Gediminas

Santrauka

Gediminas šiame šaltinyje vaizduojamas kaip diplomatiškai ir kariškai veikęs Lietuvos valdovas, plėtęs valstybę į rytus ir palaikęs ryšius su Europa. Jis siejamas su laiškais popiežiui ir Europos miestams, Vilniaus įtvirtinimu sostine, Aukštaičių karaliaus vardu, rytinių rusų ir kitų baltų žemių jungimu bei religine pakanta.

Vaidmenys

• Lietuvos valdovas

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-003 Gediminas sudarė sąjungą su Lenkija ir plėtė valstybę gudria politika bei dinastinėmis vedybomis.		c-002
t-004 1323 m. Gediminas aiškino popiežiui, kad Lietuva būtų krikštijusis, jei ne ordino grobuoniška politika.		c-003
t-005 1323 m. Gediminas laiškais kvietė į Lietuvą amatininkus, pirklius, žemdirbius ir riterius.		c-004
t-006 Gedimino laikais Vilnius tapo nuolatine Lietuvos sostine.		c-005
t-007 Gediminas mirė apie 1341 m. ir paliko septynis sūnus.		c-006
t-008 Gediminas buvo vadinamas didžiuoju Lietuvos valstybės atnaujintoju.		c-007
t-009 1324 m. Gediminas Vilniuje derėjosi su Volgos totorių chanu Uzbeku.		c-008
t-010 Matydamas užtruksiančią kovą su kryžiuočiais, Gediminas susirado talkininką Lenkijos Vladislovo Lokietkos asmenyje.		c-009
t-013 Kryžiuočiai Gediminą vadino Aukštaičių karaliumi.		c-012
t-014 Gediminas buvo apibūdintas ne tik kaip karys, bet ir kaip valstybininkas, veikęs diplomatija.		c-013
t-015 Gediminas išgarsėjo kaip sėkmingas rytinių rusų žemių jungėjas prie Lietuvos.		c-014
t-016 Gediminas jungė kitų baltų žemes į savo valstybę, paimdamas ir dalį Jotvingos.		c-015
t-017 Anų laikų akimis Gedimino religinis pakantrumas buvo nuostabus.		c-016
t-018 Gediminas apibūdintas kaip darnesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėjas bei miestų savo šalyje įkūrėjas.		c-017
t-019 Gediminas, statydindamas pilį Rusios belaisvių rankomis, esą iškasė Vilnelei kitą vagą ir paaukštino pilies kalvą.		c-018
t-020 1323 m. spalio 2 d. Vilniuje pasirašyta sutartis laikoma pirmu autentišku paliudijimu, kad Vilnius buvo Gedimino sostinė.		c-019
t-021 1325 m. Vilniuje Gediminas sudarė sutartį su Vladislovu Lokietka dėl bendros kovos su Prūsijos ordinu.		c-020
t-022 Gedimino valdymo metu Vilnius, regis, ėmė darytis gana svarbiu prekybos centru.		c-021
t-023 Gediminas savo monarchijos galią grindė lietuvių ir rusų riterių priklausomybe aukščiausiajai feodalinei valdžiai.		c-022
t-024 Gediminas, pasak citatos, buvo nužudytas 1337 m. prie Bajerburgo pilies mūšyje su kryžiuočiais.		c-023
t-025 Strijkovskis ir Kojelavičius Vilniaus įkūrimą priskyrė Gediminui, siedami jį su medžiokle Šventaragio slėnyje ir geležinio vilko sapnu.		c-024
t-026 Vilniaus įkūrimą Balińskis priskyrė ne Gediminui, o jo pirmtakams.		c-025
t-027 Gediminas, pasak Balińskio, plėtė senovinę Vilniaus gyvenvietę palei Vilnios krantus ir ant kalno statydino mūro tvirtovę.		c-026
t-028 Gediminas dominikonams rašė pasiuntęs laišką popiežiui Jonui ir norįs sukviesti vyskupų, kunigų bei vienuolių.		c-027
t-029 Gediminas laiške Hanzos miestams save titulavo lietuvių ir rusų karaliumi, Žemgalijos valdovu ir kunigaikščiu.		c-028
t-030 Gediminas pranciškonams rašė pasiuntęs laišką popiežiui Jonui ir laukiąs jo pasiuntinių atvykimo.		c-029
t-031 Gediminas prašė pranciškonų prie jo pastatytų bažnyčių Vilniuje ir Naugarduke paskirti keturis kalbas mokančius brolius.		c-030
t-032 Vos tik kryžiuočiai at­ sitolino, Gediminas jėga privertė juos sulaužyti duotą žodį ir atsisakyti priklausomybės Ordino valdžiai.		c-031
t-033 Gediminas, kaip skelbė Prūsijoje pasklidęs gandas, į visas šalis išsiuntinėjo laiškus apie norą priimti krikštą.		c-032
t-034 Gediminas popiežiui pareiškė esąs pasirengęs priimti krikščioniškąjį tikėjimą, jei neturės būti dėkingas Ordinui.		c-033
t-035 Gedimino misija popiežiui žodžiu pranešė apie jo ryžtą pereiti į naują tikėjimą ir prašė siųsti tikėjimo mokytojų.		c-034
t-036 Rygos arkivyskupas buvo kaltinamas slapta parašęs ir Gedimino vardu pasiuntęs laiškus popiežiui, miestams ir vienuoliams.		c-035
t-037 Balińskis teigė, kad laiškai popiežiui, ordinams ir Vokietijos miestams buvo parašyti ne Gedimino žinia ar valia.		c-036
t-038 Balińskis teigė, kad Gediminas neturėjo minties priimti krikščioniškojo tikėjimo.		c-037
t-039 Taigi čia turime aiškų paties Gedimino prisipažinimą, kad niekados jokių laiškų nei popiežiui, nei Vokietijos mies­ tams nebuvo rašęs nei liepęs rašyti ir apskritai niekados net nebuvo pareiškęs noro priimti krikščionių tikėjimą.		c-038
t-040 Gediminas per pasiuntinius esą garantavo, kad jo valia nebuvo siunčiami jokie laiškai miestams, šalims ar popiežiui.		c-039
t-041 Gedimino vardu naudotame antspaude jis tituluotas lietuvių ir rusų karaliumi.		c-040
t-042 Balińskis darė išvadą, kad Gedimino vardu naudotas antspaudas nebuvo tikras ir buvo suklastotas.		c-041
t-043 1323 ir 1324 m. Gediminas su ginkluota kariauna įsiveržė į Mazoviją ir Dobrynės žemę.		c-042
t-044 Veliuona buvo įsimintina dėl nuolatinių Gedimino kovų su Ordinu šioje vietovėje.		c-043
t-045 Prie Veliuonos esantis Gedimino kalnas siejamas su tikėtina netoli Bajerburgo žuvusio Gedimino kapaviete.		c-044
t-046 Gediminas, matydamas kryžiuočius kuriantis priešais jo Veliuonos pilį, nusprendė juos iš ten išvyti.		c-045
t-047 Gediminas nustebo, pamatęs tarp atvertų Bajerburgo vartų pakartą išdaviką, bet vis tiek puolė tvirtovę.		c-046

