatęs tarp atvertų Bajerburgo vartų pakartą išdaviką, bet vis tiek puolė tvirtovę.
t-054 Gedimino laiškai Liubekui, Bremenui, Kelnui, kitiems Europos miestams ir vienuolių ordinams turėjo platų tarptautinį atgarsį.
t-055 Dinastijai vardą davė garsiausias jos atstovas – Vytenio brolis Gediminas (valdęs 1316–1341 m.).
t-056 Michałas Balińskis rašė, kad Gedimino vardu laiškus popiežiui, pajūrio miestams ir vienuoliams slapta parašė Rygos arkivyskupas.
t-057 Dėl Gedimino diplomatinės veiklos iškilęs Lietuvos krikšto klausimas būtų pakirtęs Ordino egzistavimo pagrindą.
t-058 Strijkovskis ir Kojelavičius Vilniaus įkūrimą priskyrė Gediminui, siedami jį su medžiokle Šventaragio slėnyje ir geležinio vilko sapnu.
t-059 Gedimino misija popiežiui žodžiu pranešė apie jo ryžtą pereiti į naują tikėjimą ir prašė siųsti tikėjimo mokytojų.
t-060 Gediminas nuolat kovojo su Ordinu Veliuonos apylinkėse.
t-061 Prie Veliuonos esantis Gedimino kalno pilkapis laikytas tikėtina Gedimino kapaviete.
t-062 Gediminas pranciškonams rašė pasiuntęs laišką popiežiui Jonui ir laukiąs jo pasiuntinių atvykimo.
t-063 1326 m. Gediminas, Lokietkos prašymu, pasiuntė Lenkijos karaliui 1200 raitelių iš savo krašto.
t-064 1325 m. Vilniuje Gediminas sudarė sutartį su Vladislovu Lokietka dėl bendros kovos su Prūsijos ordinu.
t-065 Olivos metraščiai teigė, kad Gediminas žuvo nuo Marijano paleisto šūvio iš bombardos.
t-066 Gedimino valdymo metu Vilnius, regis, tapo gana svarbiu prekybos centru.
t-067 Gediminas dominikonams rašė pasiuntęs laišką popiežiui Jonui ir norįs sukviesti vyskupų, kunigų bei vienuolių.
t-068 Nors Lietuva prisijungė nemažą dalį rusų žemių, bet ir Gediminas, ir Algirdas už teisę jas valdyti turėjo nuolat mokėti duoklę Aukso ordai (Ldk Vytautas nustojo mokėti mongolams duoklę).
t-069 1325 m. Vilniuje Gediminas sudarė sutartį su Vladislovu Lokietka dėl bendros kovos su Prūsijos ordinu.
t-070 Gediminas Vilniuje pastatydino mūro tvirtovę, saugomą aukštų sienų ir trijų bokštų.
t-071 Gedimino vardu naudotame antspaude jis tituluotas lietuvių ir rusų karaliumi.
t-072 Kryžiuočiams atsitraukus, Gediminas jėga privertė gynėjus sulaužyti pažadą paklusti Ordinui.
t-073 Gediminas esą prisipažino nerašęs laiškų nei popiežiui, nei Vokietijos miestams ir nepareiškęs noro krikštytis.
t-074 Balińskis manė, kad Gediminas greičiau buvo palaidotas Veliuonoje, Gedimino kalne, o ne Vilniuje.
t-075 Gediminas laiškuose ir pareiškime popiežiaus legatams kaltino kryžiuočius niokojant žemes, darant skriaudas ir nuostolius.
t-076 Gediminas laiške Hanzos miestams save titulavo lietuvių ir rusų karaliumi, Žemgalijos valdovu ir kunigaikščiu.
t-077 Gediminas, pasak Balińskio, plėtė senovinę Vilniaus gyvenvietę palei Vilnios krantus ir ant kalno statydino mūro tvirtovę.
t-078 Gediminas laiške pranciškonams prisistatė lietuvių ir rusų karaliumi bei Žemgalijos valdovu ir kunigaikščiu.
t-079 Gedimino valdymo metu Vilnius, regis, ėmė darytis gana svarbiu prekybos centru.
t-080 1317 m. Gediminas iš popiežiaus Jono XXII gavo raginimą krikštytis.
t-081 Gediminas, kaip skelbė Prūsijoje pasklidęs gandas, į visas šalis išsiuntinėjo laiškus apie norą priimti krikštą.
t-082 Gediminas 1323 ir 1324 metais su ginkluota kariauna įsiveržė į Mazoviją ir Dobrynės žemę.
t-083 Gediminas savo monarchijos galią grindė lietuvių ir rusų riterių priklausomybe aukščiausiajai feodalinei valdžiai.
t-084 Gediminas apibūdinamas kaip darnesnio feodalizmo kūrėjas ir miestų steigėjas Lietuvoje.