Reikšmingi paminėjimai

c-002

Santrauka: Gediminas sudarė sąjungą su Lenkija ir plėtė valstybę ne vien ginklu.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Gediminas taip pat buvo pirmasis, kuris prieš kryžiuočius sudarė sąjungą su Lenkija. Jis prijungė prie Lietuvos didžiulius rusų ir ukrainiečių žemių plotus. Tačiau ir čia jis veikė ne tiek kardu, kiek gudria politika ir daugybės savo sūnų bei dukterų vedybomis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Gediminas 1323 m. popiežiui aiškino Lietuvos krikšto kliūtis.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Norėdamas pakenkti savo priešui, arki- vyskupas pasiūlė popiežiui pasirūpinti Lietuvos krikštu betar- piškai, aplenkiant ordiną. Popiežius parašė Gediminui laišką, siūlydamas krikštytis. Atsakydamas Gediminas (1323 m.) nu- siuntė popiežiui ilgą laišką, kuriame aiškinosi, kad jei ne gro- buoniška ordino politika, tai Lietuva jau būtų krikštijusis.

teiginio_tipas	interpretacija
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Gediminas kvietė Europos miestų gyventojus vykti į Lietuvą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

1323 m. Gediminas parašė laiškų ne tik popiežiui, bet ir dau- geliui Europos miestų. Per rygiečius jis kreipėsi į Hanzos mies- tus, tikindamas, kad norįs gyventi taikoje su krikščionimis, ir kvietė amatininkus, pirklius, žemdirbius ir riterius vykti į Lie- tuvą; visiems žadėjo savo globos ir paramos įsikurti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Iš Gedimino laikų Vilnius tampa nuolatine sostine.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Gediminas gyveno jau Vilniuje. Tais metais jau iš Vilniaus jis rašė savo garsiuosius laiškus popiežiui ir vakarų Europos mies- tams, iš Vilniaus jis derėjosi su Ryga ir su ordinu, pagaliau Vil- niuje kitais metais jis turėjo pasikalbėjimą su popiežiaus legatų pasiuntiniais dėl krikšto. Nuo to laiko Vilnius jau tapo nuolatine Lietuvos sostine.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Gediminas mirė apie 1341 m. ir paliko septynis sūnus.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Gediminas mirė apie 1341 m. Mirdamas jis paliko 7 sūnus. Jau anksčiau visi jie buvo gavę po sritį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Gediminas buvo vadinamas didžiuoju Lietuvos valstybės atnaujintoju.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Algirdaičiui tapus Lenkijos karaliumi (1386 m.), reikia nuolat sekti « Karūnos » politinį ir kultūrinį vystymąsi, darantį pastovios įtakos Lietuvai. O dviejų šimtmečių bendrajame palikime Žečpospolitos (Lietuvos ir Lenkijos respublikos), kuri nuo Liublino seimo metų (1569) pamažu ėmė funkcijonuoti, kartais sunku pasidaro surasti lietuvius Lietuvos istorijoje^21. Nuo didžiojo Lietuvos valstybės atnaujintojo Gedimino laikų varžybinis sąlytis su rytų slavais, kurių žemių žymi dalis pateko į Lietuvos sudėtį, darėsi vis reikšmingesnis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: 1324 m. Gediminas Vilniuje derėjosi su Volgos totorių chanu Uzbeku.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Sambijos kanauninko** Epitome 1315 m. kalba, kad totoriai lietuviams esą padarę magna dampna **(SBP I, 286). Yra žinoma, kad Gediminas turėjo su Volgos totorių chanu Uzbeku rimtai skaitytis. 1324 m. jis derėjosi su totoriais savo naujoje sostinėje Vilniuje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Gediminas susirado talkininką Lenkijos Vladislovo Lokietkos asmenyje.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Švietimo Darbe 1922). 4. Gedimino taika su Lenkija ir kovos su vokiečių ordinu Matydamas, kad kova su kryžiuočiais užtruks, Gediminas tuo tarpu surado talkininką Lenkijos Vladislovo Lokietkos asmenyje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Kryžiuočių vartosenoje Gediminas vadinamas Aukštaičių karaliumi.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Aukštaičiuose (Kernavėje) buvo ir Traidenio tėviškės žemės (« kuniges Thoreiden lant »)^14. Lietuvos kelių aprašymai (« die litaui­ schen Wegeberichte ») įsakmiai parodo^15 , jog XIV amž. didžiojo kunigaikščio dvarai težinomi tik Aukštaičiuose^16 , t. y. ten, kur didieji kunigaikščiai nuo seno turėjo savo tėviškės žemes. Kry­ žiuočiai Gediminą yra pavadinę Aukštaičių karaliumi («rex de Owsteiten »)^17.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Gediminas buvo apibūdintas ne tik kaip karys, bet ir kaip valstybininkas, veikęs diplomatija.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

«Lietuviai iš Žemaičių » puolė Klaipėdą, o Gedimino būriai vasarą teriojo Sembą. Gediminas buvo ne tik karys, bet ir valstybininkas. Šalia kardo jis veikė ir diplomatija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Gediminas išgarsinamas kaip rytinių rusų žemių jungėjas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kęstutis vy­ riausiuoju Lietuvos valdovu tetapo 1381, kai pats, išvaręs Jogailą, atsisėdo Vilniaus pilyje. Ir Vytautas įgijo didžiojo Lietuvos kuni­ gaikščio titulą, kai 1392 m. gavo vyriausią Lietuvos miestą Vilnių ; taip ėjo ir toliau. Gediminas išgarsėjo kaip sėkmingas rytinių rusų žemių jungė­ jas prie Lietuvos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Gediminas jungė kitų baltų žemes ir paėmė dalį Jotvingos.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Vieni iš tokių buvo Volgos aukštupyje Tverės kunigaikščiai, kurie, kaip Maskvos varžovai, pastoviai palaikė draugišką sąlytį su Gediminu ir jo įpėdiniais. Jo nustatyta politinė programa ilgam paliko Lietuvos ateičiai. Gediminas vėl, kaip ir Traidenis, jungė kitų baltų žemes į savo valstybę, paimdamas taip pat dalį Jotvingos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Šaltinyje pabrėžiamas Gedimino religinis pakantrumas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Elzbieta — už Vaclovo- « Vankos » Plocke-Mozūrijoje ; 1325 m. Aldona-Ona — už Kazi­ miero). Aniems laikams Gedimino religinis pakantrumas buvo nuosta­ bus.

teiginio_tipas	vertinimas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-017

Santrauka: Gediminas apibūdintas kaip darnesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėjas bei miestų savo šalyje įkūrėjas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tokią Lietuvą rado kunigaikštis Gediminas, dar­ nesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėjas, sykiu ir miestų savo šalyje įkūrėjas. Vėliau pamatysime, kaip buvo įkurta jo sostinė - Vilnius; čia tik apskritai pakalbėsime, kokie saviti buvo miestų formavimosi Lietuvoje bruožai. Lietuvos miestiečių luomo istorijoje šit kas pastebima: pir­ ma, kad jis vėlavo, kaip ir bendra šalies civilizacijos raida, juk tai vyko tik XIV amžiuje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Gediminas, statydindamas pilį Rusios belaisvių rankomis, esą iškasė Vilnelei kitą vagą ir paaukštino pilies kalvą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Suteikdamas prieglobstį Lietuvoje apaštalavusiems pranciš­ konams ir dominikonams, prie Vilniaus pilies pastatydino jiems vienuolynus ir bažnyčias, o kad krašte plistų amatai, leido naujai įkurtame mieste apsigyventi gausiems atėjū­ nams iš Vokietijos ir Lenkijos 9 Manome, kad Pilies kalnas senų se­ novėje buvo gerokai mažesnė kalva, užbaigianti virtinę kalnų, juosiančių Vilnelės vorupę, kuri seniau toje mi­ nėtosios kalvos pusėje įtekėjo į Vili­ ją. Gediminas, statydindamas pilį karo belaisvių iš Rusios rankomis, iškasęs Vilnelei kitą vagą, kurią da­ bar matome, ten išraustomis žemė­ mis paaukštino paskuoją pilies kal­ vą ir gal ją iš karto visai vandeniu užtvindė, juk anuomet visas lietuvių pilis buvo stengiamasi apsupti van­ deniu. Iki šiol Palenkėję tarp vieti­ nių žmonių sklinda padavimas, esą senovės laikais iš ten eidavę į Vilnių kalnų kasti. Mūsų nuomonę, kad pi­ lies kalno didesnė dalis yra ne natū­ raliai susidariusi, bet supilta, patvir­ tina ne tik jo sandaros ir formos stebėjimai, bet ir vėlesnis Vytauto laikų įvykis, apie kurį papasakosi­ me toliau.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-019

Santrauka: 1323 m. spalio 2 d. Vilniuje pasirašyta sutartis laikoma pirmu autentišku paliudijimu, kad Vilnius buvo Gedimino sostinė.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pirmąjį Vilniaus paminėjimą, pirmą autentišką paliudijimą, kad jau buvęs miestas ir Gedimino sostinė, be abejonių, mums pateikia sutartis, iškilmingai pasirašyta Vil­ niuje 1323 metų spalio 2 d. iš vienos pusės, - valdovo su Ry­ gos arkivyskupu, Eželio, Dorpato, Revelio vyskupais, jų ka­ pitulomis ir miestais, Danijos ginkluotųjų pajėgų vadu, taip pat su Vokiečių ordino Livonijoje magistru ir broliais - iš kitos12. Dar didesnis garsas apie Vilnių pasklido 1325 me­ tais, kai ryšius nutraukus su kryžiuočiais tame mieste buvo laisva valia pasirašyta toji Gedimino sutartis su Łokietka, ku­ ria nutarta bendromis jėgomis stoti į kovą su Prūsijos ordi­ nu, išvaduota 20 000 lenkų belaisvių ir Aldona, Gedimino duktė, išleista už Lokietkos sūnaus Kazimiero Didžiojo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-020

Santrauka: 1325 m. Vilniuje Gediminas sudarė sutartį su Vladislovu Lokietka dėl bendros kovos su Prūsijos ordinu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dar didesnis garsas apie Vilnių pasklido 1325 me­ tais, kai ryšius nutraukus su kryžiuočiais tame mieste buvo laisva valia pasirašyta toji Gedimino sutartis su Łokietka, ku­ ria nutarta bendromis jėgomis stoti į kovą su Prūsijos ordi­ nu, išvaduota 20 000 lenkų belaisvių ir Aldona, Gedimino duktė, išleista už Lokietkos sūnaus Kazimiero Didžiojo. Tad iš to naujai iškilusio miesto nusidriekė dviejų kaimyninių tau­ tų vėlesnio susijungimo ir galios pirmosios gijos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-021

Santrauka: Gedimino valdymo metu Vilnius, regis, ėmė darytis gana svarbiu prekybos centru.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vilnius, regis, dar Gediminui valdant, ėmė darytis jau ga­ nėtinai svarbiu prekybos centru; Lietuvoje ligi šiol yra išli­ kusių svarbių jo privilegijų Rygos pirkliams pėdsakų; ir be Rygos buvę sąjungoje su juo ir kurį laiką jam priklausę Psko­ vas bei Naugardas ne mažesnę globą patyrė. Iš Rusios, Gedimino vasalės ar besigiminiavusios, pirkliai į sostinę 23 Mažesnieji broliai (pranciškonų atšaka).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-022