t-085 Pasak Strijkovskio ir Kojelavičiaus, Gediminas medžioklės metu Šventaragio slėnyje sapnavo geležinį vilką.
t-086 Vytenio ir Gedimino laikais prie Lietuvos buvo prijungta Baltoji Rusia ir Voluinė.
t-087 Gedimino posakis „ir mes turime vieną Dievą“ siejamas su vyriausiojo Dievo, o ne pagoniško monoteizmo samprata.
t-088 Kojelavičius Pelužį laikė Gediminą niekinusių pasakojimų dingstimi, bet rusų metraštininkai Gediminą vadino Vytenio sūnumi.
t-089 Kijevo luomai pasveikino nugalėtoją Gediminą kaip Kijevo ir Rusios didįjį kunigaikštį ir prisiekė paklusti jo valdžiai.
t-090 Gediminas nenorėjo priimti krikščionybės ar sudaryti sutarties su krikščionimis, todėl nutraukė pradėtas derybas.
t-091 Pasiuntiniai Lietuvoje prašė Gedimino dukters Aldonos rankos Kazimierui, o sutarta giminystė turėjo užtikrinti taiką.
t-092 Narbutas rašo, kad 1329 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, puldamas vieną iš kryžiuočių pilių, buvo nukautas šaunamuoju ginklu.
t-093 Narbutas nurodo, kad Gediminas gimė 1257 m. iš pirmosios Vytenio žmonos.
t-094 Narbutas rašo, kad Lietuvos ponai 1316 m. sausį paskelbė Gediminą didžiuoju kunigaikščiu, prieš tai gyvenusį Ariogaloje.
t-095 Narbutas rašo, kad Lizdeika, gyvenęs Gedimino laikais, apie 1318 m. patarė įkurti Vilnių.
t-096 Narbutas pasakoja, kad Lizdeika išaiškino Gedimino sapną po kunigaikščio nakvynės Šventaragio miške prie Vilnios ir Neries santakos.
t-097 Narbutas rašo, kad Gedimino kapas esąs prie Vilniaus, dešiniajame Vilnios krante, į kairę nuo kelio iš Užupio į Antakalnį.
t-098 Narbutas, remdamasis Strijkovskiu, mini, kad 1302 m. Gediminas suteikė herbą Krunevičiui.
t-099 Narbutas Gedimino valdymą sieja su laikotarpiu, kai Lietuvos galia ir jėga, jo vertinimu, nepaprastai išaugo.
t-100 Narbutas rašo, kad 1841 m. prie Druskininkų rastoje monetoje vienoje pusėje buvo Gedimino šeimos herbas Stulpai.
t-101 Narbutas rašo, kad prie Kauno rasta senovinė lietuviška moneta vienoje pusėje turėjo Gediminaičių herbą Stulpai ir neaiškią raidę.
t-102 Narbutas rašo, kad 1302 m. Gediminas suteikė herbą Krunevičiui, nors toks paprotys lietuviams nebuvęs būdingas.
t-103 Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys.
t-104 Prie jau anksčiau lietuvių užvaldytų Juodosios Rusios (Naugarduko žemių) ir Polocko Gediminas pridėjo užkariautas Haličo-Voluinės, Vitebsko ir Kijevo žemes.
t-105 APIE GEDIMINO SEIMĄ, J O SCNAUS KĘSTUČIO VEDYBAS SU BIRUTE IR JŲ SCNAUS VYTAUTO GIMIMĄ Didysis kunigaikštis Gediminas ilgus metus valdė Lietuvą, Rusų ir Žemaičių kunigaikštystes, buvo teisin gas kunigaikštis ir, visuomet laimėdamas, kariavo dau gelį karų ir.
t-106 3) Gediminas, dieviškąja apvaizda lietuvių ir rusų kara lius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, pasišventusiems Kristui vienuoliams ir garbingiems bei pamaldiems tėvams, ministrams, kustodams ir gvardijonams ir visiems kitiems pranciškonų ordino broliams.
t-107 Juos Vytautas atsivežė nuo Azovo, kur sekdamas garbingais sa vo pirmtakais Gediminu ir Algirdu61, bemaž tuo metu užka riavęs neramias šios tautos ordas, buvo užėmęs ištisą jų ulusą, palikęs jiems valią išpažinti senąjį tikėjimą, davęs daug žemės valdų ir.
t-108 Ta pati mintis ateina Okolskiui straipsnyje apie Vyčio herbą, kur jis kalba apie Gediminą, ta čiau klysta Strijkovskio suvedžiotas, kad Trakus taip praminęs Gediminas, kadangi Gediminas įkūrė ne Senuosius, bet Nau juosius Trakus, o ne Kęstutis.

Ryšiai

Atgalinės Nuorodos