Santrauka: Gediminas savo monarchijos galią grindė lietuvių ir rusų riterių priklausomybe aukščiausiajai feodalinei valdžiai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Gediminas, supamas tokių įvairių kaimyninio val­ dymo elementų, savo valstybėje turėdamas net dvi skirtin­ gų kalbų ir religijų, lietuvių ir rusų, tautas, savo naujos, per jį iškilusios, monarchijos galią grindė tvirtesne negu buvo ligi šiol kunigaikščių, įvairiais laikais pajungtų, sąjunga ir abiejų tautų riterių priklausomybe aukščiausiajai jo feodali­ nei valdžiai. Vilnius, Gedimino dėka nuo mažos gyvenvie­ tės iškilęs iki miesto lygmens, buvo išrinktas visos Lietuvos karalystės sostine. Valstybėje nusistovėjus leninio valdymo principams, Gedimino veiklumo ir didžių jo politinių sie­ kių dėka pagaliau buvo įgyvendintos Mindaugo pastangos; Vilnius savo kilimo pradžioje turėjo laikytis tokios pačios tvarkos, kokia buvo ir kitur.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-023

Santrauka: Gediminas, pasak citatos, buvo nužudytas 1337 m. prie Bajerburgo pilies mūšyje su kryžiuočiais.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Po Gedimino, nužudyto 1337 metais prie Bajerburgo pi­ lies, per mylią nuo Veliuonos15, mūšyje su kryžiuočiais, Jau­ nutis, vyriausias jo sūnus, paveldėjo ne tik sostą kartu su valdovo, arba Lietuvos didžiojo kunigaikščio, pareigomis, 13 Rygos miestas buvo įkurtas 1200 metais, ant kalno, vadinto Righe, Dvinos pakrantėje, vyskupo Alber­ to fon Apeldemo, pasiųsto skleisti krikščioniškąjį tikėjimą Livonijoje, bet ten dar prieš aštuonerius metus Bremeno pirkliai jau buvo pastaty­ dinę keletą namų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-024

Santrauka: Strijkovskis ir Kojelavičius Vilniaus įkūrimą priskyrė Gediminui, siedami jį su medžiokle Šventaragio slėnyje ir geležinio vilko sapnu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

48

Puslapis 65

I KNYGA Strijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi­ čius’ Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy­ dami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, po Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi­ dangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių nuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi­ nas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia­ kurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, medžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi­ nės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar Vilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal­ nu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver­ tingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto laikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir svetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie­ ną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir kunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos imperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t. t. Gedimi­ nas, nuvargęs visą dieną bemedžiodamas, kai užmigo, sapne regėjo geležinį vilką, nepaprasto didumo, o jo kauksmas bu­ vęs toks galingas, kad atrodė, tarsi šimtas vilkų staugtų. Liz­ deika, vyriausiasis žynys, paklaustas, ką reiškia šitas sapnas, išaiškino didžiajam kunigaikščiui, kad regėti vilką, geležimi apkaustytą, yra ženklas, jog čia būsianti pastatyta pilis ir Lie­ tuvos valstybės sostinė, o šimtas kitų vilkų - jo galią ir didy­ bę žymi, apie kurią garsas skilsiąs po visas pasaulio šalis. Toks šio sapno aiškinimas turėjo Gediminui būti vada, Dievui au­ kas sudėjus, ant Tauro kalno pastatydinti Aukštutinę mūro pilį, o kitą - kalno papėdėje, slėnyje, - medinę, kurią pavadi­ no Vilniumi pagal Vilnios upės vardą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-025

Santrauka: Vilniaus įkūrimą Balińskis priskyrė ne Gediminui, o jo pirmtakams.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

’ 49

Puslapis 66

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Nors yra toks mūsų kronikininko pasakojimas apie Vil­ niaus įkūrimą XIV amžiuje, likę pėdsakų, liudijančių tą mies­ tą buvus jau XII amžiuje. Islandų keliautojas Snorro, tais lai­ kais vykdamas per Europos šiaurės kraštus, rado savo genties nausėdžių ir suprato jų šnektą - prie V eini (Vilnius), Tryk (Trakų) ir kitų miestų, netgi Lenkijojek. Tad galėjo čia pirmiau būti skandinavų nausėdijos, taigi Vilniaus pradžia gal siekia normanų piratus, kūrusius Lietuvoje seniausias gyvenvietes IX-X amžiuje. Netgi kai kuriuose Jogailos au­ tentiškuose dokumentuose, rašytuose prieš jo krikštą ir iki šiol išsaugotuose Karaliaučiaus archyve, Vilniaus vardas - Vylne, Velne, labai panėši į vardą, duotą jam Snorro. Tad kad ir kurią iš visų tų legendų pripažintume esant tikro- viškiausia, vis vien neabejotinas dalykas, jog Vilniaus įkū­ rimą ne Gediminui, bet jo pirmtakams dera priskirti. Jau, pasak mūsų kronikų, Lietuvos kunigaikštis Germantas XIII amžiuje pirmasis toje vietoje turėjo būti įkurdinęs vaidi- k Č a c k i s, gavęs išrašą iš tos Snorro kelionės aprašymo rankraščio, esan­ čio Kopenhagos bibliotekoje, pirma­ sis apie tai užsiminė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-026

Santrauka: Gediminas, pasak Balińskio, plėtė senovinę Vilniaus gyvenvietę palei Vilnios krantus ir ant kalno statydino mūro tvirtovę.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

50

Puslapis 67

I KNYGA las, kunigaikščių kapavietes padaręs ir savo Dievų šlovini­ mus rengęs. Taigi ta vietovė, žinia, jei ji buvo parinkta to­ kiai reikšmingai paskirčiai, jau anksčiau turėjo būti užstaty­ ta ir gyvenama. Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas keliasdešimt metų vė­ liau ant kalno statydinęs mūro tvirtovę, iškilusią jo viršūnė­ je, nieko daugiau nedarę, tik artinę Vilijos link ir plėtę seno­ vinę Vilniaus gyvenvietę, palei Vilnios, arba Vilnelės, krantus nusidriekusią ir medinės pilies saugomą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-027

Santrauka: Gediminas dominikonams rašė pasiuntęs laišką popiežiui Jonui ir norįs sukviesti vyskupų, kunigų bei vienuolių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Hac littera lecta et exscripta a magistro et prioribus 54

Puslapis 71

I KNYGA

1. Gediminas*, dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, mokytiems ir pamal­ diems vyrams, bet kurios dominikonų provincijos magist­ rams ir priorams, visiems broliams, tačiau visų pirma Sak­ sonijos magistrui ir jam pavaldiems priorams [siunčia] sveikinimą ir kuo geriausių linkėjimų. Težino jūsų garbingasis, įtakingasis bei mokytasis [as­ muo], jog mes pasiuntėme savo pasiuntinius su laišku mū­ sų tėvui, garsingajam viešpačiui popiežiui Jonui, kad jis mus apvilktų pirmuoju krikšto rūbu; jo pasiuntinių diena iš die­ nos laukiame su dideliu būkštavimu ir nekantrumu, nes vieš­ paties Jėzaus Kristaus laiminimu jau būsime pasirengę [įvyk­ dyti] kiekvieną jo valios pageidavimą. Todėl norime susikviesti vyskupų, kunigų, vienuolių, iš­ skyrus tuos, kurie pardavinėja savo vienuolynus ir rengia dvasininkų žudynes. Mes esame pasirengę saugoti bažny­ čios teisę, gerbti dvasininkus ir plėsti dievo garbinimą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-028

Santrauka: Gediminas laiške Hanzos miestams save titulavo lietuvių ir rusų karaliumi, Žemgalijos valdovu ir kunigaikščiu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

2 2) Gediminas, dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, gerbiamiems vyrams, rūpestingiems ir garbingiems Liubeko, Rostoko, Zundo, Greifsvaldo, Štetino ir Gotlando [miestų] reikalų valdyto­ jams, tarėjams ir piliečiams, pirkliams ir bet kokios padėties amatininkams [siunčia] pasveikinimą ir savo karališką ma­ lonę bei palankumą. Kadangi visos karalystės, iš kurių vieną mes valdome, yra pavaldžios dangaus karaliui Jėzui Kristui tokiu būdu, kaip forma materijai, o vergas namams, tai, nors iš visų ka­ ralių esame menkiausias [svetur], tačiau dievo apvaizda di­ džiausias savajame krašte, kur turime galią duoti nurody­ mus ir įsakinėti, pasmerkti ir pasigailėti, uždaryti ir atverti. Pagaliau jūs jau perėjote per mūsų sienas be jokio tikrini­ mo, kad aplankytumėte Naugardą, Pskovą; visa tai jums leidome dėl busimosios naudos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-029

Santrauka: Gediminas pranciškonams rašė pasiuntęs laišką popiežiui Jonui ir laukiąs jo pasiuntinių atvykimo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

3. Gediminas, dieviškąja apvaizda lietuvių ir rusų kara­ lius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, pasišventusiems Kristui vienuoliams ir garbingiems bei pamaldiems tėvams, ministrams, kustodams ir gvardijonams ir visiems kitiems pranciškonų ordino broliams, pasklidusiems visame pasau­ lyje, tačiau visų pirma Saksonijos ministrui ir visiems ki­ tiems broliams [siunčia] sveikinimą su linkėjimais tobulėti ir nuolatinės sėkmės. Mes norime, kad jūs žinotumėte, jog mes pasiuntėme mū­ sų laišką mūsų didžiai prakilniam viešpačiui Jonui, apašta­ liškojo sosto aukščiausiajam kunigui, kad jis padėtų mums drauge su kitomis savo avimis [įeiti] į gausumo ganyklą; tuo reikalu gavome atsakymą, jog greitai atvyksią jo pasiun­ tiniai; jų delsimas mums kelia begalinį susirūpinimą, [nes norime], kad greičiau būtų pabaigtas dievo darbas ir nie­ kais pavirstų klastinga apgaulė. Mes pageidaujame per jus ir jūsų brolius paskelbti savo nutarimą visuose miestuose, vietovėse ir kaimuose ir pa­ skatinti žmones išganingais pamokymais, kad tai, ką Die­ vas palaistė, jis ir išaugintų, ir nupiautų, o taip pat patalpin­ tų danguose su palaimintaisiais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-030

Santrauka: Gediminas prašė pranciškonų prie jo pastatytų bažnyčių Vilniuje ir Naugarduke paskirti keturis kalbas mokančius brolius.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Mes pageidaujame per jus ir jūsų brolius paskelbti savo nutarimą visuose miestuose, vietovėse ir kaimuose ir pa­ skatinti žmones išganingais pamokymais, kad tai, ką Die­ vas palaistė, jis ir išaugintų, ir nupiautų, o taip pat patalpin­ tų danguose su palaimintaisiais. Dėl to mes norime sukviesti vyskupų, kunigų ir bet kurio ordino vienuolių, ypač iš jū­ siškių, kuriems jau pastatėme dvi bažnyčias: vieną mūsų ka­ rališkajame mieste, vardu Vilnius, antrą Naugarduke; prie jų priskirkite mums šiais metais keturis brolius, mokančius lenkų, žemgalių ir rusų kalbas, tokius, kokie dabar yra ir 63

Puslapis 80

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS amore nostri.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-031

Santrauka: Vos tik kryžiuočiai at­ sitolino, Gediminas jėga privertė juos sulaužyti duotą žodį ir atsisakyti priklausomybės Ordino valdžiai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Įgu­ la gynė sienas nepaprastai narsiai ir vokiečius, nepaisant jų 66

Puslapis 83

I KNYGA sunkiųjų ginklų, atrėmė, bet kai rytojaus dieną ruošėsi nau­ joms kautynėms, gynėjai prašė taikos ir davė įkaitų laiduo­ dami, kad sutiksią paklusti Ordinui. Vos tik kryžiuočiai at­ sitolino, Gediminas jėga privertė juos sulaužyti duotą žodį ir atsisakyti priklausomybės Ordino valdžiai. Tas valdovas po pergalingų žygių, tikriausiai todėl, kad kryžiuočiai tolydžio artinosi, nuo Rytų atsigręžė į Vakarus ir į juos nukreipė savo kruviną kardą. Kol vokiečių kariau­ na dar delsė stovyklaudama Žemaitijoje, galingas lietuvių pulkas įsiveržė į Livoniją ir pirmiausia ugnimi bei kardu nusiaubė Dorpato vyskupiją; daugiau kaip penki tūkstan­ čiai krikščionių buvo per tą antpuolį užmušta ar į nelaisvę išsivesta3. Vėliau tarp kryžiuočių buvo įsigalėjusi visuotinė nuomonė, esą kupinas senos neapykantos Rygos arkivys­ kupas Fridrichas atsikvietęs priešą į šalį; bent jau neabejoti­ nas dalykas, jog Gediminas nuo to laiko su arkivyskupu bu­ vo susimokęs ir veikė jo patarimų ir planų paisydamas1 5 .

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-032

Santrauka: Gediminas, kaip skelbė Prūsijoje pasklidęs gandas, į visas šalis išsiuntinėjo laiškus apie norą priimti krikštą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ir kaip tik 70

Puslapis 87

I KNYGA Kai plėšikaujančių lietuvių gaujos, dažniausiai valdovo numylėtinių ir bičiulių vedamos, su laukiniu įniršiu šitaip niokojo krikščionių žemes, Prūsijoje pasklido gandas, jog ka­ ralius Gediminas į visas šalis išsiuntinėjo laiškus, skelbda­ mas apie savo norą priimti krikštą ir prisijungti prie tikinčių­ jų. Netrukus su tais laiškais ir Prūsijoje buvo susipažinta. Viename jų, skirtame popiežiui ir kardinolams, Gediminas prašo: esą jo pirmtakas karalius Mindaugas su visa savo tauta būtų priėmęs krikščioniškąjį tikėjimą, tik kryžiuočių magist­ ro smurtas ir nesuskaičiuojamos išdavystės greit privertu- sios nuo jo atsimesti, todėl jis vėl likęs prie savo tėvų tikėji­ mo, juk ne kartą jo pirmtakai siuntę pasiuntinius pas Rygos arkivyskupus, kad tartųsi dėl santaikos, bet anie buvo žiau­ riai nužudyti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-033

Santrauka: Gediminas popiežiui pareiškė esąs pasirengęs priimti krikščioniškąjį tikėjimą, jei neturės būti dėkingas Ordinui.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Puslapis 88

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS mokyti ir atlikinėti visas bažnytines apeigas. Rašome apie tai Jums, Šventasis Tėve, idant žinotume priežastis, per ku­ rias mūsų senoliai paliko šį pasaulį pagoniškoj klaidatiky- bėj.” Labai meldžia pagaliau Gediminas popiežių, kad at­ sižvelgtų į jo liūdną padėtį ir aiškiai pareiškia: „Esame pasirengę, kaip ir kiti kunigaikščiai krikščionys, visame ka­ me klausyti jūsų valios ir priimti krikščioniškąjį tikėjimą, kad tik neturėtume būti budeliams, tai yra Ordino Magist­ rui ir riteriams, už ką nors dėkingi”**.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-034

Santrauka: Gedimino misija popiežiui žodžiu pranešė apie jo ryžtą pereiti į naują tikėjimą ir prašė siųsti tikėjimo mokytojų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Mat atvyko į popiežiaus rūmus misija žodžiu pareikšti popiežiui apie Gedimino ryžtą pereiti į naują tikėjimą ir prašyti, kad teiktųsi į Livoniją ir Lietuvą atsiųsti dievotų ir gerai išma­ nančių tikėjimo mokymą vyrų, kurie uoliai prisidėtų pildant valdovo sumanymą. Atvykę taip pat Rygos miesto pasiun­ tiniai pranešė popiežiui, kad Gediminas prašęs Ordino ri­ terių, vyskupų ir Livonijos miestų tarpininkauti sudarant taiką, kad dėl to tartasi ir kartu apsvarstytas valdovo laiškų, rašytų į Vokietiją, tikrumas ir pagaliau po pasitarimų pas jį išleista ori misija, kuri pagarbiai sutikta, iškilmingai pri­ imta ir kuri pagal turimus įgaliojimus sudarė taikos sutar­ tį, ištisai visą abiejų besitariančių pusių priesaikomis pa­ tvirtintą. Popiežiui buvo įteiktas nuorašas tos sutarties, sudarytos Vilniuje, 1323 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-035

Santrauka: Rygos arkivyskupas buvo kaltinamas slapta parašęs ir Gedimino vardu pasiuntęs laiškus popiežiui, miestams ir vienuoliams.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tik po daugelio metų buvo atskleista ir visų sužinota, jog ne kas kitas, o nenumaldomas Ordino priešas, Rygos arkivyskupas, laiškus Gedimino vardu slapta buvo pa­ rašęs ir pasiuntęs popiežiui, pajūrio miestams ir vienuoliams, idant gudrybe ir melu pasiektų savo tikslą - apjuodintų kry­ žiuočius popiežiaus rūmuose ir taip pelnytų savo ginčo su kry­ žiuočių Ordinu palankesnį sprendimą. Arkivyskupui nieko kita neliko, tik tvirtai laikytis savojo plano.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-036

Santrauka: Balińskis teigė, kad laiškai popiežiui, ordinams ir Vokietijos miestams buvo parašyti ne Gedimino žinia ar valia.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

87

Puslapis 104

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Mūsų Prūsijos istorijoje, T. IV, p. 393, jau esame išsakę nuo­ monę, jog tiek tas laiškas popiežiui, tiek ir kiti abiems ordi­ nams bei Vokietijos miestams, ne tik kad nebuvo paties Ge­ dimino, bet nei su jo žinia, nei jo valia parašyti. Rygos arkivyskupas, Gedimino vardu prisidengęs, juos parengė ir išsiuntinėjo į svečias šalis, idant, savo kėslų siekdamas, tuo melu ir klasta apšmeižtų popiežiaus rūmuose Kryžiuočių ordiną ir per tai pelnytų sau palankų popiežiaus sprendimą ginče su kryžiuočiais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-037

Santrauka: Balińskis teigė, kad Gediminas neturėjo minties priimti krikščioniškojo tikėjimo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jeigu valdovas Gediminas bū­ tų manęs apie krikštą, tikriausiai visai kitaip būtų rašęs po­ piežiui. Bet jis net neturėjo tos minties, ką parodo vėlesni įvykiai, tad negalėjo būti linkęs priimti krikščioniškąjį tikė­ jimą nei numanyti būsiant naudos iš jo skleidimo; žinia, dar 1322 metais nugalėtus Žemaitijos gyventojus privertė nuo jo atsimesti3. Taigi tame laiške jam priskiriamas atsidavimas visa širdimi krikščionių tikėjimui visai nesuderinama su Ge­ dimino charakteriu, o jo veiksmai 1323 bei 1324 metais tie­ siog prieštarauja tame laiške primestai mąstysenai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-038

Santrauka: Taigi čia turime aiškų paties Gedimino prisipažinimą, kad niekados jokių laiškų nei popiežiui, nei Vokietijos mies­ tams nebuvo rašęs nei liepęs rašyti ir apskritai niekados net nebuvo pareiškęs noro priimti krikščionių tikėjimą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Taigi čia turime aiškų paties Gedimino prisipažinimą, kad niekados jokių laiškų nei popiežiui, nei Vokietijos mies­ tams nebuvo rašęs nei liepęs rašyti ir apskritai niekados net nebuvo pareiškęs noro priimti krikščionių tikėjimą. Anot K r a n t z o, 1 c., Gediminas taip pat pareiškęs: Papam vestrum nec novi, nec nosse cupio [Jūsų Tėvo nei pažinojau, nei trokštu pažinti].

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-039

Santrauka: Gediminas per pasiuntinius esą garantavo, kad jo valia nebuvo siunčiami jokie laiškai miestams, šalims ar popiežiui.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vėliau viskas byloja, jog Gediminas per pasiun­ tinius nurodė, kaip sako Jerošinas, garantuoti, kad niekados jo valia tiesiogiai ar netiesiogiai nebuvo siuntinė­ jami jokie laiškai kokiems nors miestams ar šalims, sykiu ir popiežiui, ir kad, tikėdamas savo dievais, net mintyse nie­ kada nebuvo dėl jų suabejojęs. Jeigu su atida peržvelgsime laiškus, Gedimino vardu rašytus dominikonų ordinui, minoritams ir Vokietijos mies­ tams, pastebėsime daugybę vidinių ir išorinių įrodymų, liu­ dijančių juos Rygos arkivyskupo prasimanymu ir klastote esant.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-040

Santrauka: Gedimino vardu naudotame antspaude jis tituluotas lietuvių ir rusų karaliumi.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Notariats-Instrument, parengtame 1323 metais Liubeke: Si­ gillum vero huiusmodi litteris appensum erat rotundum cereum, continens circulum duodecim angulorum et in medio circuli yma- ginem viri capillati residentis in Cathedra, continentis in manu dextra coronam et ceptrum in sinistra, et in circumferenda eius per quadraginta unam litteras et cruce sculptum erat: S. dei gra- cia Gedemini lethvinorum et ruthenor. reg. [O prie šio laiško buvo prikabintas apvalus vaško antspaudas su dvylikos kampų apvadu, o šio apvado centre atvaizdas ilgais plau­ kais vyro, sėdinčio soste, dešinėje rankoje laikančio karūną ir kairėje - skeptrą, aplink jį išskaptuota keturiasdešimt vie­ na raidė ir kryžius: Šv. Dievo malone Gedimino lietuvių ir rusų karaliaus].

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-041

Santrauka: Balińskis darė išvadą, kad Gedimino vardu naudotas antspaudas nebuvo tikras ir buvo suklastotas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Gal todėl, kad daugybė Ordino riterių, būtent, Ordino kunigas Jonas Rygietis, Vendeno komtūras Reimaras fon Hanė, Karkuso valdytojas (Vogt) Mi­ kalojus fon Parsau ir Gotfridas fon Ustas (Ost) buvo Liube­ ke ir galėjo užginčyti šį tvirtinimą? Pagaliau kam visuose trijuose laiškuose kartojama, kad tas pats antspaudas buvo uždėtas ir ant laiško popiežiui. Visa tai susumavus, atrodo, kad tas antspaudas nebuvo tikras Gedimino antspaudas, bet suklastotas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-042

Santrauka: 1323 ir 1324 m. Gediminas su ginkluota kariauna įsiveržė į Mazoviją ir Dobrynės žemę.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau Gediminas, jei galiu taip sakyti, laiškų rašytojui padarė tikrą kiaulystę, nes kaip tik 1323 ir 1324 metais su plėšikaujančia ir viską naikinančia 97

Puslapis 114

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS ginkluota kariauna įsiveržia į Mazoviją ir Dobrynės žemę, nepaprastai žiauriai siaubia gyventojus, kaip apie tai rašo ne tik Dusburgas, p.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-043

Santrauka: Veliuona buvo įsimintina dėl nuolatinių Gedimino kovų su Ordinu šioje vietovėje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

100

Puslapis 117

III APIE VELIUONĄ IR KRYŽIUOČIŲ PILIS PALEI NEMUNĄ Veliuona, seniau pilis, pastatyta tikriausiai XIII amžiuje, kad Žemaitijos sienos būtų įtvirtinimais apsaugotos nuo kry­ žiuočių puldinėjimų, įsimintina dėl nuolatinių Gedimino ko­ vų su Ordinu šioje vietovėje, nusidriekusi ties Nemunu, už 7 mylių nuo Kauno, per pusę mylios nuo Jurbarko ir per pusantros mylios nutolusi nuo dabartinės Prūsijos sienos. Šiandieninė Veliuona - tai miestelis, kuriame, kartu su kai­ mu prie jo, yra apie 160 namų ir dvaras.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-044

Santrauka: Prie Veliuonos esantis Gedimino kalnas siejamas su tikėtina netoli Bajerburgo žuvusio Gedimino kapaviete.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Mažas upeliu­ kas, Veliuonėlė, įteka į Nemuną, iš šiaurės skalaudama Pi­ lies ir Gedimino kalno šlaitus. Tokie kalnų pavadinimai, pirmtakų duoti, iki šiol išlikę, iš senovės laikų perimta tra­ dicija; ir tas pilkapis, kaip žinia, kapavietė, tad labai tikėti­ na, jog tai yra netoli nuo Veliuonos, prie Bajerburgo pilies, žuvusio Gedimino kapas. Dabar Veliuona priklauso dvari­ ninkui Mykolui Zaleskiui.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-045

Santrauka: Gediminas, matydamas kryžiuočius kuriantis priešais jo Veliuonos pilį, nusprendė juos iš ten išvyti.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pasak Prūsijos metrašti­ ninkų, Gediminas, matydamas, kad kryžiuočiai kuriasi priešais jo pilį Veliuonoje, nusprendė juos iš ten išvyti, o kai 102

Puslapis 119

I KNYGA vienas prūsas, Bajerburgo pabėgėlis, prisiekė palengvinsiąs jam pilies užėmimą, Gediminas, surinkęs kariuomenę, 1337 metų birželio 15 d.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-046

Santrauka: Gediminas nustebo, pamatęs tarp atvertų Bajerburgo vartų pakartą išdaviką, bet vis tiek puolė tvirtovę.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Gediminas nustebo, pamatęs tarp atvertų Bajerburgo vartų pakartą išdaviką, bet vis tiek puolė tvirtovę. 22 dienas tęsėsi apsuptis, o dviejų poilsio dienų metu į pagalbą apsuptie­ siems atvyko Ordino maršalas Henrikas Duseneris ir Reino palatinas su stipriom pajėgom. Įgula su pagalbininkais be­ mat susiruošė pulti ir užpuolė Gedimino stovyklą. Gedimi­ nas narsiai gynėsi, bet krito pakirstas kryžiuočio Tilemanno Zunpacho, šaulių vado, ugninio šūvio, buvo sužeistas tarp kaklo ir mentikaulio ir netrukus mirė, o jo kariauna buvo išvaikyta*.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai

• Gedimino sąjunga su Lenkija
• Kęstutis
• Aukštaičiai
• Baltai
• Hanza
• Kardas
• Karūna
• Kryžiuočių ordinas
• Lietuviai
• Rusai
• Rygiečiai
• Totoriai
• Vokiečiai
• chanas
• diplomatija
• kunigaikščiai
• tėviškė
• Aldona Gediminaitė
• Algirdas
• Arkivyskupija
• Aukso orda
• Aukuras
• Baltijos kelias kaip gyvos žmonių grandinės komemoracinė protesto forma
• Boleslovas Jurgis Traidenaitis
• Ceremoninis valdovo sutikimas ir miesto vartų atvėrimas (miestas)
• Dimitras (Tverės kunigaikštis)
• Dovydas Gardiniškis
• Druska
• Dusburgas
• Edividas
• Gediminaičių stulpai
• Gediminaičių šeima
• Gedimino krikšto akcija (krikštas)
• Gedimino kvietimas Vakarų pirkliams, amatininkams ir kolonistams į Lietuvą
• Gedimino laiškų išsiuntimas į Vakarų Europą (1323–1325 m.)
• Gedimino prekybinė sutartis su Livonija (1338 m.)
• Gedimino sostinės perkėlimas į Vilnių (iki 1322 m.)
• Gedimino taikos sutartis su Livonija (1322 m.)
• Gedimino « Geležinio vilko » sapnas
• Herbai
• J. Puzyna
• Jonas III pirmasis kardu užatakavo Lietuvą
• Jonas Kalita
• Jure civili utantur Rigensis Civitatis
• Jurgis (Danieliaus sūnus)
• Kanceliarinė rašto kalba
• Karijotas
• Kazimieras
• Kazimieras (Lokietkos sūnus)
• Kazimieras Didysis
• Kijevo kunigaikštystė
• Klaipėdos pilies perdavimas Prūsijos kryžiuočiams (1328 m.)
• Klaipėdos puolimas ir Gedimino būrių Sembos teriojimas (1323 m.)
• Kryžius ant kardo galo
• Kęstutis buvo vyras karingas ir tiesiakalbis
• LPS iniciatyvinių grupių įsteigimas Kaune ir Klaipėdoje ir pirmieji mitingai (1988 m. birželis–liepa)
• Lenkai
• Lietuvių kariavimo būdas ir pilių įgulos
• Lietuvos Didžioji Kunigaikštija
• Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis
• Lietuvos ir daugelio rusų karalium
• Lietuvos krikštas Vilniuje (1387 m.)
• Lietuvos kunigaikščių derybos dėl krikšto (krikštas)
• Lietuvos kunigaikščių derybos dėl krikšto ir karūnacijos (krikštas)
• Liutaveras (Pukaveras)
• Lokietka
• Marija (Gedimino duktė)
• Marija (Haličo-Volinijos giminės)
• Mes kariaujame ne su kryžium, o su vokiečiais!
• Mongolų imperija
• Mūro pilys
• Papam vestrum nec novi, nec nosse cupio
• Patrikas
• Pilininkas
• Pranciškonų kankinių palaidojimo vietos koplyčia
• Rusios žemių prijungimai prie Lietuvos
• Rygos arkivyskupo interdiktas ordinui už Lietuvos krikšto sutrukdymą (1325 m.)
• Rygos miesto taryba (institucija)
• Sąjūdžio ženklas su Gedimino stulpais
• Tegul krikščionys (lotyniškieji) Dievą garbina pagal savo apeigas, tegul rusai (rutheni) jam tarnauja pagal savo paprotį, lenkai taip pat sa
• Teodoras (Gedimino brolis)
• Traidenis I
• Uzbeko
• Vikintas
• Vilniaus miesto valdymas pilininkų ir bendruomenės parinkto seniūno priežiūra
• Vladislovas Lokietka
• Vladislovas Łokietka
• Vyresniuosius jis laikąs tėvais, lygius — broliais, o jaunesniuosius — savo vaikais
• Vytauto Didžiojo jubiliejiniai metai (1930 m.)
• Vytauto skundas Ordinui imperijos kunigaikščiams (1401 m.)
• Vytenis
• [[objektai/posakiai/rex bazileus]]
• ankstyvasis feodalizmas kiemai
• ankstyvoji monarchija karinė monarchija
• denariukas
• diarchija
• ekspansija
• metropolija
• pilėnai nuolatiniai karo tarnybininkai
• Šarvuotasis traukinys Gediminas
• „Tegul krikščionys (lotyniškieji) Dievą garbina pagal savo apeigas, tegul rusai (rutheni) jam tarnauja pagal savo paprotį, lenkai taip pat s
• „ir mes turime vieną Dievą…“
• Stačiatikiai
• senieji mėnesių vardai ir devintinės
• Gedimino antspaudas
• Gedimino būrys
• LDK rusų žemių duoklės mokėjimas Aukso ordai
• Lietuva, sako Gediminas, nekariaujanti su krikščionybe: ji teginanti savo laisvę
• Net nė šuo iš jūsų pusės su padėka neatsiliepė
• Pirmiau geležis pasikeis į vašką ir vanduo pavirs plienu
• Tiesos nedraugas, velnio garbintojas, tikėjimo priešas
• [[objektai/posakiai/Rex Lethowye]]
• kondominiumas